Stilistinės sudaiktavardėjusių būdvardžių funkcijos

      Eidami tam tikrų daiktavardžių pažyminiais, būdvardžiai kalbos raidoje tampa jų sinonimais ir iškrinta iš savo gramatinės klasės:

Pagaliau ir jam paskutinioji (valanda) atėjo.

Šia būdvardžių ypatybe pasinaudojama ir stilistiniais sumetimais. Be pažymimojo žodžio būdvardžiai vartojami, kai norima ką pasakyti raiškiai, neminint blogo vardo:

Kas ten šnibžda? – Ė šnypščia iš kelmo piktoji (gyvatė).

Sudaiktavardėjusiais būdvardžiais patarlėse ir priežodžiuose reiškiami apibendrinti asmenys, kokios nors ypatybės turėtojai:

Ankstyvasis dantis rakinėja, vėlybasis akis krapštinėja.

Greitasis patsai susiieško, o lėtajam vėjas užpučia.

Greta įvardžiuotinių apibendrinama reikšme tautosakoje dažnai vartojami ir paprastieji būdvardžiai:

Darbus darbą, kalbus kalbą randa.

Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbo.

Tokie pasakymai pasižymi dideliu apibendrinimo laipsniu ir glaustumu. Būdvardžio ypatybė atsiskirti nuo daiktavardžio ir virsti jo sinonimu grožinėje literatūroje praverčia personažams nurodyti:

Skaisti jaunam patiko be jokios puošmenos.

Paėmęs diržą, nudrožk porą kartų skersai, pamatysi: visos ligos žaibais išlakstys, ir ta tavo gražioji taip ims dirbti, kaip ir kitos.

Daiktavardiškai vartodami būdvardžius, papildome leksinių sinonimų atsargas, išvengiame per dažno vienodų žodžių kartojimosi.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *