Daugiaskiemeniai daiktavardžiai

     Daugiaskiemeniai daiktavardžiai, kaip ir dviskiemeniai, turi keturias kirčiuotes. Tos kirčiuotės taip pat nustatomos pagal daugiskaitos naudininko ir galininko linksnius.

Pirmoji kirčiuotė. Pirmosios (1) kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai turi pastovų kirtį visuose linksniuose. Jei kirčiuotas yra priešpaskutinis skiemuo, tai to skiemens priegaidė yra tvirtapradė, pvz.: pastógė, atólas, beržýnas, pasaḱčia, pasáulis. Jei pastovų kirtį turi tolesnis nuo galo skiemuo, tai tokie kirčiuoti skiemenys gali būti tvirtapradžiai, tvirtagaliai arba trumpieji, pvz.: pósakis, pãsaka, pãsakininkas, grininkas. Štai keletas šios kirčiuotės išlinksniuotų žodžių:

Vienaskaita

V.

beržýnas

pãsaka

pavãsaris

liùdytojas

K

beržýno

pãsakos

pavãsario

liùdytojo

N.

beržýnui

pãsakai

pavãsariui

liùdytojui

G.

beržý

pãsaką

pavãsarį

liùdytoją

Įn.

beržýnu

pãsaka

pavãsariu

liùdytoju

Vt.

beržýne

pãsakoje

pavãsaryje

liùdytojuje

Š.

beržýne

pãsaka

pavãsari

liùdytojau

Daugiskaita

V.

beržýnai

pãsakos

pavãsariai

liùdytojai

K

beržý

pãsakų

pavãsarių

liùdytojų

N.

beržýnams

pãsakoms

pavãsariams

liùdytojams

G.

beržýnus

pãsakas

pavãsarius

liùdytojus

Įn.

beržýnais

pãsakomis

pavãsariais

liùdytojais

Vt.

beržýnuose

pãsakose

pavãsariuose

liùdytojuose

Š.

beržýnai

pãsakos

pavãsariai

liùdytojai

Pagal pirmąją kirčiuotę kirčiuojami ir šie vietovardžiai: Klapėda, Pùntukas, Kãpčiamiestis, Laũkuva, Lapėdžiai, Léipalingis, Žirmnai, Justniškės, Drùskininkai, Žvėrýnas, Sántariškės, Pùmpėnai ir kt.

Pagal pirmąją kirčiuotę kirčiuojami:

a) daiktavardžiai su šiomis kirčiuotomis priesagomis:

áitis, -ė; –áitis, –áitė: gimináitis, -ė; Petráitis, Gedgaudáitė, mergáitė, giráitė; bet: aukštatis, -ė, žematis, -ė – antrosios kirčiuotės;

čia, –čios: pasakčia, seserčia, akčios; bet: kópėčios (nekirčiuota priesaga);

éiva: rašéiva, vadéiva;

jas,-a: siuvjas, -a, kirtjas, -a, vedjas, -a;

nas; –nas, -ė: brolnas, Petrnas, sesernas; kupišknas, -ė;

-enýbė: brangenýbė, garsenýbė, retenýbė;

ýba, –ýbos: daugýba, mitýba, valdýba, dalýbos, piršlýbos;

ýbė: gyvýbė, grožýbė, rūstýbė, vienýbė;

ena: rugena, avena, naujena; bet: jáutiena (nekirčiuota priesaga);

enė: dėdenė, karalenė, Juozenė; bet: bulvinė, uoginė, kiaušini(valgiai) – antrosios kirčiuotės;

ýna: lentýna, šeimýna;

ýnas: beržýnas, molýnas, kaimýnas, knygýnas;

ýtis, –ýtė: brolýtis, vištýtis, Marýtė, Petraitýtė;

ójas: sienójas, šilójas, uogienójas;

ókšnis: balókšnis, krūmókšnis, upókšnis;

ónis, -ė; –ónis: ligónis, -ė, veliónis, -ė; Čiurliónis, Janónis;

óvė: bendróvė, daržóvė, geróvė, senóvė;

(i)kštis, –(i)kštė: bernikštis, Kairikštis, mergikštė;

-umýnas: gardumýnas, margumýnas;

úomenė: bendrúomenė, visúomenė;

b) daiktavardžiai su šiomis nekirčiuotomis priesagomis:

-ana: likana, kana;

-ėlis, -ė:rėlis, -ė, nevkėlis, -ė, numrėlis, -ė (žymi asmenis ir dažniausiai turi menkinamąją reikšmę);

-ena: snigena, dvsena, stpena, lùpena;

-estis: lkestis, mókestis, rpestis;

-iava: baũdžiava, páiniava, gãniava;

-imas: gyvnimas, kvėpãvimas, pasididžiãvimas (žodžiai, padaryti iš daugiaskiemenių veiksmažodžių);

-ymas: mstymas, rãšymas, kapymas; bet báltymas – 3a kirčiuotės;

-ininkas, -ė: btininkas, -ė, dažininkas, -ė, gasrininkas, -ė, msininkas, -ė, mókslininkas, -ė, pãskaitininkas, -ė, prmininkas, -ė, višininkas, -ė (kiek daugiau nei pusė žodžių, padarytų iš 3 ir 4 kirčiuotės daiktavardžių, kirčiuojami priesagoje, pvz.: darbiniñkas, -ė, kalbiniñkas, -ė, valandiniñkas, -ė);

-sena: esena, rašýsena, vartósena;

-tojas, -a: mókytojas, -a, kalbtojas, -a, rašýtojas, -a; bet artójas (kirčiuota priesaga);

c) daiktavardžiai su šiais kirčiuotais priešdėliais:

añt-: añtkapis, añtraštė, añtspaudas;

apý-: apýaušris, apýsaka, apývarta;

ãt-: ãtbalsis, ãtilsis, ãtkirtis;

atã-, ató-: atãskaita, atãbradas, atódūsis;

-: kalnė, rankis, spūdis;

š-: šgąstis, škamša, šlaidos, šrūgos;

núo-: núolaida, núomonė, núorašas;

pér-, pe-: pérgalė, pérmaina, pepetė;

pó-: pódukra, póilsis, pókylis, pósėdis;

pre-: preangis, prekabė, premonė, prevolė;

preš-: prešgyna, prešpiečiai, preškambaris;

pró-: próperša, próšvaistė, prótarpis;

s-, sám-, sán-: smyšis, smata, srašas; sámbūris, sámplaika; sánkryža, sántykis, sándėlis;

ùž-, užúo-: ùždarbis, ùžeiga, užúomazga, užúojauta.

Antroji kirčiuotė. Antrosios (2) kirčiuotės daugiaskiemenių daiktavardžių priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpasis. Jų kirtis daugiskaitos naudininke visada būna priešpaskutiniame skiemenyje, o galininke – galūnėje, pvz.:

Vienaskaita

V.

vaiknas

balañdis

mokyklà

sveta

pavõjus

K

vaikno

balañdžio

mokklos

svetanės

pavõjaus

N.

vaiknui

balañdžiui

mokklai

svetanei

pavõjui

G.

vaik

balañ

mokklą

sveta

pavõ

Įn.

vaikinù

balandžiù

mokyklà

svetainè

pavõjumi

Vt.

vaikinè

balañdyje

mokkloje

svetanėje

pavõjuje

Š.

vaikne

balañdi

mokkla

svetane

pavõjau

Daugiskaita

V.

vaiknai

balañdžiai

mokklos

svetanės

pavõjai

K

vaik

balañdžių

mokklų

svetanių

pavõ

N.

vaiknamas

balañdžiams

mokkloms

svetanėms

pavõjams

G.

vaikinùs

balandžiùs

mokyklàs

svetainès

pavojùs

Įn.

vaiknais

balañdžiais

mokklomis

svetanėmis

pavõjais

Vt.

vaiknuose

balañdžiuose

mokklose

svetanėse

pavõjuose

Š.

vaiknai

balañdžiai

mokklos

svetanės

pavõjai

Pagal antrąją kirčiuotę kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis kirčiuotomis priesagomis:

-anis, -anė: riestanis, saldanis, mišranė;

ãlius, -ė: miegãlius, -ė, snaudãlius, -ė;

-atà: visatà (kilm. visãtos), sveikatà;

klis: varvklis, tarpklis, žarstklis;

lis, –lė: bernlis, langlis, skarlė, puplė;

lis, –lė: bernužlis, vadovlis, mergužlė, valandlė;

sis: puvsis, džiūvsis, griuvsiai, pelsiai;

-inė: uoginė, kiaušininė, vakarinė;

-itis, -ė: miestitis, -ė, užsienitis, -ė, valstitis, -ė;

kas, -ė: neškas, -ė, plaukkas, -ė, šventkas;

-yklà: mokyklâ (kilm. mokklos), knygrišyklà, džiovyklà;

klė: baidklė, taisklė, svarstklės;

klis: jungklis, saugklis, vardklis;

mas: vežmas, nešmas, pylmas (veiksmo pavadinimai, padaryti iš dviskiemenių veiksmažodžių); bet: pýlimas (sankasa), grimas (gėralas), skýnimas (iškirsta miško vieta), skýrimas (plaukų sklastymas), kláusimas — pirmosios kirčiuotės;

nė: kanknė, puodnė, žaidnės;

stė: draugstė, jaunstė, kvailstė;

õkas, -ė: antrõkas, -ė, vidutiniõkas, -ė, naujõkas, -ė;

õklis, -ė; –õklis, –õklė: klajõklis, -ė; stūmõklis, vijõklis, medžiõklė;

õnė: abejõnė, klajõnė, svajõnė;

õtis, –õtė: ąsõtis, šakõtis, mazgõtė;

õvas, -ė: ieškõvas, -ė, žinõvas, -ė, vadõvas, -ė;

-tnės: imtnės, lenktnės, peštnės;

-tùkas: degtùkas, klaustùkas, pieštùkas;

-tùvė: dirbtùvė, parduotùvė, spaustùvė; bet: bertuv 3 , kultuv 3a (įrankių pavadinimai);

ùkas, –ùkė: gulsčiùkas, raudonùkė;

ùmas: aiškùmas, baltùmas, tolùmas; bet: skrtumas, áugumas (nekirčiuota priesaga) – pirmosios kirčiuotės;

nas, -ė; –nas: bėgnas, -ė, klajnas, -ė; malnas; bet karalinas, viršnė, galir Gailinas, Baltrnas, Laznai (tikriniai vardai) – pirmosios kirčiuotės;

-uõklis, -ė; -uõklė: svyruõklis, -ė, girtuõklis, -ė; švytuõklė, žibuõklė, sūpuõklės;

-uõlis, -ė; -uõlė: drąsuõlis, -ė, varguõlis, -ė; snieguõlė;

-uõtis, -uõtė: lapuõtis, šarvuõtis, vaizduõtė;

ùtis, –ùtė: blizgùtis, margùtis, pakalnùtė.

-tùvas: laistytùvas, šaldytùvas; bet: dùrtuvas, pjáutuvas, šáutuvas – pirmosios kirčiuotės;

Trečioji kirčiuotė. Šios kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai turi kirtį, šokinėjantį iš galūnės į antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ar dar tolesnį nuo galo skiemenį. Į kurį skiemenį nuo galo kirtis nušoka ir kokią priegaidę turi tas skiemuo, parodo prie kirčiuotės skaitmens 3 viršuje spausdinamos raidės ir skaitmenys.

Trečiosios (3) kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai, lygiai kaip dviskiemeniai, turi kirtį, šokinėjantį iš galūnės į priešpaskutinį tvirtapradį skiemenį. Šios grupės žodžių nedaug. Tokie yra tikriniai vardai Veliuonà, Kaišiadórys, Anykščia  ir kt.

V.

Varėnà

Perlojà

Anykščia

Kaišiadórys

K

Varėnõs

Perlojõs

Anykšči

Kaišiadori

N.

Varnai

Perlójai

Anykščiáms

Kaišiadorms

G.

Var

Perló

Anýkščius

Kaišiadóris

Įn.

Varna

Perlója

Anykščias

Kaišiadorims

Vt.

Varėnojè

Perlojojè

Anykščiuosè

Kaišiadorysè

Š.

Varna

Perlója

Anykščia

Kaišiadórys

Ne vienas tikriausiai nustebs, kai sužinos, kad jis netaisyklingai kirčiuoja miesto Gargžda vardo galininką: įpratom kirtį čia dėti galūnėje, o turi būti pagal trečiąją kirčiuotę – Gárgždus.

Kaip Kaišiadórys linksniuojama ir kirčiuojama didelė grupė vietovardžių su priesagaónys: Švenčiónys, Marcinkónys, Butrimónys, Šimónys, Dvarčiónys, Gudžiónys, Jurgeliónys, Skiemónys, Varniónys ir kt. Nuo jų skiriasi Subártonys (1), taip pat I linksniuotės daiktavardžiai su óniai: Kudóniai (1), Gudóniai (1)…

Kitų trečiosios kirčiuotės daugiaskiemenių žodžių kirtis šokinėja iš galūnės į trečią nuo galo tvirtapradį, tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį. Jei šios grupės žodžių trečiasis kirčiuotas skiemuo tvirtapradis, kirčiuotė žymima 3a, jei tvirtagalis arba trumpasis – 3b. Dar kitų trečiosios kirčiuotės daugiaskiemenių žodžių kirtis šokinėja iš galūnės į ketvirtą, o kartais net į penktą arba šeštą nuo galo tvirtapradį, tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį. Jei šios grupės žodžių priegaidė yra tvirtapradė, tai kirčiuotė žymima 34a, 35a (Ožkabalia, Tiltagalia) Jei šios grupės žodžių ketvirtas (penktas…) kirčiuotas skiemuo tvirtagalis arba trumpasis, tai kirčiuotė žymima 34b, 35b

Skaičius prie „a“ ar „b“ rodo, į kurį skiemenį nuo galo nušoka kirtis iš galūnės.

Vienaskaita

 

3a

34a

V.

dóbilas

kosuls

vėgėl

perdirbins

K

dóbilo

kósulio

vėgėls

pérdirbinio

N.

dóbilui

kósuliui

vgėlei

pérdirbiniui

G.

dóbilą

kósulį

vgėlę

pérdirbinį

Įn.

dóbilu

kósuliu

vgėle

pérdirbiniu

Vt.

dobilè

kosulyjè

vėgėlėjè

perdirbinyjè

Š.

dóbile

kosul

vgėle

perdirbin

Daugiskaita

V.

dobila

kosulia

vgėlės

perdirbinia

K

dobil

kosuli

vėgėli

perdirbini

N.

dobiláms

kosuliáms

vėgėlms

perdirbiniáms

G.

dóbilus

kósulius

vgėles

pérdirbinius

Įn.

dobilas

kosulias

vėgėlėms

perdirbinias

Vt.

dobiluosè

kosuliuosè

vėgėlėsè

perdirbiniuosè

Š.

dobila

kosulia

vgėlės

perdirbinia

 

3a

V.

Jùrbarkas

Lietuvà

Širvintà 1

Šrvintos 2

Pandėls

K

Jùrbarko

Lietuvõs

Širvintõs

Širvint

Pándėlio

N.

Jùrbarkui

Letuvai

Šrvintai

Širvintóms

Pándėliui

G.

Jùrbarką

Letuvą

Šrvintą

Šrvintas

Pándėlį

Įn.

Jùrbarku

Letuva

Šrvinta

Širvintoms

Pándėliu

Vt.

Jurbarkè

Lietuvojè

Širvintojè

Širvintosè

Pandėlyjè

Š.

Jùrbarke

Letuva

Šrvinta

Šrvintos

Pandėl

1 Šventosios intakas

2 Rajono centras

Vienaskaita

 

3b

34b

V.

kãtinas

vyturs

pamokà

pasiuntins

K

kãtino

výturio

pamokõs

pãsiuntinio

N.

kãtinui

výturiui

pãmokai

pãsiuntiniui

G.

kãtiną

výturį

påmoką

pãsiuntinį

Įn.

kãtinu

výturiu

pãmoka

pãsiuntiniu

Vt.

katinè

vyturyjè

pamokojè

pasiuntinyjè

Š.

kãtine

vytur

pãmoka

pasiuntin

Daugiskaita

V.

katina

vyturia

pãmokos

pasiuntinia

K

katin

vyturi

pamok

pasiuntini

N.

katináms

vyturiáms

pamokóms

pasiuntiniáms

G.

kãtinus

výturius

pãmokas

pãsiuntinius

Įn.

katinas

vyturias

pamokoms

pasiuntinias

Vt.

katinuosè

vyturiuosè

pamokosè

pasiuntiniuosè

Š.

katina

vyturia

pãmokos

pasiuntinia

 

3b

V.

Palangà

Kretingà

Taurag

Kernav

Pabrad

Suderv

K

Palangõs

Kretingõs

Taurags

Kernavs

Pabrads

Sudervs

N.

Pãlangai

Krtingai

Taũragei

Kenavei

Pãbradei

Sùdervei

G.

Pãlangą

Krtingą

Taũragę

Kenavę

Pãbradę

Sùdervę

Įn.

Pãlanga

Krtinga

Taũrage

Kenave

Pãbrade

Sùderve

Vt.

Palangojè

Kretingojè

Tauragėjè

Kernavėjè

Pabradėjè

Sudervėjè

Š.

Pãlanga

Krtinga

Taũrage

Kenave

Pãbrade

Sùderve

 

3b

V.

Žùvintas

Ãlaušas

Ceikinia

Čedasa

Zarasa

K

Žùvinto

Ãlaušo

Ceikini

Čedas

Zaras

N.

Žùvintui

Ãlaušui

Ceikiniáms

Čedasáms

Zarasáms

G.

Žùvintą

Ãlaušą

Cekinius

Čdasus

Zãrasus

Įn.

Žùvintu

Ãlaušu

Ceikinias

Čedasas

Zarasas

Vt.

Žuvintè

Alaušè

Ceikiniuosè

Čedasuosè

Zarasuosè

Š.

Žùvinte

Ãlauše

Ceikinia

Čedasa

Zarasa

Trečiosios (34b) kirčiuotės su trumpuoju ketvirtu skiemeniu pavyzdys gali būti Panevėžs, Tetervina, Rudaminà, piktadars, -ė, pktadario, –s… Kur kirtis šoka iš galūnės į penktą ar šeštą nuo galo skiemenį, pavyzdžiais gali būti pakomisijs, pãkomisijo…, Parudamins (35b) ir pageležinkel, pãgeležinkelę… (36b).

Pagal 3a, 3b ar 34a, 34b kirčiuotę kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis priesagomis:

-alas: páistalas, rebalas – 3a; baškalas, tipalas – 3b;

-ats: ilgats, vienats – 3a; bendrats, kamšats – 3b;

-ėl: kirmėl, siurbėl – 3b;

-enà: arklenà, kiaunenà – 3a; kiškenà, lapenà – 3b;

-ess: ėdess, ilgess – paprastai visi 3b;

-inas: stininas, gubinas, žsinas – 3b;

-ins; -ins, -ė: brėžins, leidins, traukins – 3a; pirkins – 3b; pasiuntins, -ė – 34b;

-menà: puošmenà, staigmenà, naũdmenos – 3b; bet: smùlkmena, trùpmena – 1;

-muõ: dėmuõ, sprogmuõ – 3a; žymuõ, plaũkmenys – 3b;

-ulas: bubulas, gniùžulas – 3b;

-uls: gyvuls, kosuls – 3a; spinduls, šiurpuls – 3b; nuoboduls – 34a;

-umà: aukštumà, tolumà – 3a; dykumà, sausumà – 3b; įžulnumà – 34a; iškilumà – 34b;

-urs: sūkurs, švyturs – 3b.

Ketvirtoji kirčiuotė. Ketvirtosios (4) kirčiuotės daugiaskiemenių daiktavardžių kirtis šokinėja iš galūnės į priešpaskutinį tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį. Šios kirčiuotės daiktavardžių turime nedaug ir tie patys, išskyrus vieną kitą retą žodį, yra tikriniai, pvz.:

V.

Alytùs

Garliavà

Girulia

K

Alytaũs

Garliavõs

Giruli

N.

Altui

Garliãvai

Giruliãms

G.

Al

Garliã

Giruliùs

Įn.

Alytum

Garliavà

Girulias

Vt.

Alytujè

Garliavojè

Giruliuosè

Š.

Alytaũ

Garliãva

Girulia

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *