Prieveiksmių kirčiavimas

     Prieveiksmiai yra labai įvairios kilmės, tad ir kirčiuojami įvairiai. Aiškesnes kirčiavimo taisykles galima nurodyti tik būdvardinių ir dalyvinių prieveiksmių.

Būdvardiniai prieveiksmiai, padaryti iš dviskiemenių (i)a linksniuotės būdvardžių, kirčiuojami gale, pvz.: balta, šalta, šilta, tvirta, tikra, reta, rimta, slapta, juoda; bet gretai.

Prieveiksmiai, padaryti iš dviskiemenių (i)u linksniuotės būdvardžių, turi kirtį gale, jei jų šaknis trumpa, pvz.: stačia, plačia, gilia, budria, žvitria, mitria, vikria; turi kirtį šaknyje, jei šaknis yra ilga, pvz.: galiai, baliai, meliai, daliai, baũgiai, blañkiai, blañdžiai, skabiai, skasiai, brángiai, smùlkiai, tánkiai, sóčiai, sódriai; bet: gardžia, karčia, riebia, sūria.

Prieveiksmiai, padaryti iš daugiaskiemenių pastoviai kirčiuojamų būdvardžių, išlaiko būdvardžio kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: skyltai, langúotai, galvótai, akýlai, vaisngai, vakiškai, dvejópai, blogókai, apýgeriai, pógeriai; o prieveiksmiai, padaryti iš nepastoviai kirčiuojamų daugiaskiemenių būdvardžių, turi kirtį gale, pvz.: atžagaria, atbula, atvirkščia, apskrita, apvalia, nuolaidžia, patrauklia, patiklia, patvaria, natūralia, pasyvia, aktyvia; bet: pavdžiai, malõniai (ir malonia), patõgiai (ir patogia), padõriai (ir padoria) ir kt.

Prieveiksmiai, kurie baigiasi priesaga -yn, turi kirtį gale, pvz.: gern, blogn, žemn, aukštn, jaunn, senn.

Dalyviniai prieveiksmiai. Iš veikiamųjų esamojo ir būtojo laiko dalyvių padaryti prieveiksmiai išlaiko dalyvio vienaskaitos galininko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: drantį, -čią drančiai, prderantį, -čią prderančiai, atsãkantį, -čią atsãkančiai, nevkusį, -ią nevkusiai.

Iš neveikiamųjų esamojo laiko dalyvių padaryti prieveiksmiai turi kirtį gale, jei jie kilę iš veiksmažodžių, esamajame laike atitraukiančių kirtį į priešdėlį, pvz.: àtstumia atstumiama, sùkalba sukalbama, prdera priderama, pàtiki patikima, o tie prieveiksmiai, kurie kilę iš veiksmažodžių, neatitraukiančių kirčio į priešdėlį, išlaiko esamojo laiko trečiojo asmens kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: vãro vãromai, mãto mãtomai, išskato išskatomai, suprañta suprañtamai, pataso patasomai, sudrina sudrinamai. 

Prieveiksmiai, padaryti iš dviskiemenių neveikiamųjų būtojo laiko dalyvių, kirčiuojami galūnėje, pvz.: leñktas lenkta, sklebtas sklembta, skéltas skelta, o padaryti iš daugiaskiemenių neveikiamųjų būtojo laiko dalyvių, turi bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: netiḱtas netiktai, nematýtas nematýtai, apgalvótas apgalvótai, neapgalvótai.

Aukštesniojo ir aukštėlesniojo laipsnio prieveiksmiai turi kirtį gale, pvz.: daugiaũ, mažiaũ, sūriaũ, saldžiaũ, suprantamiaũ; daugėliaũ, mažėliaũ, sūrėliaũ, saldėliaũ, suprantamėliaũ, o aukščiausiojo – priesagoje, pvz.: gražiáusiai, paprasčiáusiai, suprantamiáusiai, daugiáusiai, artimiáusiai, toliáusiai.

Daugelis prieveiksmių yra kilę iš įvairių vardažodžių formų ir kokių bendrų jų kirčiavimo taisyklių nurodyti negalima. Jie kirčiuojami įvairiai, pvz.: art, tol, gretà, šalià, pakeliu, nami, namõ, vakaróp, tyloms, pamažù, iš tkro, iš lto, išven, tap, nikaip, kažku, tena.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *