Pirmoji kirčiuotė. Pirmosios (1) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtapradė ir jie visuose linksniuose turi pastovų kirtį, pvz.:
|
Vienaskaita |
||||
|
V. |
tltas |
brólis |
lepa |
dróbė |
|
K |
tlto |
brólio |
lepos |
dróbės |
|
N. |
tltui |
bróliui |
lepai |
dróbei |
|
G. |
tltą |
brólį |
lepą |
dróbę |
|
Įn. |
tltu |
bróliu |
lepa |
dróbe |
|
Vt. |
tlte |
brólyje |
lepoje |
dróbėje |
|
Š. |
tlte |
bróli |
lepa |
dróbe |
|
Daugiskaita |
||||
| V. |
tltai |
bróliai |
lepos |
dróbės |
| K. |
tltų |
brólių |
lepų |
dróbių |
| N. |
tltams |
bróliams |
lepoms |
dróbėms |
| G. |
tltus |
brólius |
lepas |
dróbes |
| Įn. |
tltais |
bróliais |
lepomis |
dróbėmis |
| Vt. |
tltuose |
bróliuose |
lepose |
dróbėse |
| Š. |
tltai |
bróliai |
lepos |
dróbės |
|
V. |
Vlnia |
Vérkiai |
|
K |
Vlnios |
Vérkių |
|
N. |
Vlniai |
Vérkiams |
|
G. |
Vlnią |
Vérkius |
|
Įn. |
Vlnia |
Vérkiais |
|
Vt. |
Vlnioje |
Vérkiuose |
|
Š. |
Vlnia |
Vérkiai |
Šie pirmosios (1) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: láiptas, spéigas, žslai, klitis, litis, ršis, sváinis, -ė, šsnis, ýda, núoma, próga, sela, srúoga, kelė, téisė, váišės ir kt.
Antroji kirčiuotė. Antrosios (2) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtagalė arba trumpoji, jų kirtis daugiskaitos naudininke visada yra šaknyje, o daugiskaitos galininke – galūnėje. Jie kirčiuojami taip:
|
Vienaskaita |
|||||
|
V. |
rãštas |
pelis |
rankà |
ùpė |
tugus |
|
K. |
rãšto |
pelio |
rañkos |
ùpės |
tugaus |
|
N. |
rãštui |
peliui |
rañkai |
ùpei |
tugui |
|
G. |
rãštą |
pelį |
rañką |
ùpę |
tugų |
|
Įn. |
raštù |
peiliù |
rankà |
upè |
tugumi |
|
Vt. |
raštè |
pelyje |
rañkoje |
ùpėje |
tuguje |
|
Š. |
rãšte |
peli |
rañka |
ùpe |
tugau |
|
Daugiskaita |
|||||
|
V. |
rãštai |
peliai |
rañkos |
ùpės |
tugūs |
|
K |
rãštų |
pelių |
rañkų |
ùpių |
tugų |
|
N. |
rãštams |
peliams |
rañkoms |
ùpėms |
tugums |
|
G. |
raštùs |
peiliùs |
rankàs |
upès |
turgùs |
|
Įn. |
rãštais |
peliais |
rañkomis |
ùpėmis |
tugumis |
|
Vt. |
rãštuose |
peliuose |
rañkose |
ùpėse |
tuguose |
|
Š. |
rãštai |
peliai |
rañkos |
ùpės |
tugūs |
|
V. |
Trãkai |
Daũgai |
Skuõdas |
Žãsliai |
Nidà |
|
K |
Trãkų |
Daũgų |
Skuõdo |
Žãslių |
Ndos |
|
N. |
Trãkams |
Daũgams |
Skuõdui |
Žãsliams |
Ndai |
|
G. |
Trakùs |
Daugùs |
Skuõdą |
Žasliùs |
Ndą |
|
Įn. |
Trãkais |
Daũgais |
Skuodù |
Žãsliais |
Nidà |
|
Vt. |
Trãkuose |
Daũguose |
Skuodè |
Žãsliuose |
Ndoje |
|
Š. |
Trãkai |
Daũgai |
Skuõde |
Žãsliai |
Nda |
Šie antrosios (2) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: akis, sklstis, kopà, kruopà, Kaldos, Kčios, kvortà, liaukà, mėtà, morkà, radė, vekė, skačius ir kt.
Trečioji kirčiuotė. Trečiosios (3) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtapradė, o kirtis nepastovus. Jų kirtis daugiskaitos naudininke visada yra galūnėje, o daugiskaitos galininke – šaknyje. Štai kaip tas kirtis šokinėja:
|
Vienaskaita |
||||||
|
V. |
kálnas |
arklýs |
galvà |
aikšt |
širds |
sūnùs |
|
K. |
kálno |
árklio |
galvõs |
aikšts |
širdiẽs |
sūnaũs |
|
N. |
kálnui |
árkliui |
gálvai |
áikštei |
šrdžiai |
snui |
|
G. |
kálną |
árklį |
gálvą |
áikštę |
šrdį |
snų |
|
Įn. |
kálnu |
árkliu |
gálva |
áikšte |
širdim |
sūnum |
|
Vt. |
kalnè |
arklyjè |
galvojè |
aikštėjè |
širdyjè |
sūnujè |
|
Š. |
kálne |
arklỹ |
gálva |
áikšte |
širdiẽ |
sūnaũ |
|
Daugiskaita |
||||||
|
V. |
kalna |
arklia |
gálvos |
áikštės |
šrdys |
snūs |
|
K |
kaln |
arkli |
galv |
aikšči |
širdži |
sūn |
|
N. |
kalnáms |
arkliáms |
galvóms |
aikštms |
širdms |
sūnùms |
|
G. |
kálnus |
árklius |
gálvas |
áikštes |
šrdis |
snus |
|
Įn. |
kalnas |
arklias |
galvoms |
aikštėms |
širdims |
sūnums |
|
Vt. |
kalnuosè |
arkliuosè |
galvosè |
aikštėsè |
širdysè |
sūnuosè |
|
Š. |
kalna |
arklia |
gálvos |
áikštės |
šrdys |
snūs |
|
V. |
Telšia |
|
K |
Telši |
|
N. |
Telšiáms |
|
G. |
Télšius |
|
Įn. |
Telšias |
|
Vt. |
Telšiuosè |
|
Š. |
Telšia |
Šie trečiosios (3) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: árklas, dáigas, kárdas, šálmas, šárvas, irštvà, pėdà, skiedrà, žarnà, žmonà, aikšt ir kt.
Ketvirtoji kirčiuotė. Ketvirtosios (4) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtagalė arba trumpoji, o kirtis nepastovus. Jų kirtis daugiskaitos naudininke ir galininke visada yra galūnėje.
|
Vienaskaita |
|||||
|
V. |
nãmas |
genỹs |
eil |
aks |
viršùs |
|
K. |
nãmo |
gẽnio |
eils |
akiẽs |
viršaũs |
|
N. |
nãmui |
gẽniui |
elei |
ãkiai |
višui |
|
G. |
nãmą |
gẽnį |
elę |
ãkį |
višų |
|
Įn. |
namù |
geniù |
eilè |
akim |
viršum |
|
Vt. |
namè |
genyjè |
eilėjè |
akyjè |
viršujè |
|
Š. |
nãme |
genỹ |
ele |
akiẽ |
viršaũ |
|
Daugiskaita |
|||||
|
V. |
nama |
genia |
elės |
ãkys |
višūs |
|
K |
nam |
geni |
eili |
aki |
virš |
|
N. |
namáms |
geniáms |
eilms |
akms |
viršùms |
|
G. |
namùs |
geniùs |
eilès |
aks |
viršùs |
|
Įn. |
namas |
genias |
eilėms |
akims |
viršums |
|
Vt. |
namuosè |
geniuosè |
eilėsè |
akysè |
viršuosè |
|
Š. |
nama |
genia |
elės |
ãkys |
višūs |
|
V. |
Rieš |
Gaid |
Kinta |
|
K |
Riešs |
Gaids |
Kint |
|
N. |
Riẽšei |
Gadei |
Kintáms |
|
G. |
Riẽšę |
Gadę |
Kintùs |
|
Įn. |
Riešè |
Gaidè |
Kintas |
|
Vt. |
Riešėjè |
Gaidėjè |
Kintuosè |
|
Š. |
Riẽše |
Gade |
Kinta |
Šie ketvirtosios (4) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: vapas, puotà, sijà, svočià, stabdỹs, dail, sklend, taur, vert, kulkšns, ketùs ir kt.
