Priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas

     Vieni priešdėliniai veiksmažodžiai esamajame arba būtajame kartiniame laike atitraukia kirtį į priešdėlį, kiti kirčio neatitraukia. Tas kirčio šokinėjimas vyksta pagal tam tikras taisykles.

Esamajame laike (i)a ir i asmenuotės dviskiemeniai veiksmažodžiai kirtį atitraukia į priešdėlį šiais atvejais:

a) jei jų šaknyje tėra vienas balsis a, e, i ar u, pvz.:

kãsa škasu, škasi, škasa, škasame, škasate;

žàgsi nèžagsiu, nèžagsi, nèžagsime, nèžagsite;

dda pàdedu, pàdedi, pàdeda, pàdedame, pàdedate;

rta àtritu, àtriti, àtrita, àtritame, àtritate;

sùka sùsuku, sùsuki, sùsuka, sùsukame, sùsukate; bet: negaliù, negal, negãli… neturiù, netur, netùri (priešdėlis ne- tų žodžių kirčio neatitraukia, nors kiti priešdėliai jį atitraukia, pvz.: šgaliu, šturiu, pàgaliu, pàturiu);

b) jei bendraties šakniniai dvigarsiai il, im, in, ir esamajame laike virsta tvirtagaliais el, em, en, er, pvz.:

vikti, veka àpvelku, àpvelki, àpvelka, àpvelkame, àpvelkate;

kristi, kreta sùkremtu, sùkremti, sùkremta, sùkremtame, sùkremtate;

riñkti, reñka šrenku, šrenki, šrenka, šrenkame, šrenkate;

kisti, keta pàkertu, pàkerti, pàkerta, pàkertame, pàkertate;

c) jei (i)a asmenuotės esamojo laiko veiksmažodis turi šaknyje tvirtagalį mišrųjį dvigarsį al, am, ar, o bendratyje kirčiuotą priesagą ́ti, pvz.:

kalb́ti, kaba pàkalbu, pàkalbi, pàkalba, pàkalbame, pàkalbate;

skamb́ti, skaba sùskambu, sùskambi, sùskamba, sùskambame, sùskambate;

varv́ti, vava sùvarvu, sùvarvi, sùvarva, sùvarvame, sùvarvate.

Kitais atvejais dviskiemeniai veiksmažodžiai, turintys esamajame laike tvirtagalę priegaidę, kirčio į priešdėlį neatitraukia, pvz.:

kesti, kečia pakečia;

tyĺti, tli patli;

smùkti, smuñka įsmuñka;

apti, apsta apapsta.

Būtajame kartiniame laike priešdėlis atitraukia kirtį tų dviskiemenių (i)a asmenuotės veiksmažodžių, kurie trečiajame asmenyje turi galūnę ir tvirtagalę arba trumpąją šaknį, pvz.:

vžė àtvežiau, àtvežei, àtvežė, àtvežėme, àtvežėte;

làtlėkiau, àtlėkei, àtlėkė, àtlėkėme, àtlėkėte;

žesùžeidžiau, sùžeidei, sùžeidė, sùžeidėme, sùžeidėte;

všviriau, švirei, švirė, švirėme, švirėte.

Jei dviskiemenis veiksmažodis esamajame arba būtajame kartiniame laike turi tvirtapradę šaknies priegaidę, tai priešdėlis tame laike kirčio neatitraukia, pvz.:

áuga áugu, išáugi, išáuga, išáugame, išáugate;

áugo áugau, išáugai, išáugo, išáugome, išáugote.

Jei dviskiemenis veiksmažodis yra o asmenuotės, tai, nesvarbu kokia būtų jo šaknies priegaidė, priešdėlis nei esamajame, nei būtajame kartiniame laike kirčio neatitraukia į save, pvz.:

sãko pasakaũ, pasaka, pasãko, pasãkome, pasãkote;

sãpasakiaũ, pasake, pasãkė, pasãkėme, pasãkėte.

Daugiaskiemeniai veiksmažodžiai niekada kirčio į priešdėlį neatitraukia, išskyrus priešdėlį per-, kuris visų veiksmažodžių visose formose kirtį atitraukia į save, pvz.: pabalnója, pabalnójo, padalja, nuvažiúoja; bet: pérbalnoja, pérdalija, pérvažiuoja, pérneša, pérdeda.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *