Nuo

      Vartojamas su kilmininku. Nuo konstrukcijos dažniausiai reiškia vietą, nuo kurios prasideda veiksmas: Lipsime nuo kalno. Vėjas pučia nuo jūros. Obuolys nuo obels netoli krinta. Ar pavyks nutraukti laivą nuo seklumos? Nuo miestelio jojo raitelis.

Nuo konstrukcijos netinka reikšti vietai, iš kurios kas gaunama, nuimama: Nuo tų plotų (= plotų) gauta daug grūdų. Prikalėme po 30 centnerių nuo hektaro (= iš hektaro).

Nuo konstrukcijomis reiškiama apytikrė kilmės vieta: Kilimo jis nuo Panevėžio (t.y. iš jo apylinkių). Šnekėjau su žmogumi nuo Anykščių (t. y. iš Anykščių krašto). Tačiau tiksliai kilmės vietai reikšti nuo netinka: Jis buvo kilęs nuo Ispanijos (= Ispanijos). Atvyko sportininkai nuo keturiasdešimt šalių (= keturiasdešimt šalių).

Nuo konstrukcijos reiškia laiką, nuo kada prasideda veiksmas: Nuo šešerių metų gyvenu čia. Jau temsta nuo keturių. Atostogos man nuo liepos pirmos. Nuo ryto darbuojamės. Tačiau jeigu nėra pradinio atskaitos taško, nuo laikui reikšti netinka: Pienas nuo trijų dienų (= Trijų dienų pienas). Veršis nuo dviejų savaičių (= Dviejų savaičių veršis).

Nevartotini verstiniai pasakymai kartas nuo karto, laikas nuo laiko. Jie keistini savais prieveiksmiais kartais, kartkartėmis, retkarčiais, kai kada: Kartas nuo karto arba Laikas nuo laiko (= Kartais, kartkartėmis, retkarčiais, kai kada) apsilankau sostinėje.

Nuo konstrukcijos gali reikšti būdą – kaip, kuriuo pagrindu atlyginama, atsiskaitoma (a.) arba nuo kokio atskaitos taško atliekamas veiksmas (b.):

a. Mums moka ne nuo dienos, o nuo darbo. Mokesčius ima nuo hektarų (t. y. nuo jų skaičiaus);

b. Skaityk nuo pradžios, ne nuo galo. Dabar mesime sviedinį nuo krūtinės. Ar galiu atsakinėti nuo trečio klausimo?

Nuo konstrukcijos reiškia išorinę būsenos priežastį: Drebu nuo šalčio. Skauda rankas nuo darbo. Žmonės pavargo nuo rūpesčių. Medžiai linksta nuo vėjo. Mano jaunystėje laukai nuo dainų skambėdavo.

Tačiau kai priežastis yra vidinė (a.) ar objektyviai nuolat egzistuojanti (b.), nuo konstrukcijos netinka.

a. Nuo gėdos (= Iš gėdos) vaikas paraudo. Nuo susijaudinimo (= Iš susijaudinimo) negalėjome ištarti nė žodžio;

b. Nuo kokių priežasčių (= Dėl kokių priežasčių) kyla gaisrai? Nuostolių nuo to (= dėl to) neatsirado.

Nuo konstrukcijomis pasakoma esama ar buvusi daikto paskirtis: Čia akiniai nuo saulės. Yra tinklelių nuo moskitų. Buvo primėtyta skardinių nuo sulčių, popieriukų nuo saldainių. Tinka: Čia vaistai nuo gripo, bet netinka: Tai puiki profilaktika nuo daugelio ligų (= puiki daugelio ligų profilaktika).

Su tam tikrais veiksmažodžiais nuo konstrukcijos reiškia objektą: Kaip atskirti tikrą pinigą nuo netikro? Ginsim tėvynę nuo priešų. Atstok nuo manęs! Nuo jo nepabėgsi. Tinka: Ten gydo nuo džiovos, bet netinka: Ten tiria, tikrina nuo džiovos (= dėl džiovos; ar nesergama džiova).

Su gavimo, atėmimo veiksmažodžiais nuo konstrukcija yra tarminė, vengtina, greičiausiai atsiradusi dėl kitų kalbų poveikio: Pinigus jie gaudavo nuo neįregistruotos bendrovės (– neįregistruotos bendrovės). Nuo jo (– Iš jo) nieko negausi. Pasiskolinau nuo kaimynės (iš kaimynės). Jie gavo nurodymą nuo paties prezidento ( paties prezidento). Nuo mūsų (– Iš mūsų) atėmė paskutines santaupas. Bet kai gaunama, siunčiama per tarpininkus, nuo konstrukcijos tinka: Gavau laišką nuo brolio (gerai ir iš brolio, brolio laišką). Siunčiu tau nuo dėdės linkėjimų.

Nuo konstrukcijos tam tikruose sakiniuose nevartotinos su valymo, atliekų šalinimo veiksmažodžiais objektui reikšti. Atskirai paėmus galima sakyti: Nušluostyk stalą ir Nušluostyk dulkes, bet netinka Nušluostyk stalą nuo dulkių, tarsi dulkės būtų apačioje, o stalas viršuje. Sakytina tik Nušluostyk dulkes nuo stalo. Panašiai klysta spauda: Reikia valyti gatves nuo sniego. Gatvės yra apačioje, o sniegas viršuje, todėl sakytina Reikia valyti (dar geriau nugrandyti, nukasti) sniegą nuo gatvių. Panašios klaidos: Ar to peilio nušluostyt nuo vandens (= nuo to peilio nušluostyt vandens) negalėjai? Kaip išvalyti kilimus nuo dulkių (= išvalyti, išsiurbti iš kilimų dulkes)? Būtina nuplauti veidą nuo prakaito (= nuplauti nuo veido prakaitą). Parkai grėbstomi nuo lapų (= Parkuose grėbstomi lapai).

Ypač dažnos šios klaidos su veiksmažodžiu valyti (išvalyti, nuvalyti…). Jų pamažėtų, jei valyti keistume tikslesniu, konkretesniu veiksmažodžiu: Pirmiausia agurką išvalome nuo sėklų (= iš agurko išimame sėklas). Prašom išvalyti kiemą nuo šiukšlių (= iš kiemo išrinkti, išnešti, išvežti, pašalinti šiukšles). Ten valė kelią nuo minų (= nuo kelio rinko, šalino minas). Plentą reikėjo valyti nuo užgriuvusių medžių (= Nuo plento reikėjo nustumti, pašalinti užgriuvusius medžius). Teko kūdrą išvalyti nuo teršalų (= iš kūdros išsemti, iškabinti teršalus; iškuopti kūdrą). Mašinos nenuvalytos nuo purvo (= nuo mašinų nenuplautas, nenugrandytas purvas; mašinos nenuvalytos, purvinos).

Nuo konstrukcijos vengtinos paprastam atstovavimui nusakyti, kai nėra delegavimo reikšmės: Nuo mūsų klasės (– mūsų klasės) į sąskrydį išvyko keli berniukai. Rinkimuose dalyvavo stebėtojai nuo įvairių partijų (– iš įvairių partijų; įvairių partijų stebėtojai). Deklaraciją nuo Lietuvos (– Lietuvos vardu) pasirašė Seimo pirmininkas. Nuo dailininkų (– Iš dailininkų; dailininkų vardu) nekalbėjo niekas. Tačiau deleguotam atstovavimui ir atstovavimo proporcijai reikšti nuo konstrukcijos tinka: Nuo Demokratų partijos buvo iškelti keli kandidatai. Rinksime vieną atstovą nuo šimto narių.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *