Sakinys. Sakinio sąvoka ir požymiai

      Sakinys – pagrindinis sintaksės vienetas. Žmonės kalbasi sakiniais, o ne žodžiais. Sakinį galima laikyti ir apskritai kalbos pagrindiniu vienetu.

Sakiniu yra ne tik teikiama informacija: juo galima reikšti ir norus, jausmus, pageidavimus, juo galima ir klausti, teirautis, gauti informaciją. Todėl iškyla sakinio požymių problema, t. y. klausimas, kas sudaro sakinio esmę.

Tokiais sakinio požymiais paprastai laikoma intonacija ir predikacija.

Sakinio (frazės) intonacija paprastai sudaro balso kitimas („judėjimas“): kilimas (antikadencija) ir kritimas (kadencija) bei pauzės.

Balso kilimas ir kritimas būdingiausias tiesioginiams sakiniams: Daugiau kaip pusė Šalteikių kaimo vyrų / jau sumobilizuoti (I. Simon). Balsas pakyla aukščiausiai ties žodžiu vyrų, paskui leidžiasi. Sakinio pabaigoje daroma pauzė. Dažnai esti ir kita, trumpesnė pauzė (Čia po žodžio vyrų). Ryškesnė pauzė tarp veiksnio ir tarinio grupių esti tada, kai praleista tarinio jungtis: Kristijonas Donelaitis – vienas įžymiausių lietuvių rašytojų.

Ne visų sakinių intonacija vienoda: klausiamieji sakiniai turi savotišką intonaciją (ryškiau pabrėžiamas žodis, kuriuo klausiama). Todėl galimi atvejai, kai labiau pabrėžiamas paskutinysis sakinio žodis, net ir skiemuo, pvz., Ar tu buvai mieste? Tačiau ir tuo kartu jaučiamas nežymus balso kritimas. Be to, naujas sakinys vėl pradedamas žemu balsu (kylančia intonacija).

Intonacija laikytina svarbiu, esminiu sakinio požymiu. Nors sudėtinių sakinių (ypač periodinių) intonacija yra sudėtingesnė, tačiau ir jų pabaigai būdinga kadencija.

Predikacija (predikatyvumas, predikatiškumas) – vienas iš esmingiausių sakinio požymių. Ji rodo: a) sakinio santykį su tikrove (kitaip vadinama – aktualizacija), b) veiksnio ir tarinio tarpusavio santykius. Tuo sakinys skiriasi nuo žodžio ar žodžių junginio, plg. stalas, naujas stalas ir Naujas stalas sulūžo. Sakiniu ką nors teigiame ar neigiame, ką nors tvirtiname: atskiri žodžiai teturi reikšmę, sakinys gauna prasmę.

Predikacijos (predikatumo) požymiais laikomi laikas, modalumas ir dažnai asmuo. Kitaip sakant, kiekviename sakinyje būtinai turėtų būti pasakytas laikas, nuosaka ar kiti modalumo rodikliai, kaip antai: modaliniai žodžiai (tikrai, gal, rodos, paprastai, be abejo), modaliniai veiksmažodžiai (galėti, turėti, privalėti, reikėti); modalumui kartais priskiriama ir teigimas ar neigimas, ir intonacija (pvz., klausiamoji). Asmuo irgi pasakomas arba pirmas bei antras, arba trečias bei III asmens formą turintis beasmenis veiksmažodis.

Paprastai predikacija esti aiškiai (eksplicitiškai) išreikšta, pvz.: Dar čia padirbsiu. O linus ar suverpei? Jūs užmirštumėt senovę! (Mair). Jeigu laikas nepasakytas, tai jis paprastai esti esamasis, nepasakyta nuosaka – tiesioginė: Širdys mūsų – plienas (S. Nėr). Varna paukštis. Čia visur galima numanyti, atstatyti yra. Štai kodėl teigiama, kad nėra sakinio, kuriame nebūtų galima numanyti (sintaksinio) laiko ar nuosakos. Paprastai atstatomas III asmuo.

Šiuodu požymiai (intonacija ir predikacija) mums padeda atskirti šiaip pasakytą žodį (pvz., žodyne) nuo sakinio – komunikacijos vieneto. Plg. žodyno žodį gaisras ir sakinį Gaisras! (kas nors konkrečiai dega dabar, kalbamuoju momentu).

Kiti sakinio požymiai yra tokie: gramatinis įforminimas (žodžiai tarpusavy gramatiškai susiję), prasmingumas (turi būti kas nors teigiama ar neigiama, kas nors klausiama, liepiama ar prašoma vykdyti). Sakinių trumpumas ar ilgumas nėra svarbus dalykas: pasitaiko ir vieno žodžio, ir šimto žodžių sakinių.

Sakinius Cha cha cha! Tai bent. Nagi kai kurie kalbininkai tevadina sakinių ekvivalentais (neturinčiais sakinio statuso). L. Bulachovskis juos siūlė vadinti frazėmis, bet ne sakiniais. Tuo klausimu iki šiol nėra vienodos nuomonės.

Sudėtingesnė problema, ar parduotuvių, paveikslų, temų ir kitokie pavadinimai (pvz., Duona. Ūkininkas.) sudaro sakinius ar ne. Dažniausiai ir jie laikomi sakiniais.

Iš predikacijos ir intonacijos sakinius skiriame (bei juos suprantame) nuo beprasmių žodžių virtinės.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *