Prieveiksmis

      Prieveiksmis būdingas visiems stiliams, tačiau kalbos raiškumui kelti vartojamas tik šnekamojoje kalboje ir grožinėje literatūroje. Ne visų prieveiksmių lyginamasis svoris stilistinių išraiškos priemonių sistemoje vienodas.

Stilistiniu požiūriu įdomūs prieveiksmiai, padaryti iš būdvardžių ar dalyvių. Tokiais prieveiksmiais sukonkretinami veiksmažodžiai ir būdvardžiai:

Vienas balsas pašaipiai nusijuokė.

Dalia mano, dalelė kaip miglota saulelė raudulingai tebedainavo lietuviškos lygumos…

Nuo laužo ir besileidžiančios saulės atšvaistų merginos kojos atrodė juodai rudos.

Daugelis taip vartojamų prieveiksmių galėtų būti laikomi epitetais, nes jie parodo kalbamo veiksmo ar ypatybės vertinimą. Prieveiksmiais epitetais dažnai ,,sugyvinama“ tikrovė, daiktai ar jos reiškiniai:

Ant lapų rasa deimantinė drebėdama mirga bailiai.

Pilkom samanom pasišiaušę krantai, ir pūsčioja vėjas piktai.

Išleidus prieveiksmius, frazė nustotų sodrumo, susilpnėtų ar net visai išnyktų rašytojų sukurtos prozopopėjos. Prieveiksmio reikšmė kalbos ekspresijai itin ryški, kai juo reiškiamos kokios nors kalbančiojo emocijos:

Gatvės iššiepė iškabas, begėdiškai margas ir godžias.

Visi šlagbaumai rūsčiai nuleisti.

Rečiau tokia funkciją atlieka iš neveikiamosios rūšies dalyvių padaryti prieveiksmiai:

Mes buvom ligi šiol nusikalstamai kuklūs.

Čia pirmą kartą,

Bet jau gėriau priklaupusi iš to sidabrinio dubenio

Miško vandenį ir kankinamai mėlyną dangų –

Seniai seniai, kai buvau žole ar medžiu… (J. Dg.)

Prieveiksmio raiškumas priklauso ir nuo jo loginio santykio su pažymimuoju žodžiu. Raiškūs tautologiškai vartojami prieveiksmiai:

Šviesiai švietė kaitri saulelė giedriam danguje, lanksmai čiulbėjo paukšteliai Kindzio bajoro sode, kur triūsė jauna jo dukrelė Meilužė…

Motina išvirė bulvienės, labai baltai užbalintos, mažne viename piene.

O šiaip stuboje nieko daugiau nėra ir baisiai baisu!

Būdvardiniais prieveiksmiais dažnai remiasi speciali stilistinės išraiškos priemonė, vadinama gradacija, arba laipsniavimu:                  

Tai gražiai žaliavo

Žalioji veja

Ištrypta, pageltus

Šiandien ji, deja.

O daržely rūtos

Žėlė da gražiau,

Šiandien jų čia niekam

Nebereikia jau. (L. G.)

Didelis būdvardiniu prieveiksmiu nusakomas ypatybės laipsnis kartais reiškiamas tam tikromis etimologinėmis figūromis:

Žinojau, kad tą žodį išgirsiu, tačiau pajutau, kad paraudau baisių baisiausiai.

Lengvai lengvutėliai siūbavo valtis, pasijudinant Grėtei ar Mikiui.

Iš kitų prieveiksmių didesnę stilistinę reikšmę turi prieveiksmiai čia ir ten. Savo funkcijomis jie labai panašūs į įvardžius. Lygiagrečiai vartojamos ir tokios jų formos, kaip čionai, tenai. Vengiant kartojimosi, jais nusakoma veiksmo vieta:

Ventės Rage

Žieduoja paukščius,

Spurdančius,

Baugščius.

Stebiu

Žiedavimo procedūrą.

Čia viskas man primena

Metrikacijos biurą. (Alg. B.)

Pagiry girelės

Gelsvi lineliai,

Ten mano mergelė

Linelius rovė.

Kita tokių pasakymų stilistinė ypatybė – glaustumas: prieveiksmiai čia ir ten dažnai atstoja ištisą žodžių grupę. Minėtieji prieveiksmiai kartais tiesiogiai veiksmo vietos nenurodo, o tik sustiprina įspūdį, kalbamą vietą pabrėžia:

Kad ėjau per dvarelį

Pro rūtelių darželį,

O aš čia radau savo mergelę

Žaliam rūtų daržely. (flk.) 

Toje lankelėj,

Toje žalioje,

Ten mergytė

Šienelį grėbė.

Šitokie pasakymai turi ryškų šnekamosios kalbos atspalvį. Tuose stiliuose, kur ekspresija nereikalinga, jų nepasitaiko.  Panašūs į aptartuosius yra laiko prieveiksmiai tada ir kada. Palyginkime pasakymus:

Sėdi ir rašai: įvyko tai ir tai tenai, tada. Tas gimė, o tas mirė, šitas vedė.

O kada buvai avelių piemenužėlė, jau dabar būsi mano jauna mergelė.

Apskritai, prieveiksmiai kalbai teikia nemaža spalvingumo, padeda sustiprinti stilistinę išraišką ir tiksliau bei aiškiau išreikšti mintis.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *