Antrininkės sakinio dalys

      Antrininkėms sakinio dalims priklauso papildinys, pažyminys, jo rūšis priedėlis ir įvairios aplinkybės. Toks jų skirstymas daugiausia remiasi semantika. Svarbiausias, esminis jų požymis yra priklausymas. Pagal priklausymo pobūdį antrininkės sakinio dalys skirstomos į dvi grupes. Vienos jų – papildinys ir aplinkybės – priklauso veiksmažodiniam ar būdvardiniam tariniui, o kitos – pažyminys ir priedėlis – paaiškina bet kurią sakinio dalį, išreikštą daiktavardžiu arba retkarčiais ir daiktavardišku įvardžiu, įskaitant ir daiktavardžiu išreikštą sudurtinio tarinio vardinę dalį. Dėl akivaizdumo antrininkių sakinio dalių priklausymą galima pavaizduoti šitaip:

antrin1

Remiantis danų kalbininko O. Jesperseno pasiūlyta sakinio dalių trijų rangų sistema, antrininkės sakinio dalys priskirtinos žemesniems rangams: papildinys ir aplinkybės – II rangui (tariniui, kuris yra I rango), o pažyminys dažniausiai priklauso III (jei paaiškina papildinį ar aplinkybę), rečiau II rangui (jei paaiškina veiksnį ar sudurtinio tarinio vardinę dalį). Sakinio dalių rangų sistema geriausiai matyti iš tokios schemos (žr. Sakinio dalių ypatybės).

Remdamiesi tokia sakinio dalių hierarchija, neturėtume laikyti papildiniu ar aplinkybėmis „žemesnio“ rango sakinio komponentų, t. y. sudėtinių ar išplėstinių sakinio dalių priklausomųjų narių. Nagrinėjant sakinius sakinio dalimis, ypač dažnai palaikomi antrininkėmis sakinio dalimis išplėstinio pažyminio ir išplėstų dalyvinių, pusdalyvinių ar padalyvinių aplinkybių priklausomieji žodžiai. Sakiniuose Tenai mes leidom laivelį, mano išdrožtą iš medžio (J. Balč); Vokiečiai ir sergančiais tymais vaikais visai nesirūpina (A. Vien); Išvarę savo vagą, sustojo ir Balsių Petro juodis su palšiu (V. Myk-Put). Šiltai apsirengęs, išskubėjau į lauką (V. Daut) išplėstinių pažyminių mano išdrožtą iš medžio, sergančiais tymais ir išplėstinių aplinkybių išvarę savo vagą, šiltai apsirengęs priklausomieji nariai smulkiau sakinio dalimis neskaidomi, o laikomi sudėtinių sakinio dalių priklausomaisiais žodžiais.

Sudėtingesnė antrininkių sakinio dalių problema – vidinė jų diferenciacija. Mat kai kurios antrininkės sakinio dalys, ypač papildinys, vietos ir laiko aplinkybės, savo viduje tiek daug skiriasi, kad galėtų būti laikomos net skirtingomis sakinio dalimis. Pavyzdžiui, galininko ir priemonės įnagininko arba galininko ir adresato papildiniai, priklausydami tam pačiam tariniui, niekada negali eiti vienarūšėmis sakinio dalimis, nes jų reikšmės gana tolimos. Taigi iš tradicijos vienu terminu papildinys mes vadiname labai nelygiareikšmius dalykus. Bendru vietos aplinkybės terminu taip pat vadiname iš esmės skirtingos reikšmės dalykus: pastovios vietos, krypties ir kelio reikšmes.

Kad, analizuojant antrininkes sakinio dalis, vienu terminu nebūtų vadinami pernelyg skirtingi dalykai, galima bent kiek detaliau jas diferencijuoti tos pačios sakinio dalies viduje. Didinti antrininkių sakinio dalių skaičių kol kas neatrodo, kad reikėtų.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *