2007 m. I turo diktanto tekstas

      Originalus 2007 m. I turo diktanto tekstas. Pavadinimą galima rašyti didžiosiomis raidėmis ar didžiąja raide, tai ne klaida. Tekste yra du rašybos variantai: žodis teisybė stilistiniais sumetimais gali būti rašomas ir didžiąja raide – Teisybė. Antra, vis dar įvairuoja kai kurių tarptautinių žodžių su jotu rašyba: pasiansas (DŽ2, 3, 4, TŽ) ir pasjansas (DŽ5eDabartinės lietuvių kalbos žodyno 5-ajame, elektroniniame, leidime; toks rašybos variantas buvo nustatytas ir 1992 m. Lietuvių kalbos komisijos Rašybos ir skyrybos pakomisės posėdyje: pasjansas kaip aljansas). Skyrybos variantai dvejopi, vieni Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (kaip išplėstinių dalyvinių aplinkybių skyrimas ar neskyrimas), kiti individualesni (kaip emocinių ženklų, pvz., šauktuko rašymas). Skirstymas pastraipomis nelaikomas klaida.

 

Diktantas

      Alma Karosaitė

TEISYBĖ

 

Teisybė [–] ypatinga. Neįžūli, nedrastiška, neįkyri, ryžtinga. Sukčių užklupta[,] ji neskėsčios rankomis, negūžčios pečiais, neūš[,] kaip sugedęs radijas. Verčiau šypsniu palydės priešgyniaujančius archajiškajai idealo ieškojimo idėjai. Ji šąla niūrioje apmąstymų celėje[,] dreskiančia žąsies plunksna iš sąsiuvinio juodraščio į stebuklingąjį švarraštį perrašinėdama santūrius savo liudijimus. Jai,[–] daugkartinei teismų dalyvei ir stebėtojai,[–] natūraliai įgrysta ištęsti procesai, gąslių melagių sapaliojimai, bet teisybė nepratusi draskyti akių,[:] tuščiai replikuoti, piktnaudžiauti įgimtu sąmoju. Įstabioji ginamųjų vienytoja pabuvojusi daug kur:[–] ankštose knygrišyklose, pripelijusiuose buduaruose, samanotose lūšnose, išrūšiuotuose sąvartynuose. Teisybė yra susidūrusi su patiriančiais nuosmukį, prasnūduriavusiais posūkį, išgąstingai krūpčiojančiais per vidunakčio įmygį, kelintąsyk atsiduriančiais nusikaltimų sūkuryje. Ji drąsina save veiksmažodžiais:[–] [„]nesukežti[“], [„]nenuliūsti[“], [„]nepabūgti[“], [„]neišsigąsti[“], [„]nedūsauti[“]. Pobūviuose teisybė [–] mįslinga. Neūžaugos[,] žaliūkai, tuščiagarbiai nedrįsta jos šokdinti. Ji akimirksniu diagnozuoja, kas [–] akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas [–] šykščiausias materialistas, užsimaskavęs klastūnas, kas [–] sutrūnijęs pūzras,[–] visiškas puvėsis, nors vaizduoja tvirtybės įsikūnijimą. Kartais teisybė per ankstyvąsias rytines žinias strykčioja aplink televizorių, džiūgauja[,] lyg išlošusi milijoną. Ji džiaugiasi įrodymų neprašančiu teiginiu, kadgi savaime galima būti teisiai, jei neužsiriši visaregių akių. Neteisybė, kad [„]teisybę žąsinas nugnybė[“]. Anot Tumo-Vaižganto, [„]vienąkart prairus teisybės maišeliui[,] turėjo ir daugiau byrėti melo ar bent perdėjimo[“]. Tą maišelį teisybė būtinai užadys pati,[–] dailyraščiu uždygsniuos, kad įtariosios Temidės smilius neišlįstų per žiojinčią ir veikiai didėjančią skylę.

 

Nacionalinis diktantas 2007, I turas

 

      Pastaba Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi alternatyvūs skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi atsakymai.

 

Keblūs diktanto rašybos atvejai
 

1. Drastiškas ar drąstiškas?

Tarptautinis žodis drastiškas (iš gr. drastikos – ryžtingas, stiprus) rašomas be nosinės balsės (jis nesietinas su lietuviškais žodžiais drąsa, drąsumas).

„Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001) teikiamos tokios žodžio drastiškas reikšmės: 1. šiurkštus, netinkamas, įžeidžiantis; 2. greitai ir stipriai veikiantis (p. 181).

 

2. Gąslus ar gaslus?

Iš pagrindinių veiksmažodžių formų išsigąsti, išsigąsta, išsigando išvestų daiktavardžių, būdvardžių ir priesaginių veiksmažodžių šaknyse rašomos nosinės balsės prieš priebalsį s, pvz.: gąslus, gąsčioti, gąsdinti, gąstauti, išgąstis, išgąstingas (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 17).

EI. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (2003) teikiama būdvardžio gąslus reikšmė: greit išsigąstantis, bailus, pvz.: Kodėl tu toks gąslus? Gąslus žvilgsnis.

Taigi gąslus, -i, o ne gaslus, -i.

 

3. Puvėsis ar pūvėsis?

Priesaginio veiksmažodinio daiktavardžio puvėsis šaknyje rašoma trumpoji balsė u (ne ilgoji ū), nes žodis padarytas iš būtojo kartinio laiko veiksmažodžio formos puvo, dar plg.: griuvėsiaigriuvo; džiūvėsisdžiūvo (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 14).

 

4. Sukūrys, sukurys ar sūkurys?

Pagrindinės veiksmažodžio formos sukti, suka, suko šaknyje turi trumpąjį balsį u. Priesaginio daiktavardžio sūkurys šaknies balsis pakinta – rašoma ilgoji ū, plg. dar rišti, riša, rišo, bet ryšulys (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 15).

 

5. Švaraštis ar švarraštis?

Sudurtinių žodžių sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai nepaisant jų tarimo, todėl rašytina švarraštis, dar plg.: puoddangtis, tarppirštis, pusseserė, piktdagis, šlapdriba, paukštgaudis (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 35).

 

6. Neužauga ar neūžauga?

Žodžio neūžauga šaknyje rašomas ilgasis balsis ū.

El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama reikšmė: kas užaugęs nenormaliai žemo ūgio, pvz.: Jis liks neūžauga. Pušelės neūžaugos. Neūžaugos, žaliūkai, tuščiagarbiai nedrįsta jos šokdinti.

 

7. Įmygis ar įmigis?

Įmygis – kietas, stiprus miegas, pvz., Buvau pačiame įmygyje ir nieko negirdėjau (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, 2003).

Jei veiksmažodžių šaknyje yra trumpasis balsis i, tai veiksmažodinių galūninės darybos daiktavardžių šaknyje bus ilgasis balsis, todėl įmygis, nes įmigti, plg. dar.: įnykis, nes įnikti; nuotykis, nes nutikti; santykis, nes sutikti; atkrytis, nes atkristi (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 13).

Į akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“ (t. 4, 1957, p. 67) įtraukta keletas variantų (įmiegė, įmiegis, įmigis, įmygis, inmygis, įmigys), tačiau, kaip žinoma, šis žodynas nėra norminamasis.

 

8. Archaiškas ar archajiškas?

Ne vienam susuka galvą tarptautinių žodžių archaika, archaizmas, heroika, heroizmas, stoikas, stoicizmas ir su lietuviškomis priesagomis padarytų būdvardžių archajiškas, archajinis, herojiškas, herojinis, stojiškas ir pan. rašyba. Reikia atsiminti, kad j prieš nelietuviškas priesagas –izmas, –ika(s) nerašoma (nors garsas ir tariamas), o prieš lietuviškas priesagas –iškas, –inis – būtina (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 34).

 

9. Kadgi ar kad gi?

Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais, todėl kadgi rašoma drauge, dar plg. : dargi, kurgi, nagi, ogi, vagi, vosgi (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 40-41).

 

10. Nesukežti ar nesukęžti?

Raidė ę rašoma tik esamojo laiko formos šaknyje kęžta (sukęžta, nesukęžta ir pan.), bet bendratis ir būtasis kartinis laikas nosinės neturi kežti, kežo (sukežti, sukežo; nesukežti, nesukežo), plg. dar.: šašti, šąšta, šašo; klerti, klęra, klero; tręšti, tręšta, trešo (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 18-19).

 

11. Neūž ar neūš?

Būsimajame laike šaknies galo priebalsis ž virsta š, pvz.: Neūžti, neūšiu, neūši, neūš, neūšime, neūšite; megzti, megsiu, megsi, megs, megsime, mėgsite; vežti, vešiu, veši, veš, vešime, vešite (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 22).

 

12. Pūzras ar puzras? Ką reiškia šis žodis?

Žodžio pūzras šaknyje rašoma ilgoji raidė ū.

El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiamos tokios žodžio pūzras reikšmės: 1. supuvęs medis, pagalys, puvėsis, pvz.: Tas pūzras nė malkoms netinka. Čia ne malkos, o pūzrai; 2. b. prk. sukriošęs žmogus.

 

13. Pasiansas ar pasjansas?

Žodžio rašyba nėra iki galo nusistovėjusi. „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001) teikiama forma be joto pasiansas. Elektroniniame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) įrašyta pasiansas, žr. pasjansas, taigi pirmenybė teikiama formai su jotu – pasjansas.

 

14. Ar reikia brūkšnio sakinyje Teisybė ypatinga?

Brūkšnio rašymas vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies – pasirinkimo dalykas, brūkšnys čia gali būti rašomas, jei norima paryškinti praleidimą, pvz.: Teisybė ypatinga ir Teisybė – ypatinga. Ji akimirksniu diagnozuoja, kas akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas šykščiausias materialistas ir Ji akimirksniu diagnozuoja, kas – akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas – šykščiausias materialistas. Gyvenimas mano vėjas palaidas ir Gyvenimas mano – vėjas palaidas. Debatai tai veikla, padedanti įgyti įgūdžių, kurie labai reikalingi šiuolaikinėje visuomenėje ir Debatai – tai veikla, padedanti įgyti įgūdžių, kurie labai reikalingi šiuolaikinėje visuomenėje.

Žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (Kalbos komisijos 2006-09-28 nutarimas Nr. N-2 (104); Žin., 2006, Nr. 107-4085) 9 punktą.

 

Šaltiniai

http://www.vlkk.lt/lt.php

http://www.lrt.lt

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *