Perifrazė, jos vieta sinonimikoje

      Labai svarbus sinonimikos papildymo būdas yra perifrazavimas, arba perifrazės vartojimas. Jis tikrąjį daikto ar veiksmo vardą nusako žodžių junginiu arba fraze, iškeliančia kurį esminį jų požymį, pvz.: ausis – klausos organas, ranka – viršutinė galūnė, apželti – žole apaugti, sapnuoti – matyti per miegą. Vartojant šias pastarąsias perifrazes, sakoma:

Kapas dar neapžėlė, žole neapaugo.

Guli senas Brisius ir sapnuoja. Mato jisai per miegą antis, kurias jo šeimininkas šaudo, o jisai iš vandens neša.

Užuot sakius gimti, sudeginti, manau, perifrazuojama: ateiti į pasaulį, išvysti pasaulį…, paleisti dūmais, paversti pelenais…, (mano) galva rodo, pvz.: Nepyk, Jurai: tu mūsų kaime pažangusis, daugiau už mane moki, o mano galva kitaip rodo.

Dažnai perifrazuojami tikriniai vardai. Pavyzdžiui, vengiant vardo kartojimo, ieškant raiškesnės frazės, norint iškelti bei pabrėžti vieną ar kitą veikėjo bruožą ar požymį:

Baigdamas seminariją, būsimasis Maironis išdrįso įteikti A. Baranauskui savo poemėlės Lietuva rankraštį, gražiais ir iškilmingais žodžiais dedikuotą Anykščių šilelio autoriui.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *