Prieš

      Prieš vartojamas su galininku.

Nusakant vietą ir būdą, trumpąjį variantą prieš gali keisti ilgasis variantas priešais: Prieš (arba Priešais) mokyklą žydi obelys. Prieš (arba Priešais) vėją eiti sunku. Visomis kitomis reikšmėmis tinka tik prieš, o priešais nevartotinas.

Prieš negalima versti polinksniu, kaip kartais padaroma pagal nevartotiną polinksnį atgal: Tai pranešime savaitę prieš (= prieš savaitę). Kiekvieną minutę sužinome ką nors nauja, ko dar nežinojome akimirką prieš (= prieš akimirką).

Prieš konstrukcijos dažniausiai reiškia vietą – prieš ką, ko priekyje kas yra arba vyksta: Jie sėdėjo prieš (arba priešais) židinį. Prieš (arba Priešais) mane tarsi duobė atsivėrė. Ko kraipaisi prieš (arba priešais) veidrodį? Prieš (arba Priešais) mus (t. y. pirma mūsų, mūsų priešaky) žygiavo muzikantai.

Vietos arba krypties atspalvis išlieka ir tada, kai prieš konstrukcijos reiškia būdą: Prieš (arba Priešais) srovę irtis sunku. Prieš (arba Priešais) vėją nepapūsi. Gulėjome prieš (arba priešais) saulę. Sėdime vienas prieš (arba priešais) kitą.

Prieš konstrukcijos reiškia ir laiką: pasakoma, prieš kiek laiko atsirado sakinyje minimas reiškinys ar įvykis (a.) arba prieš kokį įvykį, dalyką vyksta sakinio veiksmas (b.):

a. Prieš metus baigiau mokslus. Prieš savaitę labai lijo. Prieš kelias dienas jį mačiau;

b. Prieš varžybas sportininkas susižeidė. Čirška kaip šarka prieš lietų. Atsikėliau dar prieš aušrą.

Pagal rusų kalbą sovietmečiu labai padaugėjo laiko reikšmės metonimiškų posakių prieš mokyklą, prieš kariuomenę, prieš ligoninę ir pan. (kas nors) ką padarė. Įprasčiau: prieš pradėdamas lankyti mokyklą, prieš išeidamas į kariuomenę, prieš guldamas į ligoninę. Kartais tokie pasakymai tiesiog dviprasmiški, pvz.: Prieš kariuomenę jis pūtė dūdą (vieta, o gal prieš tapdamas kareiviu?). Teatras sugriuvo prieš viešbutį (vieta, o gal anksčiau kaip viešbutis?). Nevartotina netrukus prieš operaciją, neilgai prieš rungtynes, nes užtenka prieš operaciją, prieš pat rungtynes.

Prieš konstrukcijos kartais reiškia objektą – dažniausiai pasakoma, į ką krypsta priešiškas ar nusižeminimo veiksmas, menkumo būsena: Tauta sukilo prieš pavergėjus. Protestuojame prieš mokesčių didinimą. Nekalbėk prieš tėvą (t. y. žodžiais jam nesipriešink). Pučiasi kaip varlė prieš jautį. Nesižemink prieš jį. Prieš didesnį būk mažesnis. Tu prieš mane tik vabalas.

Tačiau pagal skirtingą rusų kalbos tam tikrų žodžių valdymą prieš konstrukcijos objektui reikšti per daug paplito ir dabar yra vienos dažniausių, didžiausių klaidų.

Prieš konstrukcijos objektui reikšti nevartotinos su veiksmažodžiais atsakyti, atsiprašyti, atsiskaityti, atsispirti, bylinėtis, gintis, įsipareigoti, kelti (klausimą, reikalavimą), kėsintis, nusikalsti, nusileisti, pralaimėti, priešintis, prieštarauti (a.); su daiktavardžiais (dažniausiai veiksmažodiniais) atsakomybė, atsiskaitymas, byla, įsipareigojimas, kaltinimas, kėsinimasis ar pasikėsinimas, neapykanta, nusikaltimas, pareiga, pralaimėjimas, priešinimasis, prieštaravimas (b.); su būdvardžiu atsparus ir jo vediniu atsparumas (c):

a. jiems teks atsakyti prieš teismą (= teismui, teisme). Politikai turi būti atsakingi prieš tautą (= tautai). Tau reikės prieš draugus, prieš klasę (= draugus, draugų; klasę, klasės) atsiprašyti. (Atsiprašyti prieš draugus, prieš klasę tinka nebent pabrėžiant atsiprašymo būdą: vaikas pastatytas prieš draugus, prieš klasę, bet neįmanoma tokios situacijos įsivaizduoti klaidingai pasakius Atsiprašyk prieš mamą – turi būti tik mamą ar mamos.) Deputatai turi atsiskaityti prieš rinkėjus (= rinkėjams). Žemdirbiams teks atsiskaityti prieš bankus, prieš kreditorius (= su bankais, bankams, su kreditoriais, kreditoriams). Prieš jos kerus (= Jos kerams) neatsispyriau. Prieš tave (= Su tavim) nesibylinėsiu. Jam prieš visus (= nuo visų) teko gintis. Mes esame prieš skolintojus (= skolintojams) įsipareigoję. Kelsim klausimą, gal net reikalavimą prieš savo vadovybę (= vadovybei). Buvo pasikėsinta prieš prezidentą (= į prezidentą). Jie sunkiai nusikalto prieš tautą (= tautai, plg. tėvas vaikui nesako Tu prieš mane nusikaltai, tik Tu man nusikaltai). Nusileisk prieš vyresnį (= vyresniam). Jam pavyko išplėšti pergalę prieš priešininką (= iš priešininko; įveikti, nugalėti priešininką, varžovą). Prieš svečių komandą (= Svečių komandai) pralaimėjome. Reikia priešintis prieš priespaudą, neteisybę (= priespaudai, neteisybei). Prieš jį (= Jam) neprieštaravau;

b. Seimo nariai turi jausti atsakomybę prieš šalį (= šaliai). Mūsų laukia atsiskaitymas prieš komisiją (= komisijai, komisijoje). Teismas iškėlė prieš juos (= jiems) bylą. Darbuotojas prieš darbdavį (= darbdaviui) turi įsipareigojimų. Kaltinimas prieš ministrą (= ministrui; ministro kaltinimas) nėra pakankamai pagrįstas. Pasikėsinimas prieš diktatorių (= į diktatorių) nebuvo sėkmingas. Prasiveržė neapykanta prieš okupantus (= okupantams). Tai nusikaltimas prieš civilizaciją ir žmoniškumą (= civilizacijai ir žmoniškumui). Jie garbingai įvykdė pareigą prieš tėvynę (= tėvynei). Italų pralaimėjimas prieš anglus (= anglams) daug ką nustebino. Reikia remti priešinimąsi prieš reketininkus (= reketininkams). Jau girdime prieštaravimų prieš tokius sprendimus (= tokiems sprendimams; įprasčiau dėl tokių sprendimų; kad priimti tokie sprendimai, taip nuspręsta);

c. Kaktusai atsparūs prieš sausras (= sausroms). Ne visos obelys atsparios prieš šalčius (= šalčiams). Stiprinkime organizmo atsparumą prieš ligas (= ligoms).

Kartais taisytina ne tik prieš konstrukcija, bet ir ją valdantis netaisyklingas veiksmažodis ar žodžių junginys: Kuo mes prasikaltome prieš visuomenę (= nusikaltome visuomenei)? Kodėl jie prieš valstybę neneša atsakomybės (= valstybei neatsako, nesijaučia atsakingi)? Galų gale pakelkim prieš komitetą (= iškelkim komitetui) reikalavimą (gyviau pareikalaukime, kad komitetas tai sutvarkytų, išspręstų).

Prieš objektui reikšti netinka su gydymo ir ligų profilaktikos reikšmės veiksmažodžiais gydyti, skiepyti, vartoti (gydant) ir pan. (a.) bei su panašios reikšmės daiktavardžiais gydymas, skiepai (skiepijimas), vaistas, preparatas, nuodai (b.):

a. Neradę kitos ligos, gydė prieš šiltinę (= nuo šiltinės). Ten gydo prieš vėžį (= nuo vėžio; gydo vėžį). Gydoma prieš įvairias ligas (= nuo įvairių ligų; Gydomos įvairios ligos). Vaikus skiepijo prieš raupus (= nuo raupų). Raginama skiepytis prieš gripą (= nuo gripo). Šie vaistai vartojami prieš mažakraujystę (= nuo mažakraujystės);

b. Gydymas prieš džiovą (= nuo džiovos; džiovos gydymas) nėra lengvas. Skiepų prieš tą naują ligą (= nuo tos naujos ligos) dar nerasta. Čia skiepai prieš kokliušą (= nuo kokliušo; kokliušo skiepai). Aktualu šunų skiepijimas prieš pasiutligę (= nuo pasiutligės). Jums reikės injekcijų prieš mieguistumą (= nuo mieguistumo). Čia geras vaistas prieš reumatą (= nuo reumato). Prieš senatvę (= Nuo senatvės) vaistų nėra. Siūlome preparatą prieš kraujospūdį (= nuo kraujospūdžio). Parduodami nuodai prieš žiurkes (= nuo žiurkių, bet įprasčiau nuodai žiurkėms naikinti; žiurkių nuodai).

Šiuo metu spaudoje labai įvairuoja konfliktų reikšmės veiksmažodžių ir iš jų padarytų daiktavardžių kariauti, karas; kautis, kovoti, kova vartosena su kuo ir prieš ką. Tradiciškiau, senoviškiau čia yra su kuo. Taip vartojama daugelyje tarmių, taip randame senuosiuose lietuvių raštuose (pavyzdžiui, Konstantino Sirvydo „Punktuose sakymų“ yra tik kautis su kuo). Tokią vartoseną remia ir kalbos sistemingumo kriterijus: visus konfliktų reikšmės veiksmažodžius – muštis, peštis, rietis… vartojame su prielinksniu su: sakome mušasi, pešasi, riejasi… su kuo ir niekaip nepasakysime prieš ką. Kariauti, karas; kautis, kovoti, kova prieš ką ypač pradėjo plisti sovietmečiu pagal rusų kalbos barot'sia, bor'ba protiv. Be to, tada kovoti ir kova buvo vartojama be jokio saiko – net ten, kur galėjo ar net turėjo būti konkretesni veiksmažodžiai (tokio tuščiažodžiavimo pasitaiko ir dabar): kovojame prieš vandens netaupymą (= taupome (stengiamės taupyti) vandenį); kovokime prieš klasės šiukšlinimą (= nešiukšlinkime klasės); reikia kovoti prieš skurdą (= mažinti, įveikti, likviduoti skurdą); kova prieš piktžoles (= piktžolių naikinimas) ir pan. Vadinasi, savesnė, geresnė vartosena yra: Šalis kariavo su priešais (negu prieš priešus), kovojo su užpuolikais (negu prieš užpuolikus), kovėsi su stipresnėmis pajėgomis (negu prieš stipresnes pajėgas). Vyko Anglijos karas su Prancūzija (gerėliau negu prieš Prancūziją). Stiprinkime kovą su narkotikais (gerėliau negu prieš narkotikus). Vis dėlto kariauti, karas; kautis, kovoti, kova prieš ką tenka toleruoti, kai susidaro dviprasmybė. Poetas Paulius Širvys rašė: Prieš brolius broliai kovės; jei pakeistume Su broliais broliai kovės, būtų nebeaišku: gal tai draugės, t. y. veiksmo atlikimo kartu, reikšmė? Panašiai yra aiškiau Jis nutarė kovoti prieš saviškius negu su saviškiais. Vyko ketvirtokų karas prieš trečiokus aiškiau negu su trečiokais. Kur dviprasmybės nėra, su žodžiais kariauti, karas; kautis, kovoti, kova pirmenybė teiktina senosioms su konstrukcijoms. Geriau ir Ten įvyko mūšis su kryžiuočiais negu prieš kryžiuočius.

Kartais kyla klausimas: žaisti su kuo ar prieš ką? Kai turima galvoje draugės arba objekto, su kuriuo žaidžiama, reikšmė, vartojama tik su kuo, o prieš ką šiuo atveju pasakyti neįmanoma: Žaidėme su draugais skverelyje. Mergaitė žaidžia su lėle. Tačiau kai atsiranda konflikto, sporto varžybų reikšmė, žaisti prieš ką galima įteisinti, nes sakant žaisti su kuo gali būti įžvelgta draugės, kovojimo kartu reikšmė, pvz.: Prieš dešimtokus žaidėm kartu su kita aštuntokų klase. Tačiau kur dviprasmybė nesusidaro, geriau su: Mums teko žaisti su stipria vokiečių komanda (negu prieš stiprią vokiečių komandą). Gražus buvo mūsų krepšininkų žaidimas su turkais (negu prieš turkus).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *