Dėl kai kurių religinių vardų, terminų, pavadinimų rašymo didžiąja raide

      Didžiąja raide rašomi Dievo, religinių asmenų vardai. Jeigu juos sudaro daugiau nei vienas žodis, visi žodžiai rašomi didžiąja raide: Dievas, Viešpats, Jėzus, Kristus, Mesijas, Alachas; Šventoji Dvasia, Dievo Dvasia, Švenčiausioji Trejybė, Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia, Dievas Tėvas Visagalis, Švenčiausioji Mergelė Marija, Švenčiausioji Dievo Motina Marija, Mykolas Arkangelas, šv. Jonas Krikštytojas, Motina Teresė.

Didžiosiomis raidėmis rašytini išskirtinę reikšmę turintys religiniai terminai bei pavadinimai:

Šventasis Tėvas; Lietuvos Vyskupų Konferencija; Pasaulinė Bažnyčių Taryba;

[visuotinė, apaštalinė] Bažnyčia (visų krikščionių bendruomenė, kurią įsteigė Kristus; dalinių ir vietinių bažnyčių pavadinimuose šis žodis rašomas mažąja raide (žr. toliau), bet – Vakarų Bažnyčia, Rytų Bažnyčia);

Šventasis Raštas, Raštas, Šventraštis, Biblija, Koranas, Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas (ne klaida – Senasis testamentas, Naujasis testamentas), Penkiaknygė, Evangelija (Kristaus mokymas apie Dievo karalystę; ji viena, tik užrašyta keturiais variantais, kurie vadinami pagal evangelistų vardus; vartojant žanro reikšme, rašoma evangelija, pvz.: literatūrinis evangelijų savitumas; Išryškėja Mato evangelijos didybė), Geroji Naujiena; vertimų pavadinimai: Vulgata (Šventojo Rašto vertimas į lotynų kalbą), Septuaginta (Senojo Testamento vertimas į graikų kalbą), Vetus Latina (Senojo Testamento vertimai iš Septuagintos į senovės lotynų kalbą);

Pakartotas Įstatymas (Penkiaknygės knyga; mokymas, teisynas); Senoji Sandora, Naujoji Sandora; Šventoji Tradicija;

Švenčiausiasis Sakramentas, taip pat sinonimiškai vartojami pavadinimai Eucharistija, Viešpaties Vakarienė, Altoriaus Sakramentas (bet Paskutinė vakarienė, Dieviškoji liturgija);

Mišios, šv. Mišios (tam tikrame kontekste, kai vartojama pačia bendriausia renginio, pamaldų, žanro ar net perkeltine reikšme, rašytina mažąja raide: Susitiksime po mišių; Skambės Renesanso epochos mišios, motetai, madrigalai; giedotinės mišios;  pagoniškos (ne katalikiškos) mišios; keistos juodosios magijos „mišios“, „Jotvingių mišios);

Dievo (dieviškasis) Apreiškimas, Apreiškimas („laipsniškas Dievo apsireiškimas žmonėms ir Jo užmojis atverti ir per Šventąjį Raštą parodyti žmonijai amžinojo išganymo kelią“; kai reiškia pranešimą, privatų apreiškimą, rašoma apreiškimas, pvz., tai buvo prieš apreiškimą Mozei);  Apvaizda (kaip Dievo sinonimas, bet – apvaizda „globa“, pvz., pasitikėjimas dangiškojo Tėvo apvaizda); Dievo Žodis (t. y. Kristus);

Sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Atgaila, Šventimai (Kunigystė), Santuoka, bet – Ligonių patepimas, arba: Krikšto sakramentas, Sutvirtinimo sakramentas, Eucharistijos sakramentas (bet – Švenčiausiasis Sakramentas), Atgailos (Sutaikinimo) sakramentas, Šventimų (Kunigystės) sakramentas, Santuokos sakramentas, Ligonių patepimo sakramentas. (Kai kurie vienažodžiai sakramentų pavadinimai vartojami ir kaip bendriniai žodžiai, tada jie rašomi mažąja raide:  Bažnyčia atlieka krikšto, jungtuvių, laidotuvių ir kitas apeigas; Daugėjo kūdikių krikštų; suaugusiųjų krikštas (t.y. krikštijimas); Katalikų santuokos paprastai vyksta šv. Mišiose; bažnytinė santuoka; civilinė santuoka; santuokos institucija; Atliekama  paskirtoji atgaila; Per kunigų šventimus žmonės meldžiasi; tarnaujamoji kunigystė; bendroji tikinčiųjų kunigystė.)

Šėtonas lietuvių kalboje dažniausiai tapatinamas su velniu ir rašomas mažąja raide – šėtonas (retais atvejais vartojamas kaip piktųjų dvasių valdovo vardas ir rašomas didžiąja raide, plg. Liuciferis).

Daugelis kitų religinių terminų ir pavadinimų rašomi pagal bendrąją pavadinimų rašymo taisyklę: didžiąja raide rašomas tik pirmasis pavadinimo žodis (taip pat pavadinimo viduje esantys tikriniai vardai):

Šventoji Romos bažnyčia, Romos katalikų bažnyčia, Katalikų bažnyčia, Bažnyčia (sutrumpintas pavadinimas); Rusų stačiatikių bažnyčia, Stačiatikių bažnyčia; Evangelikų reformatų bažnyčia, Metodistų bažnyčia, Katalikų ir Liuteronų bažnyčios (stilistiniais sumetimais žodis bažnyčia  gali būti rašomas ir didžiąja raide: Katalikų Bažnyčia, Stačiatikių Bažnyčia; ypač tai tinka religiniams raštams; vietinėms bažnyčioms priklausančią tikinčiųjų bendruomenę Lietuvoje įprasta vadinti parapija, pvz., Šv. Rapolo parapija); plg. bendrinius pavadinimus: laisvosios bažnyčios, sekmininkų bažnyčios;

Pradžios knyga, Pakartoto Įstatymo knyga, Pirmoji Karalių knyga (žodis Karalių (taip pat Kronikų, arba Metraščių) didžiąja raide rašomas pagal įsigalėjusią tradiciją), Giesmių giesmės knyga, Pranašų knygos, Dievo žodis (t.y. Šv. Raštas, Evangelija), Evangelija pagal Matą, Apaštalų darbai, Laiškas romiečiams, Pirmasis laiškas korintiečiams, Trečiasis Jono laiškas;

Liturginė konstitucija, Dogminė konstitucija apie Bažnyčią;

Paskutinis teismas, Dievo teismas; Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, Tridento susirinkimas, Vatikano II susirinkimas;

(šv.) Kalėdos, (šv.) Velykos, Velyknaktis, Sekminės, Žolinė, Pelenų diena, Švč. Trejybės šventė, Šv. apaštalai Petras ir Paulius (Petrinės).

Išskirtinės reikšmės neturintys terminai ir pavadinimai rašomi mažąja raide: bažnyčia (pastatas); popiežius, vyskupas, kardinolas; komunija (bet – Pirmoji komunija); katalikai, stačiatikiai, musulmonai, evangelikai reformatai, septintosios dienos adventistai; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas; ramadanas; dangus, rojus, skaistykla, pragaras, mirusiųjų karalystė (bet Šeolas, Hadas), didysis altorius ir t. t.

Religiniams terminams ir pavadinimams, ypač religinio turinio raštuose, labai būdingas stilistinis didžiųjų raidžių vartojimas: didžiąja raide rašomi žodžiai, žodžių junginiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė bei pagarba:

mūsų Išganytojas, regimosios ir neregimosios Visatos Kūrėjas, Kristaus Kūnas ir Kraujas, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia, Švč. Jėzaus Vardo litanija, Kristaus Gimimas, Kristaus Žengimas į dangų, Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų; Visi Šventieji, Trys Karaliai, Naujieji Metai;  Šv. Angelų Sargų bažnyčia, Kristaus Atsimainymo bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia; Švč. Dievo Motina su Kūdikiu (paveikslas);

įvardžiai Jis, Jo, Jam… , Tu, Tavęs, Tau… , Mano, Tavo (kalbant apie Dievą); Ji, Jos, Jai… ir kt. (kalbant apie Šventąją Dvasią).

Didžiosiomis raidėmis rašomi pagarbūs kreipiniai: Ekscelencija, Jūsų Ekscelencija! (J. E.) (vyskupų titulas); Eminencija, Jūsų Eminencija! (J. Em.) (kardinolų titulas); Jo Šventenybė, Jūsų Šventenybe! (kreipiantis į popiežių ar kitą aukščiausio rango dvasinį vadovą); Jo Palaimintybė, Jūsų Palaimintybe! (kreipiantis į katalikų arba stačiatikių patriarchus).

 

Šaltiniai

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 30 d. nutarimo projektas „Dėl kai kurių religinių vardų, terminų, pavadinimų rašymo didžiąja raide“.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *