Dalyvių, pusdalyvių bei padalyvių konstrukcijos ir šalutiniai sakiniai

      Pažiūrėkime, kokiais stilistiniais sumetimais vartojami išskirtiniai dalyviniai pažymimai ir išskirtinės dalyvinės, pusdalyvinės bei padalyvinės aplinkybės ir kaip šios konstrukcijos santykiauja su šalutiniais sakiniais.

Pažyminys, kaip žinoma, reiškia daikto ypatybę. Išskirtiniu pažyminiu daikto ypatybė pasakoma tada, kai ją norima labiau iškelti aikštėn, logiškai pabrėžti, plg.:

O jis išmintingas, patyręs,                      O jis išmintingas, patyręs žmo-

daug savo amžiuje                                 gus, daug savo am

matęs žmogus.                                        žiuje matęs.

Išskirtinis pažyminys yra būdinga išraiškos priemonė aprašymuose, kur reljefiškai iškeliamos žmonių, daiktų, gamtos reiškinių ypatybės:

Lėtai judina vyšnios savo šakas, nubirusias pusraudonėm uogom.

Prie trobos rūtų darželis, nuo kiemo aukštoka tvorele atitvertas.

Išskirtiniai pažyminiai yra šalutinių .pažyminio sakinių sintaksiniai sinonimai:

Žmogus, nemylintis savo žemės, nedaug vertas.

Žmogus, kuris nemyli savo žemės, nedaug vertas

Galando broliai šveitrius kalavijus, mėgino šarvus, iš tolimų kraštų atvežtus vaizbūnų.

Galando broliai šveitrius kalavijus, mėgino šarvus, kuriuos iš tolimų kraštų buvo atvežę vaizbūnai.

Ne visi šalutiniai .pažyminio sakiniai yra sinonimiški išskirtiniams pažyminiams. Išskirtiniais pažyminiais paprastai gali būti pakeičiami tik šalutiniai pažyminio sakiniai, prijungti jungiamojo žodžio kuris vardininku, galininku arba neiginio kilmininku. 

Ryškiausi šių sintaksinių sinonimų skirtumai yra šie:

1. Šalutinio sakinio veiksmažodinis tarinys geriau negu atitinkamo išskirtinio pažyminio dalyvis išryškina veiksmo dinamiškumą, judėjimą:

Iš kūtės pasišokinėdamas išlėkė Gaigalas, už pavadžio laikydamas išsišėrusią juodmargę karvę, kuri iš smagumo rietė uodegą, muistė galvą ir stripuliavo kaip girta.

Plg.: …karvę, iš smagumo riečiančią uodegą, muistančią galvą ir stripuliuojančią…

2. Išskirtinio pažyminio dalyvis dažnai turi ryškių būdvardžio požymių, todėl juo labiau tinka reikšti statiškas, nuolatines daikto ypatybes:

Beatričei tai buvo atrastas pasaulis, svaiginantis ir džiuginantis tarsi pasaka.

Pakeisime šį pažyminį šalutiniu sakiniu, dalyvių vieloje pavartosime veiksmažodžius – iškelsime ne statišką, o dinamišką daikto (pasaulis) ypatybę, plg.: …pasaulis, kuris svaigino ir džiugino…          

3. Išskirtinis pažyminys yra glaustesnis, jis labiau negu šalutinis sakinys suaugęs su pažymimuoju žodžiu, mažesnis jo svoris sakinyje.                  

Kai norima pabrėžti šalutinio pažyminio sakinio reikšmės atspalvį, pagrindiniame sakinyje vartojami atliepiamieji žodžiai tas, toks. Tas rodo išskiriamąjį, toks – kokybinį reikšmės atspalvį:

Į prievaizdo grasinimą Petras, sugniaužęs kumščius, staiga prapliupo tokiais žodžiais, kurių dar niekas nebuvo girdėjęs iš baudžiauninko lūpų.

Šalutinį sakinį keičiant išskirtiniu pažyminiu, atliepiamasis žodis išleidžiamas. Taigi išskirtinio pažyminio reikšmės atspalvis nėra taip brėžte pabrėžiamas kaip šalutinio sakinio. Jeigu autoriui rūpės pabrėžti išskiriamąjį ar kokybinį reikšmės atspalvį, jis pavartos šalutinį sakinį.

Išskirtinis pažyminys – įprasta reikalų raštų konstrukcija. Tūlame dokumente nesunku jį pakeisti šalutiniu pažyminio sakiniu, tačiau stilistiškai toks keitimas ne visada galimas.

Pasirenkant sintaksinį sinonimą, žiūrima ir kalbos skambumo. Ne be priekaištų bus toks pasakymas:

Vienas mokinys parašė eilėraštį, kuriame kalbama apie Vytą, kuris nežinojo eismo taisyklių.

Skirtingų laipsnių šalutinius sakinius prijungiąs žodis kuris čia rėžia ausį, mintį daro sunkiau suprantama. Taisydami šį pasakymą, pasitelkiame šalutinio sakinio sinonimą:

Vienas mokinys parašė eilėraštį, kuriame kalbama apie Vytą, nežinojusį eismo taisyklių.

Dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių konstrukcijos, einančios aplinkybėmis, drauge žymi ir antraeilį sakinio veiksmą. Štai Vaižganto sakinys:

Čia rytų saulė pašvietė tiesiai į lazdynų krūmą, visą jį nudažydama raudonai.

Pagrindinis sakinio veiksmas čia išreikštas veiksmažodiniu tariniu pašvietė, antraeilis – pusdalyviu nudažydama.

Jeigu reikėtų labiau iškelti, išryškinti antrąjį veiksmą, būtų šiaip pasakyta:

Čia rytą saulė, pašviesdama (arba pašvietusi) tiesiai į lazdynų krūmą, visą  jį nudažė raudonai.

Pagaliau, jeigu abiem veiksmams skirtume lygiai dėmesio, pavartotume vienarūšius tarinius:

Čia rytų saulė pašvietė tiesiai į lazdynų krūmą ir visą jį nudažė raudonai.

Pusdalyvio ar padalyvio konstrukcijos veiksmas neretai sudaro savotišką pagrindinio veiksmo foną. Ypač būdingas šis vaidmuo padalyvio konstrukcijai. Ja dažnai pasakoma laiko sąvoka – metų, paros momentas, kuriuo vyksta pagrindinis sakinio veiksmas:

Dienai švintant, Arvydas buvo balne ir lėkė vieškeliu Viešvilės link.

Vos atėjus pavasariui ir saulei sušildžius žemę, kregždė atsisveikino su Coliuke.

Aplinkybėmis einančios dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių konstrukcijos esti sinonimiškos šalutiniams aplinkybių sakiniams.

Laiko reikšmė

Mažas būdamas, šile ožius ganiau.

Kai aš mažas buvau, šile ožius ganiau.

Milžino paleistas, medis ūžtelėjo aukštyn ir piemenį išsviedė į padebesius.

Kai milžinas paleido, medis ūžtelėjo aukštyn ir piemenį išsviedė į padebesius.

Priežasties reikšmė

Turėdamas stiprius tobulus sparnus, (vieversys) sugeba skristi labai įvairiais būdais.

Kadangi vieversys turi stiprius tobulus sparnus, jis sugeba skristi labai įvairiais būdais.

Motinos prašoma, ji pagaliau sėdosi tėvų tarpe.

Kadangi motina prašė, ji pagaliau sėdosi tėvų tarpe.

Sąlygos reikšmė

Būdamas tavo vietoj, pasišokinėdamas lėkčiau.

Jei būčiau tavo vietoj, pasišokinėdamas lėkčiau.

Gavęs arklį, nuvažiuočiau.

Jei gaučiau arklį, nuvažiuočiau.

Kas būtų, man pradėjus taip: oi, ai, vai!

Kas būtų, jei aš pradėčiau taip: oi, ai, vai!

Nuolaidos reikšmė

Patsai verkdamas, jis ramino ir guodė Grėtę.

Nors patsai verkė, jis ramino ir guodė Grėtę.

Kokie šių sintaksinių sinonimų skirtumai?

Šalutinių sakinių jungtukai tiksliai rodo aplinkybinius santykius: kada, kai, kol – laiko, kadangi, nes – priežasties, jeigu – sąlygos, nors – nuolaidos.

Dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių konstrukcijų, neturinčių jungiamųjų žodžių, aplinkybinė reikšmė nėra taip tiksliai apibrėžta – ją terodo sakinio turinys bei kontekstas. Šios konstrukcijos neretai gali žymėti kelias reikšmes:

Ar baigsit jūs ten?riktelėjo tėvas, netekęs kantrybės.

Dalyvio konstrukcija čia rodo veikėjo būseną, t. y. turi pažyminio reikšmę, ir kartu žymi antraeilį ankstesnį veiksmą, sukėlusį sakinio pagrindinį veiksmą (riktelėjo), t. y. dar turi laiko ir priežasties aplinkybių reikšmes.

Tokios plačią reikšmę turinčios konstrukcijos vartojamos tais atvejais, kai sakomąjį veiksmą reikia apibūdinti vienu metu iš kelių pusių.

Šalutiniai sakiniai turi savo atskira tarinį; sinoniminėse konstrukcijose jį atstoja dalyvis, pusdalyvis arba padalyvis. Tad šalutiniai sakiniai yra savarankiškesni, jie pavartojami tada, kai minčiai teikiama daugiau dėmesio, o atitinkamos konstrukcijos – kai mintis teturi antraeilę reikšmę.

Šalutinį sakinį vartosime, kai reikės iškelti veiksmo dinamiškumą, stiprumą, intensyvumą:

Žiemą vėjas kai papučia, tai sniegas taip ir eina pro visur.

Kai tik pjūklus paleido, pirmu kirčiu kai tik kirto, džinkt ir nudaužė pjūklą, ir papūsk į nosį.

Šalutinis sakinys labiau tiks ir veiksmo atlikėjui pabrėžti: pastarasis čia dažniausiai esti reiškiamas veiksnio vardininku:

Kai Juras pamokė, motina įgniaužė dūdelę ligoniui į ranką.

O štai šio šalutinio sakinio sinonimai:

Pamokyta Juro, motina įgniaužė dūdelę ligoniui į ranką.

Tas pats veiksmo atlikėjas, kaip matome, čia išreikštas kilmininku. Veikėjas, reiškiamas ne vardininko linksniu, ne taip patraukia dėmesį.

Be nurodytų, pažymėtini dar keli būdingesni dalyvių bei padalyvių konstrukcijų ir šalutinių sakinių sinonimikos atvejai.

Sudurtiniu tariniu einanti veiksmažodžio ir dalyvio konstrukcija esti sinonimiška šalutiniam papildinio sakiniui:

Jis žinojo ten nebegrįšiąs. 

Jis žinojo, kad ten nebegrįš.

Andriulis įsiprašė nuvežamas į jo pačios šalį.

Andriulis įsiprašė, kad jį nuvežtų į  jo pačios šalį.

Suvestiniu papildiniu einančios dalyvių ir padalyvių konstrukcijos taip pat yra šalutinių papildinio sakinių sintaksiniai sinonimai:

Visi nusprendė jaunuosius tinkančius bendram gyvenimui.

Visi nusprendė, kad jaunieji tinka bendram gyvenimui.

Pamačiusi motiną verkiant, vėl ėmė verkti ir Ėvikė. 

Pamačiusi, kad motina verkia, vėl ėmė verkti ir Ėvikė.   

Suvestiniu veiksniu einanti padalyvio konstrukcija yra sinonimiška šalutiniam veiksnio sakiniui:

Girdėt šlamant asla velkamas sijonas.

Girdėt, kaip šlama asla velkamas sijonas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *