Dviskiemeniai daiktavardžiai

      Pirmoji kirčiuotė. Pirmosios (1) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtapradė ir jie visuose linksniuose turi pastovų kirtį, pvz.:

 

Vienaskaita

V.

tltas

brólis

lepa

dró

K

tlto

brólio

lepos

dróbės

N.

tltui

bróliui

lepai

dróbei

G.

tltą

bró

lepą

dró

Įn.

tltu

bróliu

lepa

dróbe

Vt.

tlte

brólyje

lepoje

dróbėje

Š.

tlte

bróli

lepa

dróbe

Daugiskaita

V.

tltai

bróliai

lepos

dróbės

K.

tltų

brólių

lepų

dróbių

N.

tltams

bróliams

lepoms

dróbėms

G.

tltus

brólius

lepas

dróbes

Įn.

tltais

bróliais

lepomis

dróbėmis

Vt.

tltuose

bróliuose

lepose

dróbėse

Š.

tltai

bróliai

lepos

dróbės

 

V.

Vlnia

Vérkiai

K

Vlnios

Vérkių

N.

Vlniai

Vérkiams

G.

Vlnią

Vérkius

Įn.

Vlnia

Vérkiais

Vt.

Vlnioje

Vérkiuose

Š.

Vlnia

Vérkiai

Šie pirmosios (1) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: láiptas, spéigas, žslai, klitis, litis, ršis, sváinis, -ė, šsnis, ýda, núoma, próga, sela, srúoga, kelė, téisė, váišės ir kt.

 

Antroji kirčiuotė. Antrosios (2) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtagalė arba trumpoji, jų kirtis daugiskaitos naudininke visada yra šaknyje, o daugiskaitos galininke – galūnėje. Jie kirčiuojami taip:

 

Vienaskaita

V.

rãštas

pelis

rankà

ù

tugus

K.

rãšto

pelio

rañkos

ùpės

tugaus

N.

rãštui

peliui

rañkai

ùpei

tugui

G.

rãštą

pe

rañ

ù

tu

Įn.

raštù

peiliù

rankà

upè

tugumi

Vt.

raštè

pelyje

rañkoje

ùpėje

tuguje

Š.

rãšte

peli

rañka

ùpe

tugau

Daugiskaita

V.

rãštai

peliai

rañkos

ùpės

tugūs

K

rãštų

pelių

rañ

ùpių

tu

N.

rãštams

peliams

rañkoms

ùpėms

tugums

G.

raštùs

peiliùs

rankàs

upès

turgùs

Įn.

rãštais

peliais

rañkomis

ùpėmis

tugumis

Vt.

rãštuose

peliuose

rañkose

ùpėse

tuguose

Š.

rãštai

peliai

rañkos

ùpės

tugūs

 

V.

Trãkai

Daũgai

Skuõdas

Žãsliai

Nidà

K

Trã

Daũ

Skuõdo

Žãslių

Ndos

N.

Trãkams

Daũgams

Skuõdui

Žãsliams

Ndai

G.

Trakùs

Daugùs

Skuõ

Žasliùs

N

Įn.

Trãkais

Daũgais

Skuodù

Žãsliais

Nidà

Vt.

Trãkuose

Daũguose

Skuodè

Žãsliuose

Ndoje

Š.

Trãkai

Daũgai

Skuõde

Žãsliai

Nda

Šie antrosios (2) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: akis, sklstis, kopà, kruopà, Kaldos, Kčios, kvortà, liaukà, mėtà, morkà, radė, vekė, skačius ir kt. 

 

Trečioji kirčiuotė. Trečiosios (3) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtapradė, o kirtis nepastovus. Jų kirtis daugiskaitos naudininke visada yra galūnėje, o daugiskaitos galininke – šaknyje. Štai kaip tas kirtis šokinėja:

 

Vienaskaita

V.

kálnas

arklýs

galvà

aikšt

širds

sūnùs

K.

kálno

árklio

galvõs

aikšts

širdis

sūnaũs

N.

kálnui

árkliui

gálvai

áikštei

šrdžiai

snui

G.

kálną

árklį

gálvą

áikštę

šrdį

s

Įn.

kálnu

árkliu

gálva

áikšte

širdim

sūnum

Vt.

kalnè

arklyjè

galvojè

aikštėjè

širdyjè

sūnujè

Š.

kálne

arkl

gálva

áikšte

širdi

sūnaũ

Daugiskaita

V.

kalna

arklia

gálvos

áikštės

šrdys

snūs

K

kaln

arkli

galv

aikšči

širdži

sūn

N.

kalnáms

arkliáms

galvóms

aikštms

širdms

sūnùms

G.

kálnus

árklius

gálvas

áikštes

šrdis

snus

Įn.

kalnas

arklias

galvoms

aikštėms

širdims

sūnums

Vt.

kalnuosè

arkliuosè

galvosè

aikštėsè

širdysè

sūnuosè

Š.

kalna

arklia

gálvos

áikštės

šrdys

snūs

 

V.

Telšia

K

Telši

N.

Telšiáms

G.

Télšius

Įn.

Telšias

Vt.

Telšiuosè

Š.

Telšia

Šie trečiosios (3) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: árklas, dáigas, kárdas, šálmas, šárvas, irštvà, pėdà, skiedrà, žarnà, žmonà, aikšt ir kt.  

 

Ketvirtoji kirčiuotė. Ketvirtosios (4) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtagalė arba trumpoji, o kirtis nepastovus. Jų kirtis daugiskaitos naudininke ir galininke visada yra galūnėje.

 

Vienaskaita

V.

nãmas

gens

eil

aks

viršùs

K.

nãmo

gnio

eils

akis

viršaũs

N.

nãmui

gniui

elei

ãkiai

višui

G.

nã

g

e

ã

višų

Įn.

namù

geniù

eilè

akim

viršum

Vt.

namè

genyjè

eilėjè

akyjè

viršujè

Š.

nãme

gen

ele

aki

viršaũ

Daugiskaita

V.

nama

genia

elės

ãkys

višūs

K

nam

geni

eili

aki

virš

N.

namáms

geniáms

eilms

akms

viršùms

G.

namùs

geniùs

eilès

aks

viršùs

Įn.

namas

genias

eilėms

akims

viršums

Vt.

namuosè

geniuosè

eilėsè

akysè

viršuosè

Š.

nama

genia

elės

ãkys

višūs

 

V.

Rieš

Gaid

Kinta

K

Riešs

Gaids

Kint

N.

Rišei

Gadei

Kintáms

G.

Rišę

Ga

Kintùs

Įn.

Riešè

Gaidè

Kintas

Vt.

Riešėjè

Gaidėjè

Kintuosè

Š.

Riše

Gade

Kinta

Šie ketvirtosios (4) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: vapas, puotà, sijà, svočià, stabdỹs, dail, sklend, taur, vert, kulkšns, ketùs ir kt.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *