Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai

      Pagal sakymo tikslą sakiniai skirstomi į tiesioginius, skatinamuosius ir klausiamuosius sakinius.

tiesio1

Sakiniai, kuriais pasakojami įvykiai, apibūdinami faktai ir reiškiniai, vadinasi tiesioginiai sakiniai.

Už lango tyliai teka Nemunas. Visas pasaulis mirgėjo degė linksma saulės šviesa. Senis Budreika buvo doras ir geras žmogus.  Aš ateinu prie užmirštojo Pričkaus karsto ir būro lūpomis meldžiuos…

Sakiniai, kuriais prašoma, patariama, raginama ar liepiama, yra skatinamieji sakiniai.

Nemesk kelio dėl takelio. Nelieskit manęs! Eikite sau visi…

Skatinamųjų sakinių tarinys dažniausiai reiškiamas liepiamąja nuosaka, tačiau jis gali būti pasakytas ir tariamąja nuosaka, ir bendratimi:

Iš paukščių galėtum pasimokyti nekalbumo. Lįstumei pas mus į palėpę. Pašalinti kliūtį! Pereiti į aną pusę! Išsiskirstyti!

Sakiniai, kuriais ko nors klausiama, vadinasi klausiamieji sakiniai.

Daugėla, kur tavo suolo draugas? Ko taip nusiminęs? Kur mes esame? Tėveli, tu mamaitės nemylėjai?

Tokie sakiniai turi savitą intonaciją ir dažnai pradedami klausiamaisiais žodžiais: dalelytėmis ar, argi, bene, gal, kažin, nejaugi… , įvardžiais kas, kuris, koks, kelintas… , prieveiksmiais kada, kur, kodėl, kaip… Jei sakinys tokių žodžių neturi, klausiamoji intonacija yra ypač ryški. Į vienus klausiamuosius sakinius galima atsakyti žodžiais taip arba ne (Ar jūs važiuosite į Trakus? Tau reikia popieriaus?), į kitus atsakant reikia pateikti naujos, papildomos informacijos (Kada prasidės rungtynės? Kur tu eini?).

Klausiamaisiais sakiniais galima ką nors teigti, reikšti įvairius minties atspalvius: prašymą, draudimą, nepasitenkinimą, nustebimą ir pan. Todėl klausiamieji sakiniai gali būti vartojami kaip tiesioginių ir skatinamųjų sakinių sinonimai. Plg.: Argi valdovai turi širdį? Valdovai neturi širdies.

Kas iš jūsų neieškojo žmoniškumo, meilės, teisybės?Jūs visi ieškojote žmoniškumo, meilės, teisybės.

Gal paimtum ir mane kartu ?Paimk ir mane kartu.

Ko ten rėkauji?Nerėkauk!

Argi aš Daivai nepadedu? – Aš Daivai padedu.

Klausiamieji sakiniai ką nors pasakojant, aiškinant ar įrodinėjant padeda aktyvinti klausytoją ar skaitytoją, atkreipti jo dėmesį į svarbesnius dalykus.

Vaikščiojau po sodą ir vaizdavausi, tarsi viską rodyčiau Birutei. Sodas jai turės patikti. Juk niekada Kaune ji nepajus tokio gryno žiedų kvapo.

Bet ką dar aš jai parodysiu? Kas dar jai gali patikti? Labai myliu gyvulius. Gal todėl ir zootechniko specialybę pasirinkau. Galiu ištisas valandas dirbti fermose, šukuoti žirgų nugaras, gėrėtis plačiasprandžiais buliais – ir man niekada nenusibos. Bet argi sudominsiu Birutę?! Užteks vieno buliaus suriaumojimo, ir ji sucyps iš baimės. Ji tokia miestietė, kad nežinau, ar atskiria kvietį nuo miežio. Raminausi tik tuo, kad jauno žmogaus širdis labai plati. Jeigu ji dar ko nepamilo, tai gali pamilti. (A. Pocius) 

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *