Sudėtinio sakinio sąvoka

      Sakinys, turintis du ar kelis gramatinius centrus, yra sudėtinis sakinys.

Ore lekiojo snaigės, ir šaltas vėjas skverbėsi už apykaklės.

Paskui Giedrius paprašė, kad Mikas pakalbintų Raselę.

Sugirgždėjo durys, padvelkė lauko šaltis, į pirkią įžengė grįžusi mama.

Gyvieji vabalėliai taip pat netyli: pagrioviais varlės kurkia, vabolės birbdamos laksto, aviliuose bitės ūžia, kita bitelė susivėlusi zyzdama parlekia, paprūdyje lakštingala be perstojo pleška, eglėj ir gegužė susijuokusi pradėjo kukuoti.

Kaip matyti, pirmasis ir antrasis sudėtinis sakinys yra sudarytas iš dviejų dėmenų, atitinkančių vientisinius sakinius (Ore lekiojo snaigės + Šaltas vėjas skverbėsi už apykaklės; Paskui Giedrius paprašė + Mikas pakalbintų Raselę), trečiasis – iš trijų (Sugirgždėjo durys + Padvelkė lauko šaltis + Į pirkią įžengė grįžusi mama). Ketvirtasis sudėtinis sakinys turi net septynis dėmenis (Gyvieji vabalėliai taip pat netyli + Pagrioviais varlės kurkia + Vabolės birbdamos laksto + Aviliuose bitės ūžia + Kita bitelė susivėlusi zyzdama parlekia + Paprūdyje lakštingala be perstojo pleška + Eglėj ir gegužė susijuokusi pradėjo kukuoti).

Dėmenys, sudarantys sudėtinį sakinį, neturi sakiniui būdingo intonacinio savarankiškumo. Tuo galima įsitikinti skaitant vientisinių sakinių poras ir iš jų sudarytus sudėtinius sakinius:

Vientisiniai sakiniai

Sudėtiniai sakiniai

Nuo ežero papūtė šalto oro srovė. Pievoje krito gaili rasa.

Nuo ežero papūtė šalto oro srovė, ir pievoje krito gaili rasa.

Upė buvo atslūgusi į savo vagą. Slėsnumose tebetelkšojo vanduo.

Upė buvo atslūgusi į savo vagą, tačiau slėsnumose tebetelkšojo vanduo.

Ateidavo ilgos rudens ir žiemos naktys. Aš dažnai sapnuodavau tą tolimą ežerą.

Ateidavo ilgos rudens ir žiemos naktys, aš dažnai sapnuodavau tą tolimą ežerą.

Užsnūdo vėjas. Nustojo šlamėti rugiai.

Užsnūdo vėjas, nustojo šlamėti rugiai.

Skaitydami, be abejo, pastebėjote, kad kairėje išspausdinti pirmieji vientisiniai sakiniai turi baigtinę intonaciją. Tie patys sakiniai, tapę sudėtinių sakinių pirmaisiais dėmenimis, tokią intonaciją praranda. Grafiškai tą skirtumą galima pavaizduoti taip:

Nuo ežero papūtė šalto oro srovė. Pievoje krito gaili rasa.

Nuo ežero papūtė šalto oro srovė, ir pievoje krito gaili rasa.

IMAGE002

________ — sudėtinio sakinio dėmuo.

– – – – – – –  — vientisinis sakinys.

|  — pauzė tarp sudėtinio sakinio dėmenų.

||  — pauzė tarp vientisinių sakinių.

Sudėtinio sakinio dėmenys jungiami dvejopai:

1) intonacija kartu su jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais: Dirstelėjau į motiną, ir iš mano akių ji viską suprato. Sargyba stovėjo sode, o mudu vakarieniavome. Ne kasdien dabar išgirsi dainą, kurios paklausyti verta.

2) tik intonacija: Tėvas sėdasi prie irklų, aš įsitaisau valties gale. Žemė džiūsta – laikas art.

Pirmosios grupės sudėtiniai sakiniai yra jungtukiniai, antrosios – bejungtukiai. Sudėtiniai jungtukiniai sakiniai pagal tai, kokiais jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais jungiami jų dėmenys, dar skirstomi į sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius. 

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *