Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai

      Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dėmenų, sujungtų sujungiamaisiais jungtukais ir intonacija, yra sujungiamieji sakiniai.

Sudėtinio sakinio dėmenys yra sintaksiškai lygiaverčiai, vienas su kitu nesusiję jokiais klausimais:

Aš paėmiau iš žvejo irklą, ir mudu nuėjome prie valties. (Palyginkite su sudėtiniu prijungiamuoju sakiniu Kai aš paėmiau iš žvejo irklą, mudu nuėjome prie valties. Kada nuėjome? – kai aš paėmiau iš žvejo irklą.)

Saulutė tebešvietė linksmai, bet vėjas ūžavo.

Ar kulka jį kliudė plaukiant per Nemuną, ar sūkurys pagavo ir nugramzdino.

Vietovė buvo toli nuo kelių, balota, todėl žmogus čia beveik neužklysdavo.

Pagal jungtukų sintaksinę reikšmę skiriami keturi sudėtinių sujungiamųjų sakinių tipai:

1) sudedamasis,

2) priešinamasis bei gretinamasis,

3) skiriamasis

4) paremiamasis sujungimas.

Sudedamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtuku ir, kartojamaisiais jungtukais ir… ir, nei… nei, tai… tai. Tais dėmenimis paprastai pasakomi vienu metu arba vienas po kito vykstantys reiškiniai ar veiksmai:

Švies didžiulės žvaigždės tylumoj, ir beržai stovės šalikelėm balti.

Langai atviri, ir pro juos skraido kregždės.

Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę.

Auklėtoja atsigręžė, ir jų akys susitiko.

Ir giliausias ežeras su dugnu, ir plačiausios marios su kraštu.

Nei darbas šiandien jau nebesiseka, nei valgis nelenda.

Tai saulė šviečia, tai lietus lyja.

Priešinamojo bei gretinamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtukais bet, o, tačiau, tik. Šio sujungimo sakiniuose vieno dėmens turinys priešinamas arba gretinamas su kito dėmens turiniu:

Atėjo vasara, bet ledai nepaleido laivo iš savo nelaisvės.

Mes ieškom tako kalnuose, o mus kažkas klaidina.

Palydėk mane, Katryte, į kelią, o aš tau kai ką papasakosiu.

Šaltis ant stiklų buvo išrašęs įvairiausias gėles, tačiau motina ne į jas žiūrėjo.

Visi žvėrys išėjo darbo dirbti, tik kurmis atsiliko.

Skiriamojo sujungimo sakinio dėmenys jungiami jungtukais arba, ar. Šio sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai ir veiksmai, kurių vienas šalina kitą:

Arba to žodžio niekas jo nemokė, arba jisai užmiršo jį.

Žandarai nesiryžo avilio judinti, ar jiems į galvą neatėjo.

Ar arklys pas ėdžias, ar ėdžios pas arklį?

Paremiamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtukais tad, taigi, jungiamaisiais žodžiais dėl to, todėl, užtai, užtat. Šio tipo sakinių dėmenys susiję priežastiniais ryšiais: vieno dėmens turinys paremia kito dėmens turinį.

Žmonės ruošėsi žiemkenčių sėjai, tad kiekviename kieme burzgė arpos ir švilpė vėtyklės.

Tą dienų pavėlavome į traukinį, taigi reikėjo grįžti atgal.

Į darbovietę man gana toli, todėl važiuoju troleibusu.

Niekas Aukštujuose Oginskienės nematęs, užtat ir eina visokie spėliojimai.

Sudėtiniuose sujungiamuosiuose sakiniuose prieš jungtukus o, bet, tačiau, tik, tad, taigi, jungiamuosius žodžius dėl to, todėl, užtai, taip pat kartojamuosius jungtukus ir… ir, ar… ar, arba… arba, nei… nei, tai… tai visada dedami kableliai. Kablelis tokiuose sakiniuose gali būti rašomas ir prieš pavienius jungtukus ir, arba, ar (žr. „Sujungiamųjų sakinių skyryba).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *