Sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai

      Sintaksinių sinonimų poras gali sudaryti sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai. Nors abu šie sudėtinių sakinių tipai paplitę įvairiose kalbos vartojimo sferose, stilistiškai jie nėra vienodi. Gyvai kalbai būdingesnis sakinių sujungimas.

Šit J. Baltušio parašyta:

Einant per priemenę, visada buvo matyt pašelmeny užžirgdytas ant kartelės balnas. Atsikeliam vieną rytą, o balno jau nebėr.

Sujungiamuoju sakiniu gražiai išreikštas kalbančiojo nustebimas staigiu pasikeitimu (buvo matyt – ir nebėr). Įspūdžio tikrumą pabrėžia vietoj būtojo kartinio laiko pavartotos esamojo laiko formos (atsikeliam atsikėlėm, nebėr nebebuvo).

Pakeiskime šį sakinį prijungiamuoju:

Kai vieną rytą atsikėlėm, balno jau nebebuvo.

Kiekvienas pasakys, kad anas pasakymas gyvesnis, įtaigesnis.

Tačiau prijungiamieji sakiniai turi savų pranašumų. Prijungiamaisiais jungtukais bei jungiamaisiais žodžiais labai tiksliai nurodomi prasminiai santykiai tarp sudėtinio sakinio dėmenų. Todėl jungtukiniai prijungiamieji sakiniai dažni mokslo veikaluose, reikalų raštuose.

Kurios būdingiausios sakinių sujungimo ir prijungimo paralelės?

Sakiniai, sujungti jungtuku ir, ir sakiniai, prijungti jungtuku kai arba jungtuku jei:

Vamptelėjo kas žodį, ir lekia kaip prie gaisro.

Kai (jei) vampteli kas žodį, tai ir lekia kaip prie gaisro.

Sakiniai, sujungti jungtuku ir, ir sakiniai, prijungti jungtuku kadangi:

Saulė leidosi, ir visos vištos jau buvo ant laktų.

Kadangi saulė leidosi, visos vištos jau buvo ant laktų.

Visai panašiai gali pakeisti vieni kitus sujungiamieji sakiniai, kurių antrasis dėmuo pradedamas žodžiais todėl, tad, tat, ir prijungiamieji sakiniai su priežasties šalutiniu sakiniu:

Rankos ir veidas retai tematė muilą, todėl apskreto ir susproginėjo.

Kadangi rankos ir veidas retai tematė muilą, (tai) apskreto ir susproginėjo.

Ir sujungiamojo, ir prijungiamojo sakinio pirmasis dėmuo čia nurodo priežastį, antrasis – padarinį. Priežastis labiau pabrėžiama šalutiniu sakiniu.

Pažymėtina, kad prijungiamajame sakinyje todėl kaip atliepiamasis žodis nevartotinas.

Sakiniai, sujungti priešinamaisiais jungtukais bet, o, tačiau, ir sakiniai, prijungti nuolaidos jungtuku nors:

Saulė jau gerokai pasviro į popietę, bet šią gražią ankstyvo rudens dieną niekas neskubėjo namo.

Nors saulė jau gerokai pasviro į popietę, (bet) šią gražią ankstyvo rudens dieną niekas neskubėjo namo.

Ta pati mintis kartais gali būti pasakyta tai sujungiamuoju, tai prijungiamuoju sakiniu su jungiamuoju žodžiu kuris:

Ir štai seniukas šoko ant arklio, turėjo parduoti arba išmainyti.

Ir štai seniukas šoko ant arklio, kurį turėjo parduoti arba išmainyti.

Šalutinio pažyminio sakinio jungiamąjį žodį kuris sujungiamajame sakinyje gali atstoti įvardžiai jis, tas, šis. Sujungiamojo sakinio dėmenimis abi pasakomos mintys yra vienodai svarbios, šalutiniu sakiniu reiškiama ne taip svarbi mintis.

Šie sakiniai skiriasi ir stilistiškai. Sujungiamasis sakinys artimesnis šnekamajai kalbai. Šit būdingas šnekamosios kalbos sakinys:

Aš grąžinau knygą Romui, o jis paskolino ją Vytautui.

Pavartoję jungiamąjį žodį kuris, šiam pasakymui be reikalo suteiktume knyginį atspalvį:

Aš grąžinau knygą Romui, kuris ją paskolino Vytautui.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *