Sangrąžiniai daiktavardžiai. Sutrumpėjusių linksnių kirčiavimas. Einamasis vidaus vietininkas

Sangrąžiniai daiktavardžiai

Sangrąžiniai daiktavardžiai išlaiko vardininko kirtį visuose linksniuose ir yra pirmosios kirčiuotės, pvz.: kreipmasis, kreipmosi, kreipmuisi, kreipmąsi, kreipmusi, kreipmesi. Daugiskaitoje kartais vartojamas vardininkas ir kilmininkas: kreipmaisi, kreipmųsi.

 

Sutrumpėjusių linksnių kirčiavimas

 

Naudininko, įnagininko ir vietininko linksnių galūnės vartojamos ir sutrumpintos, pvz.: vaikáms vaikám, sūnum sūnu, galvojè galvõj, vandenyjè vanden.

Naudininko ir šaknyje kirčiuojamų įnagininko bei vietininko linksnių visų kalbos dalių sutrumpėjusios formos kirčiuojamos kaip ir nesutrumpėjusios, pvz.: laukáms laukám, galvóms galvóm, kat́ms kat́m, širdms širdm, ršims ršim, kitems kitem, penkems penkem, mdyje mdy, mdžiuose mdžiuos.

Jei kirtis yra nesutrumpėjusių įnagininko ir vietininko linksnių galūnėje, jis išlieka ir sutrumpėjusioje galūnėje. Tik ši sutrumpėjusi galūnė yra tvirtagalė, pvz.: širdim širdi, sūnum sūnu, galvoms galvõm, geroms gerõm, kitoms kitõm, penkioms penkiõm; trobojè trobõj, kitojè kitõj, ausyjè aus(j), geramè gera, kitamè kita, laukuosè laukuõs, pietuosè pietuõs.

 

Einamasis vidaus vietininkas

 

Šio vietininko linksniai kirčiuojami dvejopai:

a) išlaiko vienaskaitos galininko kirtį ir priegaidę, jei žodis yra pirmosios arba antrosios kirčiuotės, pvz.: mistan, lóvon, ùpėn, váltin, sõdžiun; mistuosna, lóvosna, ùpėsna, váltysna, sõdžiuosna;  

b) turi kirtį gale, jei žodis yra trečiosios ar ketvirtosios kirčiuotės, pvz.: miškañ, antrañ galañ, galvõn, anõn duobn, pirtiñ, danguñ; daugiskaitoje – skiemenyje prieš -na: miškúosna, galvósna, pirmósna eiĺsna, pirtýsna.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *