Žodžių junginys

      Du ar keli savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję tiesioginiu sintaksiniu ryšiu, sudaro žodžių junginį. Pagal sintaksinį ryšį skiriamos trys žodžių junginių rūšys: prijungiamieji, sujungiamieji ir tarpusavio sąsajos žodžių junginiai.

Žodžių junginiai susidaro sakinyje ir yra jo komponentai. Antai sakinyje Berniukai gerai matė mišką, užtvanką ir visą senąjį malūną yra šių tipų žodžių junginiai:

1) prijungiamieji:

matė mišką (Ką matė? – mišką.)

matė užtvanką (Ką matė? – užtvanką.)

matė malūną (Ką matė? – malūną.)

gerai matė (Kaip matė? – gerai.)

senąjį malūną (Kokį malūną? – senąjį.)

visą malūną (Kokį malūną? – visą.)

2) sujungiamieji:

mišką, užtvanką ir malūną

3) tarpusavio sąsajos:

berniukai matė (Kas matė? – berniukai; ką veikė berniukai? – matė.)

Tie sakinio žodžiai, kurie neturi tiesioginio sintaksinio ryšio, žodžių junginio nesudaro, pavyzdžiui: berniukai ir mišką, gerai ir užtvanką ir t. t.

Iš visų žodžių junginių gausiausi ir įvairiausi yra prijungiamieji žodžių junginiai.

1. Prijungiamieji žodžių junginiai. Prijungiamąjį žodžių junginį sudaro derinimo, valdymo arba šliejimo būdu susiję žodžiai. Tas žodis, iš kurio gali būti keliamas klausimas, yra pagrindinis dėmuo, o tas, kuriuo į tą klausimą atsakoma, – priklausomasis. Pavyzdžiui, sakinyje Mėlynajame eglės bokšte saldžiai miega vėjas  yra 4 prijungiamieji žodžių junginiai, kurių pagrindiniai dėmenys miega, bokšte, o priklausomieji – saldžiai, mėlynajame, eglės, bokšte:

saldžiai miega

mėlynajame bokšte

miega bokšte

eglės bokšte

Tas pats žodis tame pat sakinyje vienu atveju gali būti priklausomasis, kitu – pagrindinis. Plg.: miega bokšte ir mėlynajame bokšte, eglės bokšte.

Pagal tai, kuri kalbos dalis yra prijungiamojo žodžių junginio pagrindinis dėmuo, skiriami veiksmažodiniai, daiktavardiniai, būdvardiniai, skaitvardiniai, įvardiniai ir prieveiksminiai žodžių junginiai.

Žodžių junginio priklausomieji dėmenys turi pažyminio, papildinio, įvairių aplinkybių reikšmę:

žalia giria: kokia giria? – žalia (pažyminio reikšmė);

miško paukštis: kieno paukštis? – miško (pažyminio reikšmė);

piešia medį: ką piešia? – medį (papildinio reikšmė);

dirba ūkyje: kur dirba? – ūkyje (vietos aplinkybės reikšmė);

grįš rytoj: kada grįš? – rytoj (laiko aplinkybės reikšmė);

aiškiai kalba: kaip kalba? – aiškiai (būdo aplinkybės reikšmė).

2. Sujungiamieji žodžių junginiai. Sujungiamąjį žodžių junginį sudaro žodžiai, kurie atsako į tą patį klausimą, keliamą iš kurios nors vienos sakinio dalies. Junginio dėmenys gali būti sujungti jungtuku, susieti intonacija.

Bunda bitė avily ir plaštakė pabaly. (Kas bunda? – bitė ir plaštakė.)

Aš sodinu žoles ir gėles. (Ką sodinu? – žoles ir gėles.)

Sniegas žėri, spigina akis. (Ką veikia sniegas? – žėri, spigina.)

Man reikia oro, saulės ir tolimo tėvynės dangaus. (Ko reikia? – oro, saulės ir dangaus.)

3. Tarpusavio sąsajos žodžių junginiai. Tarpusavio sąsajos ryšiu sakinyje yra susietos pagrindinės sakinio dalys –veiksnys ir tarinys. Vientisiniame sakinyje toks junginys tegali būti vienas (Anksti rytą žvejai išplaukė į marias. Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.), o sudėtiniame tokių junginių yra du ir daugiau (Lauke vėjas krepštelėjo langinę, ir visų akys susmigo į stiklą. Kai žaibas per sienų plyšius nušvietė daržinės vidų, pamačiau ir tėvą: sėdėjo jis savo patale sunėręs rankas ir net prasižiojęs klausėsi.)

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *