Skaitvardis

      Skaitvardžiai, žymėdami daiktų kiekį arba jų eilę, priklauso intelektualinėms (susijusioms su abstrakčiu mąstymu) kalbos išraiškos priemonėms, neturi stilistinių atspalvių. Šiai kalbos daliai būdingas dar didesnis abstrakcijos laipsnis negu įvardžiui. Dėl to įvardžio ir skaitvardžio stilistinės funkcijos turi ir tam tikrų panašumų. Kai kurie skaitvardžiai lengvai virsta įvardžiais ir atitinkamai išplečia pastarųjų sinonimika:

Vieno (kažkokio) ūkininko jaujoj buvę velniai įsimetę.

Dar nė vienas (joks) Dainavos valdovų amžių amžiais nebuvo atlikęs panašaus narsumo žygio.

Įvardį sukonkretina bet koks vardažodis, o skaitvardį – tik daiktavardis:

Tris dienas, tris naktis keleliu ėjau, ketvirtoj naktelėj girioj nakvojau.

Šnekamojoje kalboje, taip pat grožinėje literatūroje daiktavardžiai, konkretinantieji skaitvardžius, dažnai išleidžiami:

Kentė dieną bernelis, kentė antrą, kentė ir trečią, o jau toliau kęsti nebegalėjo.

Viena prisegė aguonų, ir rugiagėlių antroji.

Su kokiu daiktavardžiu skaitvardis sietinas, ryškėja iš konteksto ar kalbos situacijos. ir klausytojas ar skaitytojas jo turinį nesunkiai suvokia.

Ne visų skaitvardžių vienodas santykis su funkciniais kalbos stiliais. Šnekamojoje kalboje dažniausiai vartojami mažų skaičių (neperžengiant 10 ribų) skaitvardžiai. Didelius skaičius žymintieji skaitvardžiai būdingi moksliniam stiliui, trupmeniniai skaitvardžiai taip pat turi šio stiliaus žymę. Šnekamojoje kalboje kai kuriuos pagrindinius ir trupmeninius skaitvardžius linkstama keisti atitinkamos reikšmės daiktavardžiais: pora (= 2), tuzinas (= 12), kapa (= 60), pusė (=), trečdalis , ketvirtis ir t. t.

 Grožinėje literatūroje skaitvardžių vartojimas ribotas dėl jos estetinės paskirties. Tačiau yra nemaža tropų, kurių pamatą sudaro skaitvardžiai. Skaitvardžiai vartojami, kuriant metonimiją. Metonimijai sukurti dažniausiai vartojami didelius skaičius reiškiantieji skaitvardžiai (milijonas, tūkstantis, šimtas), neapibrėžtas daiktų ar reiškinių skaičius jais pasakomas konkrečiai, apibrėžtai. Skaitvardžiais dažnai kiekybiškai padidinami, hiperbolizuojami pasakojami dalykai: 

O ir sulojo

Margi kurteliai,

O ir išėjo 

Šimtas mošelių.

Kiekybiniais santykiais paremta gali būti antitezė:

Šimtus skaito – penkių neišmano.

Keturios akys daugiau mato negu viena.  

Skaitvardžiais gali būti išryškinamas kiekybinis kokio nors reiškinio didėjimas (ar mažėjimas):

Drioks drioks ratai per uolas, vežimas blaškosi į abi pusi: tai vieniems ant pečių gula, tai kitiems; arklys nebepaveža; tad kuone neštinai patys pernešame į antrą pusę vieną vežimą, antrą, trečią, ketvirtą,– visus, kiek jų sustoja anapus upės.

Skaitvardžiu nurodomas daiktų ar reiškinių skaičius neretai sustiprinamas to paties skaitvardžio daugiskaitos kilmininku:

Grindinys, kurį per šimtmečius trypė tūkstančių tūkstančiai kojų, pasidaręs negražiai duobėtas.

Skaitvardis vienas šnekamojoje kalboje kartais sustiprinamas tos pačios šaknies prieveiksmiu:

Nemėgsta bėda vienui viena vaikščioti, vienui viena žmonių kabinėti.

Raiškiu laikytinas ir toks skaičiaus nusakymas:

Vai tai ten skalbė jaunoji mergelė dvi tris baltas drobeles.

Sėjau rūtelių tris devynias saujeles.

Mušėmės ir kapojomės penkias adynas ir tris.

Daugelis tokių pasakymų turi šnekamosios kalbos atspalvį, grožinėje literatūroje retai bepasitaiko.

Lietuvių kalboje yra nemažai frazeologizmų su skaitvardžiais. Daugiausia frazeologizmuose pasitaiko skaitvardžių vienas, du, trys, penki, septyni, devyni, dešimt (ir atitinkamų kelintinių bei kuopinių), tačiau pavartojami ir kiti:

Nei penki, nei devyni.

Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaito.

Skaitvardžiai sinonimiškai vartojami daug rečiau negu kiti vardažodžiai, bet vis dėlto vartojami.

Kuopiniai skaitvardžiai sąlygiškai gali būti laikomi sinonimiškais pagrindiniams kiekiniams ir dauginiams:

Ir palengvėjo žmonėms gyventi, palinksmėjo vargšai. Taip praėję bent dvejetas metų (dveji metai).

Iki pilaitės dvejetas dienų (dvi dienos) kelionės ten ir dvejetas dienų (dvi dienos) atgal.

Skirtumas tarp vieno ir kito pasakymo tas, kad kuopiniais skaitvardžiais kiekis pasakomas tik apytikriai, o kiekiniais ir dauginiais – griežtai apibrėžtas. Pasitaiko, kad kuopiniais skaitvardžiais pasakomas konkretus daiktų kiekis:

Visas ketvertas berniokų (visi keturi berniokai) išsliaugė iš šventoriaus.

Surado trejetą apsimiglojusių stiklinių (tris apsimiglojusias stiklines), kurias Ancė tuoj aptrynė į prijuostę ir išdėliojo ant stalo.

Panašūs pasakymai turi ryškų šnekamosios kalbos atspalvį. Skaitvardžių sinonimikos prigimtis, be abejonės, nėra grynai morfologinė, nes, keičiant skaitvardį, keičiasi visas junginys.

Nemenkindami skaitvardžio stilistinio vaidmens kalboje, vis dėlto turime pažymėti, jog šios kalbos dalies stilistinio vartojimo galimybės yra siaurėlesnės negu kitų vardažodžių.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *