Kas yra kalbos figūra

      Kalbos figūra yra tam tikra sintaksinė konstrukcija, vartojama, norint kalbą padaryti raiškesnę.

Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę,

Kame nuo amžių tėvai gyveno:

Čia tavo kūnas sau maistą semia,

Čia grynai dvasiai tiek sveiko peno! (M.)

Poetas kreipiasi į mus, tarsi būtume jo akivaizdoje, savo mintį pasako ne paprastu tiesioginiu sakiniu, o retoriškai sušukdamas. Be to, norėdamas ją labiau įteigti, kartoja ir išvardija (čia tavo kūnas… čia grynai dvasiai…).

Arba: Ragu dangų rėžia, barzda žemę šluoja.

Čia reiškiniai gretinami, remiantis tuo, kad jie yra priešingi. Mat, šitaip pateikiami, jie vienas kito turinį labiau išryškina bei pabrėžia.

Iš ryškiausių kalbos figūrų galima nurodyti retorinį kreipinį, retorinį klausimą, retorinį sušukimą, kartojimą, laipsniavimą, polisindetoną, asindetoną, paralelizmą, antitezę, elipsę, nutylėjimą, inversiją, periodą.

Vienos minėtųjų figūrų tarp savęs artimai santykiauja ar net giminiuojasi, pavyzdžiui, retorinis klausimas ir retorinis sušukimas, kartojimas ir laipsniavimas, elipsė ir nutylėjimas, kitos tam tikra prasme yra priešingybė, pavyzdžiui, paralelizmas ir antitezė, polisindetonas ir asindetonas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *