Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės bei padalyvinės aplinkybės

      Dalyviai, pusdalyviai ar padalyviai, būdami susiję su tariniu ir jam priklausydami, sakinyje eina kuria nors aplinkybe – laiko, būdo, priežasties, sąlygos, nuolaidos ar tikslo. Turėdamos bent vieną priklausomą savarankiška žodį, tokios aplinkybės sudaro sudėtines sakinio dalis, kurias tikslingiausia būtų vadinti išplėstinėmis dalyvinėmis, pusdalyvinėmis bei padalyvinėmis aplinkybėmis.

Pagrindiniai tokių aplinkybių nariai – dalyviai, pusdalyviai bei padalyviai – sudaro jos centrą, svarbiausiąjį žodį ir atsako į atitinkamus tarinio klausimus kada? kaip? kodėl? Reiškiami tie nariai tik 6 veiksmažodžio formomis: būtojo kartinio laiko veikiamuoju dalyviu, esamojo ir būtojo laiko neveikiamuoju, pusdalyviu ir esamojo bei būtojo kartinio laiko padalyviu. Konkrečių jų formų pasirinkimas kalboje priklauso nuo santykių su sakinio tarinio veiksmu (vienalaikiai ar nevienalaikiai veiksniai) ir nuo to, kas atlieka tą veiksmą (tas pats veikėjas ar skirtingi veikėjai). Dalyvinių, pusdalyvinių bei padalyvinių aplinkybių pagrindinių narių formų pasirinkimo sąlygos matyti iš šitokios lentelės:

 

Jei tas pats veikėjas

Jei kitas veikėjas

Jei vienalaikis veiksmas

(esamasis laikas)

grįždamas

grįžtant

raginamas

Jei nevienalaikis veiksmas

(būtasis laikas)

(su)grįžęs)

(su)grįžus

paragintas

Aptarsime kiekvienos šių formų pasirinkimo svarbiausias sąlygas.

1. Pusdalyvis – tai sintaksiškai esamasis laikas. Vartojamas jis, kai pagrindinio (sakinio tarinio) ir antraeilio veiksmo atlikėjas (atlikėjai) yra tas pats veikėjas, atliekami jie vienu ir tuo pačiu metu (vyksta lygiagrečiai), o sakinio tarinys yra asmeninis veiksmažodis: Mosuodamas popieriaus lapu, vaikas bėgo per kiemą (P. Cvir). Su veiksniu pusdalyvis čia derinamas gimine ir skaičiumi.

2. Būtojo kartinio laiko veikiamojo dalyvio vartojimas nuo pusdalyvio skiriasi tik tuo, kad antraeilis (aplinkybės) veiksmas įvyksta pirma, o tik paskui atliekamas tarinio veiksmas: Perėjusi lieptu upę, pamatysi kadugyne mažą namelį (P. Cvir).

3. Esamojo laiko neveikiamasis dalyvis žymi pasyvinį antraeilį veiksmą, atliekamą tuo pačiu metu dažniausiai kito veikėjo. Tas veiksmas paprastai būna nukreiptas į sakinio veikėją: Žento baramas eik pro duris, sūnaus baramas lipk ant pečiaus. Užmigau tik gilią naktį, kamuojamas nelinksmų, sunkių minčių (M. Sluck).

4. Būtojo laiko neveikiamasis dalyvis, kaip ir esamojo laiko, taip pat žymi pasyvinį antraeilį veiksmą, bet jo veiksmas jau būna įvykęs, kai prasideda pagrindinis (sakinio tarinio) veiksmas: Viliaus Karaliaus užkalbintas, jis atsisuko (I. Simon). Žmogaus pavaišintas ir apnakvintas, senis iškeliavo toliau (P. Cvir).

5. Esamojo laiko padalyvis vartojamas tada, kai jo ir sakinio tarinio veiksmą atlieka tuo pačiu metu (arba bent kurį laiką) skirtingi veikėjai: Pučiant šiaurės vėjui, oras dažnai atšąla. Bevalgant vakarienę, ūmai sutemo, pakilo vėjas, žaibas perrėžė dangų (A. Vien).

6. Būtojo kartinio laiko padalyvis žymi tokį kito veikėjo antraeilį veiksmą, kuris įvyksta pirma sakinio tarinio (pagrindinio) veiksmo: Vinceliui išvažiavus, pabaigė aptemti Vaurams dienos (Vaižg). Pradėjus temti, laukai pasidarė dar slėpiningesni (P. Maš).

Beasmeniame sakinyje antraeilis veiksmas reiškiamas tik padalyviu: Einant arti, reik arklys gerai pašerti. Darėsi baugu, pagalvojus apie vilką (P. Cvir).

Manoma, kad išplėstines aplinkybės kalboje susidaro tada, kai iš dviejų to paties ar skirtingų veikėjų veiksmų vienas kuris tampa antraeilis, mažiau svarbus atitinkamai situacijai apibūdinti. Pvz., iš dviejų sakinių – Keliavome mišku ir Nejautėme šalčio – vienas kuris nors sakinys gali būti antraeilis ir virsti aplinkybe: jei norime pabrėžti tai, kad nejautėme šalčio, greičiausiai pasirinksime sakinį Keliaudami mišku, nejautėme šalčio. O jei mums svarbiau tai, kad keliavome mišku, tikriausiai pasirinksime Keliavome mišku, nejausdami šalčio struktūros sakinį. Pirmuoju atveju vietoj išplėstinės aplinkybės galėtume pavartoti ir šalutinį laiko aplinkybės sakinį, jeigu norėtume akcentuoti tu dviejų veiksmų iš esmės vienodą vertę.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *