Aplinkybės

      Aplinkybės – tai antrininkės sakinio dalys, kurios, kaip ir papildinys, priklauso veiksmažodiniam ar būdvardiniam tariniui. Dažniausiai skiriamos šios 7 aplinkybių rūšys: vietos, laiko, būdo, priežasties, sąlygos, nuolaidos ir tikslo. Mokyklinėse gramatikose paprastai tenkinamasi ko mažesniu jų skaičiumi, o moksliniuose darbuose tas skaičius gali labai svyruoti.

Aplinkybių reiškimo priemones galima klasifikuoti į 3 grupes: 1) prieveiksmiai, kurių svarbiausia, galima sakyti, pirminė funkcija ir yra rodyti kurią nors aplinkybę; daugumos aplinkybių ir klausimai, pagal kuriuos nustatomos tų aplinkybių rūšys, yra atitinkami prieveiksmiai, turintys didelę apibendrinamąją galią (kur, kada, kaip, kiek, kodėl); 2) daiktavardžio ar daiktavardiško įvardžio kai kurie linksniai bei linksniai su prielinksniais (prielinksninės konstrukcijos) savo sintaksinėmis funkcijomis artimi prieveiksmiams; tik tų linksnių bei prielinksnių formų reikšmė dažniausiai būna daug konkretesnė, tiksliau diferencijuoja aplinkybių reikšmes; 3) kai kurios neasmenuojamosios veiksmažodžio formos – bendratis, dalyvis, pusdalyvis, padalyvis (rečiau būdinys). Pastarosiomis priemonėmis išreikštos aplinkybės dažnai būna abstrakčios, nelengvai viena nuo kitos diferencijuojamos, kartais turinčios net kelių aplinkybių atspalvių.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *