Bejungtukis ir jungtukinis sakinių jungimas

      Palyginame sakinius:

Bus žemės, atsiras ir karvių.

Kai bus žemės, atsiras ir karvių.

Ta pati mintis vienur reiškiama bejungtukiu, kitur jungtukiniu sakiniu. Šie sudėtinių sakinių. tipai dažnai sudaro sintaksinius sinonimus. Koks tų sakinių skirtumas? Jungtukai padeda tiksliau išreikšti prasminius santykius tarp sudėtinio sakinio dėmenų; bejungtukiame sakinyje įvairūs prasminiai santykiai nėra griežčiau atskirti.

Sakinyje Bus žemės, atsiras ir karvių įžiūrimi ne tik laiko (Kai bus žemės), bet ir sąlygos (Jei bus žemės) santykiai. O svarbiausia – kalbamieji sakinių tipai skiriasi ekspresyvumu. Bejungtukiuose sakiniuose labai didelis intonacijos vaidmuo. Nuo jos priklauso ir sakinio prasmė, ir emociniai bei ekspresiniai atspalviai. Būdami lakoniški, gyvi, ekspresyvūs, bejungtukiai sakiniai plačiai vartojami šnekamojoje kalboje, grožinėje literatūroje. Jie nebūdingi mokslinei, dalykinių raštų kalbai, kur reikia tiksliai diferencijuoti reiškiamus prasminius santykius. Jungtukiniai sakiniai – neutralesnis minties reiškimo būdas.

Daugiausia paralelių su bejungtukiais sakiniais turi jungtukiniai prijungiamieji sakiniai:

Šalutinis veiksnio sakinys

Man pasirodė, kad tu juokies.

Man pasirodėtu juokies.

Šalutinis papildinio sakinys

Aš gi pasakiau, kad dainuoja Jonas po mišką.

Aš gi pasakiau: dainuoja Jonas po mišką.

Toks bejungtukis sakinys yra savarankiškesnis už jungtukinį, jo mintis labiau pabrėžiama. 

Šalutinis laiko aplinkybės sakinys

Palauk,  kai prasigyvensim, nusipirksim.

Palauk, prasigyvensim nusipirksim.                 

Šalutinis sąlygos aplinkybės sakinys

Jei mokėtų raštą, žinotų kelią.

Mokėtų raštą žinotų kelią.

Bejungtukiuose laiko ir sąlygos aplinkybės sakiniuose neretas greitos veiksmų sekos atspalvis:

Kartais pievos šienautinos, rugiai pjautini byra, o ateis paraginimas – meta viską, segasi diržus ir bėga.

Plg.: …o kai ateina paraginimas, meta viską…

Šalutinis priežasties aplinkybės sakinys

Išbėgau, nes ašaros netinka ten, kur juokas.

Išbėgau – ašaros netinka ten, kur juokas.

Bejungtukiuose sakiniuose priežasties reikšmė neretai susijusi su sąlygos reikšme:

Dantys yra bus ir duonos.

Plg.: Kad (jei, kadangi) dantys yra, tai bus ir duonos.

Šalutinis nuolaidos aplinkybės sakinys

Nors (jeigu ir, kad ir) badu stipsiu, kojos daugiau čia neįkelsiu.

Badu stipsiu – kojos daugiau čia neįkelsiu!

Ryškiai ekspresyvus, šnekamajai kalbai būdingi sakiniai, kuriuose aplinkybę pasakantis veiksmas reiškiamas liepiamosios nuosakos forma:

Auksu sidabru apipilk nuo kojų ligi galvos, nė taip man neįsiūlytumėte.

Plg.: Nors ir (jeigu ir) auksu sidabru apipiltumėte

Bejungtukiai sakiniai turi paralelių ir su jungtukiniais sujungiamaisiais sakiniais:

Greitai pradės raudonuoti avietės, ir ims dygti baravykai.

Greitai pradės raudonuoti avietės; ims raudonuoti baravykai.

Tu karksi, o aš giedu.

Tu karksi, aš giedu.

Priešpriešą reiškiantys bejungtukiai sakiniai turi šnekamosios kalbos atspalvį. Priešpastatomos mintys pabrėžiamos intonaciškai.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *