Dviskiemeniai daiktavardžiai

      Pirmoji kirčiuotė. Pirmosios (1) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtapradė ir jie visuose linksniuose turi pastovų kirtį, pvz.:

 

Vienaskaita

V.

tltas

brólis

lepa

dró

tóšis

K

tlto

brólio

lepos

dróbės

tóšies

N.

tltui

bróliui

lepai

dróbei

tóšiai

G.

tltą

bró

lepą

dró

tóšį

Įn.

tltu

bróliu

lepa

dróbe

tóšimi

Vt.

tlte

brólyje

lepoje

dróbėje

tóšyje

Š.

tlte

bróli

lepa

dróbe

tóšie

Daugiskaita

V.

tltai

bróliai

lepos

dróbės

tóšys

K.

tltų

brólių

lepų

dróbių

tóšių

N.

tltams

bróliams

lepoms

dróbėms

tóšims

G.

tltus

brólius

lepas

dróbes

tóšis

Įn.

tltais

bróliais

lepomis

dróbėmis

tóšimis

Vt.

tltuose

bróliuose

lepose

dróbėse

tóšyse

Š.

tltai

bróliai

lepos

dróbės

tóšys

 

 

V.

Vlnia

Vérkiai

K

Vlnios

Vérkių

N.

Vlniai

Vérkiams

G.

Vlnią

Vérkius

Įn.

Vlnia

Vérkiais

Vt.

Vlnioje

Vérkiuose

Š.

Vlnia

Vérkiai

Šie pirmosios (1) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: láiptas, spéigas, žslai, klitis, litis, ršis, sváinis, -ė, šsnis, ýda, núoma, próga, sela, srúoga, kelė, téisė, váišės ir kt.

 

Antroji kirčiuotė. Antrosios (2) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtagalė arba trumpoji, jų kirtis daugiskaitos naudininke visada yra šaknyje, o daugiskaitos galininke – galūnėje. Jie kirčiuojami taip:

 

Vienaskaita

V.

rãštas

pelis

rankà

ù

tugus

vasius

K.

rãšto

pelio

rañkos

ùpės

tugaus

vasiaus

N.

rãštui

peliui

rañkai

ùpei

tugui

vasiui

G.

rãštą

pe

rañ

ù

tu

vasių

Įn.

raštù

peiliù

rankà

upè

tugumi

vasiumi

Vt.

raštè

pelyje

rañkoje

ùpėje

tuguje

vasiuje

Š.

rãšte

peli

rañka

ùpe

tugau

vasiau

Daugiskaita

V.

rãštai

peliai

rañkos

ùpės

tugūs

vasiai

K

rãštų

pelių

rañ

ùpių

tu

vasių

N.

rãštams

peliams

rañkoms

ùpėms

tugums

vasiams

G.

raštùs

peiliùs

rankàs

upès

turgùs

vaisiùs

Įn.

rãštais

peliais

rañkomis

ùpėmis

tugumis

vasiais

Vt.

rãštuose

peliuose

rañkose

ùpėse

tuguose

vasiuose

Š.

rãštai

peliai

rañkos

ùpės

tugūs

vasiai

 

V.

Trãkai

Daũgai

Skuõdas

Sinas

Vaniai

Žãsliai

Nidà

K

Trã

Daũ

Skuõdo

Sino

Vanių

Žãslių

Ndos

N.

Trãkams

Daũgams

Skuõdui

Sinui

Vaniams

Žãsliams

Ndai

G.

Trakùs

Daugùs

Skuõ

Si

Varniùs

Žasliùs

N

Įn.

Trãkais

Daũgais

Skuodù

Simnù

Vaniais

Žãsliais

Nidà

Vt.

Trãkuose

Daũguose

Skuodè

Simnè

Vaniuose

Žãsliuose

Ndoje

Š.

Trãkai

Daũgai

Skuõde

Sine

Vaniai

Žãsliai

Nda

Šie antrosios (2) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: akis, sklstis, kopà, kruopà, Kaldos, Kčios, kvortà, liaukà, mėtà, morkà, radė, vekė, skačius ir kt. 

 

Trečioji kirčiuotė. Trečiosios (3) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtapradė, o kirtis nepastovus. Jų kirtis daugiskaitos naudininke visada yra galūnėje, o daugiskaitos galininke – šaknyje. Štai kaip tas kirtis šokinėja:

 

Vienaskaita

V.

kálnas

arklýs

galvà

aikšt

širds

sūnùs

K.

kálno

árklio

galvõs

aikšts

širdis

sūnaũs

N.

kálnui

árkliui

gálvai

áikštei

šrdžiai

snui

G.

kálną

árklį

gálvą

áikštę

šrdį

s

Įn.

kálnu

árkliu

gálva

áikšte

širdim

sūnum

Vt.

kalnè

arklyjè

galvojè

aikštėjè

širdyjè

sūnujè

Š.

kálne

arkl

gálva

áikšte

širdi

sūnaũ

Daugiskaita

V.

kalna

arklia

gálvos

áikštės

šrdys

snūs

K

kaln

arkli

galv

aikšči

širdži

sūn

N.

kalnáms

arkliáms

galvóms

aikštms

širdms

sūnùms

G.

kálnus

árklius

gálvas

áikštes

šrdis

snus

Įn.

kalnas

arklias

galvoms

aikštėms

širdims

sūnums

Vt.

kalnuosè

arkliuosè

galvosè

aikštėsè

širdysè

sūnuosè

Š.

kalna

arklia

gálvos

áikštės

šrdys

snūs

 

V.

Telšia

K

Telši

N.

Telšiáms

G.

Télšius

Įn.

Telšias

Vt.

Telšiuosè

Š.

Telšia

Šie trečiosios (3) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: árklas, dáigas, kárdas, šálmas, šárvas, irštvà, pėdà, skiedrà, žarnà, žmonà, aikšt ir kt.  

 

Ketvirtoji kirčiuotė. Ketvirtosios (4) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtagalė arba trumpoji, o kirtis nepastovus. Jų kirtis daugiskaitos naudininke ir galininke visada yra galūnėje.

 

Vienaskaita

V.

nãmas

gens

dainà

eil

aks

viršùs

K.

nãmo

gnio

dainõs

eils

akis

viršaũs

N.

nãmui

gniui

danai

elei

ãkiai

višui

G.

nã

g

da

e

ã

višų

Įn.

namù

geniù

dainà

eilè

akim

viršum

Vt.

namè

genyjè

dainojè

eilėjè

akyjè

viršujè

Š.

nãme

gen

dana

ele

aki

viršaũ

Daugiskaita

V.

nama

genia

danos

elės

ãkys

višūs

K

nam

geni

dain

eili

aki

virš

N.

namáms

geniáms

dainóms

eilms

akms

viršùms

G.

namùs

geniùs

dainàs

eilès

aks

viršùs

Įn.

namas

genias

dainoms

eilėms

akims

viršums

Vt.

namuosè

geniuosè

dainosè

eilėsè

akysè

viršuosè

Š.

nama

genia

danos

elės

ãkys

višūs

 

V.

Rieš

Gaid

Kinta

K

Riešs

Gaids

Kint

N.

Rišei

Gadei

Kintáms

G.

Rišę

Ga

Kintùs

Įn.

Riešè

Gaidè

Kintas

Vt.

Riešėjè

Gaidėjè

Kintuosè

Š.

Riše

Gade

Kinta

Šie ketvirtosios (4) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: vapas, puotà, sijà, svočià, stabdỹs, dail, sklend, taur, vert, kulkšns, ketùs ir kt.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *