Pusdalyvis

      Pusdalyvis savotiškai papildo dalyvį. Jei dalyvinėmis formomis dažniausiai pasakomi skirtingo laiko plano to paties veikėjo veiksmai, tai pusdalyvinėmis visada diferencijuojami vienalaikiai veiksmai. Tokia diferenciacija įmanoma todėl, kad pusdalyvis pats neturi laiko kategorijos. Jo laikas suvokiamas toks pat, kaip ir asmenuojamosios formos, prie kurios jis šliejasi:

Čia viens, rėkaudamas (rėkauja) durnai, su podagra pjaujas, o kits ten, kitaip dūsaudamas (dusauja) daktaro šaukia.

Vėjas liūdnai kaukė, sukdamas (suko) sniego vilnis.

Amatą mokėdamas (mokėsi), šunų nelodysi.

Sinonimiškas pusdalyvių ir asmenuojamųjų formų pasirinkimas nėra absoliučiai subjektyvus: vienalaikių veiksmų diferenciaciją sąlygoja dvi aplinkybės – loginė ir stilistinė. Kai pusdalyvis turi loginę paskirtį, juo ne tik pasakomas, bet ir patikslinamas antraeilis veiksmas:

Pasikratydamas šoka, ne kožnas su juo pašoks.

Neprietelius žmogus daugsyk mus gandina šaudams irgi bičiulių bei genčių mums numuša daugel.

Tupėdama šakoje, žaliukė šiaušia plunksneles pakaušyje ir kilnoja uodegą.

Išskirtųjų pusdalyvių pakeisti asmenuojamosiomis formomis negalima, neiškreipiant sakinio minties (plg.: Pasikrato ir šoka… ir t. t.). Patikslinamoji loginė pusdalyvių funkcija labiausiai išryškėja moksliniame ir publicistiniame stiliuje.

Stilistinis pusdalyvio vaidmuo ryškiausiai iškyla grožinėje literatūroje, tautosakoje, kai pusdalyvis leksine reikšme yra artimas su juo einančiai veiksmažodžio formai:

Eina vanduo liūliuodamas, neš vainiką vingiuodamas.

Už penkių žingsnių po medžiu sėdėjo kareivis ir gargaliuodamas gėrė iš butelio degtinę.

Pleškėdama liepsnojo visa karčema.

Pusdalyviai, būdami vaizdingesni už tuos veiksmažodžius, prie kurių šliejasi, sukonkretina juos, tampa jų epitetais. Pakaktų tik praleisti pusdalyvius, ir vaizdas išnyktų, beliktų veiksmų sąvokos.   

Pusdalyvis gali ne tik ,,suvaizdinti“ mažai vaizdingą veiksmažodį, bet ir jį pabrėžti. Tai pasakytina apie atvejus, kai ši veiksmažodžio forma pleonastiškai įjungiama į etimologines figūras:

Pareit tėvužis pareidamas, šimtą jungų jaučių parvesdamas.

Motutė tarė pratarydama: – Eiki, dukrele, į aukštą svirną.

Tėveli mano, širdele mano, leisk leisdamas dukrelę.

Lyginamosiose konstrukcijose arba greta tariamosios nuosakos formų pusdalyvis gali reikšti irealius (nesamus, tariamus) veiksmus:

Eina, lyg žvaigždes skaitydamas.

Ausdama pamatė Juozapota vieną dieną pro langą, kaip Petras išsinešė iš klėties dalgę ir šakes ir apsidairęs, tartum ko bijodamas, greit išnyko už kiemo vartelių.

Kai pusdalyvis tikslina liepiamosios nuosakos formas ir reiškia tokius veiksmus, kuriuos reikia atlikti, jis laikytinas šių formų gramatiniu sinonimu:

Dabar gerk ir duok kitiems gerti, nelaukdamas, kol pripilsiu.

Ir štai vieną dieną, nelauktai ir netikėtai, gaunu jo telegramą: ,,Marijona mirė atvažiuok susimildamas!

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *