2013 m. I turo diktanto tekstas

DIKTANTAS (su SKYRYBOS paaiškinimais)

      Vytautas V. Landsbergis

Senelio laiškas

      Mielas Mykolai.(!/,) [S1]

     T(T/t)urbūt pas jus*(,)(–) ten(,)(–) Airijoje(,)(–) [S2] jau želia žolynai(,) [S3] ir sprogsta pumpurai. O Lietuvoj sniegą drebia lyg iš gausybės rago, (S4) niūrus šiaurys šiaušiasi, [S5 a1] piktžodžiauja. Klausi, [S6] ką veikiu.(?) [S7] Ryte (–) [S8] pamokos, [S4] popiet taisau mokinių darbus, [S5 a2] skaitau. Šiuosyk ant mano stalo Justino Marcinkevičiaus knyga, [S4] nutariau jos ištraukėlę nusiųsti ir t(T)au:(.) [S9]

     **„Žinau, [S6] kur baigiasi ateitis:(–/,) [S10] ten, [S6] kur prasideda abejingumas t(T)autos istorijai, [S5 b] kultūrai, [S5 b] kalbai. Čia nukrenta skrendantis paukštis, [S4] čia išdžiūsta tekanti upė. Žmogus čia žiūri tik į savo kėdę ir į savo pilvą. Jis net nežino, [S6] kad paukštis jau nukrito, [S6] kad upė jau išdžiūvo. Jam ramu ir gera. Taip, [S6] kaip gera mašinai ar kompiuteriui.“ [S11]

     Paskaitinėjęs kėblinu iki piliakalnio. Ten rymodamas bandau įsivaizduoti, [S6] kas šiose apylinkėse vyko senų senovėj. Ką ten stypsodamas patiriu,(,–) [S6] sugrįžęs užrašau. Šįvakar prikeverzojau štai ką:(.) [S9]

     **„Pilėnai nemiega,(–) [S5 a3] patykomis ruošiasi mūšiui. Kas rąstigalius ridena, [S4] kas dervą verda, [S4] kas(,) atokiau prisėdęs(,) [S12 a] paskubom užkandžiauja. Prakaitas žliaugia vyrų kaktomis, [S6] kuomet į statų pylimą tenka tempti naščius su teliūškuojančiais dervos kibirais…(.) [S13] Arba spėriai užsiropšt į kuorą(,) [S12 b] po pažastimi pastvėrus apystambį akmenį. Įskaudintiems kariūnams rankos tiesiog nižte nyžta, [S4] akys degte dega noru atkeršyti kryžeiviams, [S14] pernai nusiaubusiems jų gyvenvietę. Tąsyk iš kaimo teliko nuodegos, [S5 c] svilėsiai ir trūnėsiai.

     Vyrai puikiai prisimena, [S6] nuo ko viskas prasidėjo. Prieš porąmet atsitrenkė saldžiabalsis misionierius(,) [S15] vardu Jeronimas. Jis bastėsi po apylinkes(,) [S12 c] slapčia medžiodamas žalčius. Paskui juos degino, [S5 a4] kankino. Vėliau(,) išgriovęs aukurą, [S5 d] iškirtęs ąžuolus šventus(,) [S12 d] nusidangino Žemaitijos link. Tuosyk būrys nusiminusių moterų nuvyko pas Vytautą Didįjį ir pasiskundė, [S6] jog dievams atimta būstinė, [S6] kur pasimeldę žmonės gaudavę lietų ir gerą orą. Sujaudintas k(K)aralius įsakęs Jeronimui kuo skubiausiai dingti iš šio krašto.“ [S11]

     Šįkart tiek…(.) [S13] Mokykis, anūkėli, [S16] sportuok, [S5 a5] skaityk knygas, [S6] kad užaugęs ir t(T)u galėtum t(T)ėvynės gynėjas būti.

Senelis

___________________

      Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu). Emociniai ženklai nepažymėti, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai motyvuoti. Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos būtų klaida.

      * Gramatiškai įmanomi keli skyrybos variantai:
      1) …pas jus ten Airijoje jau…;
      2) …pas jus ten, Airijoje, jau…; …pas jus ten – Airijoje – jau…;
      3) …pas jus, ten Airijoje, jau…; …pas jus – ten Airijoje – jau…;
      4) …pas jus, ten, Airijoje, jau…; …pas jus – ten, Airijoje – jau…;

      ** Dėl citatų: Privalomosios skyrybos taisyklių 13.1 punkte pasakyta, kad gali būti išskiriama kitokiu grafiniu būdu. Taigi, jeigu citatos tekstas būtų, pavyzdžiui, visas atitrauktas toliau nuo krašto ar mažesniu, ar pasviruoju šriftu, tada kabučių nerašymas nebūtų laikomas klaida.

 

SKYRYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

 

      [S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), Žin., 2006, Nr. 107-4084) 7.1 punktą kreipinys išskiriamas kableliais. Po kableliu išskirto kreipinio sakinys pradedamas rašyti iš mažosios raidės. Laiško pradžioje atskira eilute rašomas kreipinys gali būti vertinamas kaip sakinys ir, atsižvelgiant į intonaciją, po jo gali būti dedamas šauktukas arba taškas.

      [S2] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 3.1 punktą aiškinamosios sakinio dalys gali būti išskirtos kableliais arba brūkšniais.

      [S3] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, taigi kablelis čia pasirinkimo dalykas.

      [S4] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant išvardijimą, rašomas kablelis.

      [S5] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys (vienarūšiai tariniai a1 šiaušiasi, piktžodžiauja; a2 taisau, skaitau; a3 nemiega, ruošiasi, a4 degino, kankino, a5 sportuok, skaityk; b vienarūšiai papildiniai istorijai, kultūrai, kalbai; c vienarūšiai veiksniai nuodegos, svilėsiai; d vienarūšės išplėstos dalyvinės aplinkybės išgriovęs aukurą, iškirtęs ąžuolus šventus) be jungtukų atskiriamos kableliais. Sakinyje Pilėnai nemiega – patykomis ruošiasi mūšiui galimas brūkšnys, jei norima pabrėžti aiškinamąją antrojo tarinio paskirtį.

      [S6] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais. Sakinyje Ką ten stypsodamas patiriu, sugrįžęs užrašau ekspresijos sumetimais galimas dar ir brūkšnys.

      [S7] Atsižvelgiant į sakinio intonaciją, gali būti dedamas arba taškas, arba klaustukas (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 11 punktą). Klaustukas rašomas po sudėtinio sakinio, jeigu jo visi dėmenys arba bent vienas dėmuo, paprastai paskutinis, pasakomas klausiamąja intonacija.

      [S8] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą: Ryte [man; vyksta] pamokos…

      [S9] Kai citatą sudaro atskiras sakinys ar keli sakiniai, po įvadinių žodžių dedamas dvitaškis, ilgesnė citata gali būti pradedama nauja pastraipa (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 13.1.1 punktą). Atsižvelgiant į teksto skaidymą diktuojant, dvitaškio vietoj galimas taškas, atskiriantis įvadinius (prieš citatą) autoriaus žodžius kaip savarankišką sakinį.

      [S10] Tarp aiškinamąjį santykį turinčių dėmenų dedamas dvitaškis (arba brūkšnys). Jei dėmenys pasakomi išskaičiuojamąja intonacija, gali būti dedamas ir kablelis.

      [S11] Citata išskiriama kabutėmis (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 13.1 punktą, dar žr. pastabą **). Taškas (kaip ir bet kuris kitas sakinio galo ženklas) citatos sakinio pabaigoje rašomas prieš uždaromąsias kabutes (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 11.2 punktą).

      [S12] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą išplėsta dalyvinė aplinkybė a atokiau prisėdęs, padalyvinė aplinkybė b po pažastimi pastvėrus apystambį akmenį, pusdalyvinė aplinkybė c slapčia medžiodamas žalčius, dalyvinės aplinkybės d išgriovęs aukurą, iškirtęs ąžuolus šventus gali būti išskirtos kableliais.

      [S13] Atsižvelgiant į intonaciją, šio sakinio gale gali būti dedamas arba daugtaškis, arba taškas.

      [S14] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio pernai nusiaubusiems jų gyvenvietę išskiriamas kableliais.

      [S15] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.7 punktą pažyminiai, prasidedantys žodžiais vardu, pavarde, pravarde, gali būti išskiriami norint parodyti jų intonacinį savarankiškumą.

      [S16] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą kreipinys išskiriamas kableliais

 

DIKTANTAS (su RAŠYBOS paaiškinimais)

      Vytautas V. Landsbergis

Senelio laiškas

      Mielas Mykolai.(!/,)

T(T/t)urbūt pas jus*(,)(–) ten(,)(–) Airijoje(,)(–) jau želia [R1] žolynai(,) ir sprogsta [R2] pumpurai. O Lietuvoj [R3] sniegą [R4] drebia [R1] lyg iš gausybės rago, niūrus šiaurys šiaušiasi [R1], piktžodžiauja. Klausi, ką veikiu.(?) Ryte (–) pamokos, popiet taisau mokinių [R5] darbus, skaitau. Šiuosyk ant mano stalo Justino Marcinkevičiaus knyga, nutariau jos ištraukėlę [R4] nusiųsti [R6] ir t(T)au:(.) [R20]

**„Žinau, kur baigiasi [R1] ateitis:(–/,) ten, kur prasideda abejingumas t(T)autos [R7] istorijai, kultūrai, kalbai. Čia nukrenta skrendantis paukštis, čia išdžiūsta [R8] tekanti upė. Žmogus čia žiūri [R8] tik į savo kėdę [R4] ir į savo pilvą [R4]. Jis net nežino, kad paukštis jau nukrito, kad upė jau išdžiūvo [R8]. Jam ramu ir gera. Taip, kaip gera mašinai ar kompiuteriui.“

Paskaitinėjęs [R9] kėblinu iki piliakalnio [R10]. Ten rymodamas [R8] bandau įsivaizduoti [R11], kas šiose apylinkėse vyko senų [R5] senovėj [R3]. Ką ten stypsodamas [R8] patiriu, (, –) sugrįžęs [R12; R9] užrašau. Šįvakar [R13] prikeverzojau štai ką:(.)

**„Pilėnai nemiega,(–) patykomis ruošiasi [R1] mūšiui. Kas rąstigalius [R14] ridena, kas dervą [R4] verda, kas(,) atokiau prisėdęs [R9](,) paskubom užkandžiauja [R2]. Prakaitas žliaugia vyrų [R5] kaktomis, kuomet į statų pylimą [R4; R8 a] tenka tempti naščius [R22] su teliūškuojančiais [R8] dervos kibirais…(.) Arba spėriai užsiropšt [R2] į kuorą [R4](,) po pažastimi pastvėrus apystambį akmenį [R4]. Įskaudintiems [R11] kariūnams rankos tiesiog nižte nyžta [R2; R21], akys degte [R2] dega noru atkeršyti kryžeiviams, pernai nusiaubusiems jų gyvenvietę [R4]. Tąsyk [R13] iš kaimo teliko nuodegos, svilėsiai ir trūnėsiai [R8].

Vyrai puikiai prisimena, nuo ko viskas prasidėjo. Prieš porąmet [R13] atsitrenkė saldžiabalsis [R10] misionierius [R15](,) vardu Jeronimas. Jis bastėsi po apylinkes(,) slapčia medžiodamas žalčius. Paskui juos degino, kankino. Vėliau(,) išgriovęs [R9] aukurą [R4], iškirtęs [R9] ąžuolus [R16] šventus(,) nusidangino Žemaitijos [R17] link. Tuosyk būrys nusiminusių moterų [R5] nuvyko pas Vytautą Didįjį [R18; R19] ir pasiskundė, jog dievams atimta būstinė, kur pasimeldę [R9] žmonės gaudavę [R9] lietų ir gerą orą [R4]. Sujaudintas k(K)aralius [R7] įsakęs [R11; R9] Jeronimui kuo skubiausiai dingti [R2] iš šio krašto.“ Šįkart [R13] tiek…(.) Mokykis, anūkėli, sportuok, skaityk knygas, kad užaugęs [R9] ir t(T)u [R20] galėtum t(T)ėvynės [R7] gynėjas būti.

Senelis

____________________

 

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

 

     Skliaustuose pateikiamos ir stilistiniu požiūriu galimos didžiosios raidės.

[R1] Asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma -(i)a (Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba (toliau LKRS), Vilnius, 1992, § 29, p. 26): želia, drebia, šiaušiasi, baigiasi, ruošiasi, žliaugia. [R2] Priebalsiai dėl supanašėjimo tariami fonetiškai, bet rašomi morfologiškai (LKRS, § 18, p. 20):

  • sprogsta g supanašėjo su dusliuoju s ir tariamas kaip k, bet rašoma g (išlaikomas šaknies galo priebalsis – sprogo);
  • nižte nyžta – skardusis ž supanašėjo su dusliuoju t ir tariamas kaip š, bet rašoma ž (nižo);
  • degte – skardusis g supanašėjo su dusliuoju t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (dega);
  • dingti – skardusis g supanašėjo su dusliuoju t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (dingo);
  • užkandžiauja – skardusis priebalsis ž supanašėjo su dusliuoju k ir tariamas kaip š, bet rašoma ž (rašomos abi susidūrusios priešdėlio – ir šaknies priebalsės, LKRS, § 33, p. 27);
  • užsiropšt – skardusis priebalsis ž supanašėjo su dusliuoju s, virto š ir tariant naikinamas – tariamas tik s (rašomos abi susidūrusios priešdėlio – ir šaknies priebalsės, LKRS, § 33, p. 27).

      [R3] Priebalsė j rašoma morfologiškai sutrumpėjusių vienaskaitos vietininko formų gale (LKRS, § 21, p. 22): Lietuvoj, senovėj.       [R4] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23): sniegą, ištraukėlę, kėdę, pilvą, dervą, statų pylimą, kuorą, apystambį akmenį, gyvenvietę, aukurą, lietų, gerą orą, Vytautą.       [R5] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra –(i)ų (LKRS, § 24, p. 23): mokinių, senų, vyrų, nusiminusių moterų.       [R6] Veiksmažodžio šaknyje nosinė raidė rašoma prieš s, kai ų kaitaliojasi su un, nusiųsti (siųsti, siunčia, siuntė) (LKRS, § 9, p. 17).       [R7] Žodžiai tauta, karalius, tėvynė gali būti rašomi didžiąja raide (didžiąja raide rašomi žodžiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė ir pagarba) (LKRS, § 168, p. 71).       [R8] Rašomos ilgosios balsės veiksmažodžių ir išvestinių formų, vedinių šaknyse: išdžiūsta, išdžiūvo (džiūti, džiūsta, džiūvo); žiūrėti, žiūri, žiūrėjo; rymodamas (rymoti, rymo, rymojo); stypsodamas (stypsoti, stypso, stypsojo); teliūškuojančiais (teliūškuoti, teliūškuoja, teliūškavo), trūnėsiai (trūnyti, trūnija, trūnijo) (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, 2006).
      [R8 a] Daiktavardžiai su priesaga –imas (-ymas) daromi iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formų, todėl pylimas – šaknis pyl- (: pilti, pila, pylė).
      [R9] Nosinės balsės rašomos vyriškosios giminės veikiamųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkuose (LKRS, § 24, p. 23): paskaitinėjęs, sugrįžęs, prisėdęs, išgriovęs, iškirtęs, pasimeldę, gaudavę, įsakęs, užaugęs.       [R10] Sudurtinių žodžių jungiamasis balsis ia: piliakalnio, saldžiabalsis (LKRS, § 51, p. 36).       [R11] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28): įsivaizduoti, įskaudintiems, įsakęs.       [R12] Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje, – sugrįžęs (grįžti, gręžti, grąžinti, grąža) (LKRS, § 9 (3 dalis), p. 17).       [R13] Pirmą dūrinių dėmenį sudaro nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko forma (LKRS, § 52, p. 36): šįvakar (šį vakarą), tąsyk (tą sykį), porąmet (porą metų), šįkart (šį kartą).       [R14] Nosinė balsė išlieka iš veiksmažodžio, kurio kamiene kaitaliojasi ę su en, išvestose daiktavardžių formose – rąstigalius: rąstas (: ręsti, renčia, rentė) (LKRS, § 9 (2 dalis), p. 17).       [R15] Prieš nelietuviškas priesagas j nerašomas (nors tariamas) – misionierius (LKRS, § 45, p. 34).       [R16] Žodžio šaknyje rašoma balsė ą (istoriškai kilusi iš dvigarsio an) – ąžuolus (LKRS, § 10 (1 dalis), p. 18).       [R17] Regionų pavadinimai rašomi didžiąja raide – Žemaitijos (LKRS, § 154, p. 63).       [R18] Prievardis Didysis rašomas iš didžiosios raidės – Vytautą Didįjį (LKRS, § 145, p. 60).       [R19] Nosinės balsės rašomos įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos galininko linksnyje – Didįjį (LKRS, § 24, p. 23).       [R20] Iš pagarbos didžiąja raide gali būti rašomi žodžiai, kuriais mandagiai kreipiamasi į asmenį laiškuose, sveikinimuose, kvietimuose, – Tau, Tu (LKRS, § 168, p. 71).       [R21] Pagrindinės veiksmažodžio nižti formos – nižti, nyžta, nižo, būdinys nižte daromas iš bendraties kamieno: nižti > nižte.

      [R22] naščiai – daugiskaitinis daiktavardis, įrankio pavadinimas „kartelė su dviem kabliais, užsidedama ant pečių, kibirams ar krepšiams nešti; taip atnešamas kiekis“ (DŽ). Tai veiksmažodinis vedinys, kurio darybinis pamatas – veiksmažodis nešti, neša, nešė, todėl šaknis rašoma su priebalsiu š (ne nasčiai). Tos pačios darybos samtis, dgs. samčiai (: semti, semia, sėmė), kamštis, dgs. kamščiai (: kimšti, kemša, kimšo). Daugumai vedinių būdinga šaknies balsių kaita, plg.: dangtis (: dengti, dengia, dengė), skląstis (: sklęsti, sklendžia, sklendė), valkčiai (: vilkti, velka, vilko), žr.: „Lietuvių kalbos gramatika. T. 1“ (Vilnius, 1965, p. 387, § 643).

 

      Nacionalinis diktantas 2013, I turas

 

Šaltiniai

http://www.vlkk.lt/lt.php

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *