Brūkšnelio rašymas

                       Brūkšnelis tarp daiktavardžių

Tikrinių daiktavardžių rašymas su brūkšneliu

Brūkšnelis tarp būdvardžių

Brūkšnelis tarp prieveiksmių

Jaustukų rašymas su brūkšneliu

Brūkšnelio rašymas prie skaitmenų

 

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą.

Brūkšnelis tarp daiktavardžių

Brūkšneliu jungiami du daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą. Pavyzdžiui, paskaita-koncertas yra toks renginys, kurio metu skaitoma paskaita ir atliekami muzikos kūriniai. Abu žodžiai linksniuojami kartu: vyksta paskaita-koncertas, klausėmės paskaitos-koncerto, pasiruošė paskaitai-koncertui, atvyko į paskaitą-koncertą, dalyvavo paskaitoje-koncerte, populiarios paskaitos-koncertai ir t. t.

Brūkšneliu jungiami tik sintaksiškai lygiareikšmiai, vienodai tarp savęs santykiaujantys daiktavardžiai. Nė vienas jų nėra svarbesnis už kitą ar priklausomas nuo kito. Pvz.: kavinė-skaitykla, lopšelis–darželis, pasitarimas-seminaras, apsiaustas-palapinė, festivalis-apžiūra, skulptorius-architektas, dažytojas-tinkuotojas, sekretorė-mašininkė.

Brūkšneliu gali būti jungiami ne tik pavieniai daiktavardžiai, bet ir junginys su daiktavardžiu, pvz.: žemės ūkio paroda-seminaras, kertamoji-pašarų smulkintuvas, atviras laiškas-atsišaukimas, mėsos kapotojas-pardavėjas.

Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, kurių vienas (paprastai antrasis) paaiškina, patikslina, papildo kitą ir eina jo priedėliu. Pavyzdžiui, gydytojo specialybė tikslinama, konkretinama atskirų jos šakų pavadinimais: gydytojas terapeutas, gydytojas chirurgas, gydytojas psichiatras ir t. t. Kiti pvz.: inžinierius statybininkas, inžinierius elektrikas, inžinierius darbų vykdytojas, šaltkalvis montuotojas, šaltkalvis santechnikas, lakūnas bandytojas, lakūnas inžinierius, oblius drožtuvas, oblius vagotuvas, oblius kuprys, generolas majoras, akademikas sekretorius, narys korespondentas, telefonas automatas, traleris šaldytuvas.

Kai daiktavardžiai yra sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų dalykų pavadinimus, jie jungiami ne brūkšneliu, o jungtuku ir, pvz.: kultūra ir švietimas (ne kultūra-švietimas), mokymas ir auklėjimas (ne mokymas-auklėjimas), sudėtis ir atimtis (ne sudėtis-atimtis), pajamos ir išlaidos (ne pajamos-išlaidos).

Tokių daiktavardžių kilmininkai, einantys vienarūšiais pažyminiais, bet nereiškiantys vieno daikto sąvokos, taip pat jungiami ne brūkšneliu, o jungtuku ir (arba bei), pvz.: celiuliozės ir popieriaus (ne celiuliozės-popieriaus) kombinatas, sviesto ir sūrių pramonė, projektavimo ir konstravimo biuras, kelių remonto ir statybos valdyba, vandentiekio ir kanalizacijos požeminiai statiniai, inžinerijos ir technikos darbuotojai, elektros bei telefono stulpai, pakrovimo ir iškrovimo darbai, lėktuvų pakilimo ir tūpimo takas, baltų ir slavų santykiai, sanitarijos ir epidemiologijos stotis, Bacho ir Ziločio preliudas, priežasties ir pasekmės santykis, kultūros ir švietimo darbuotojai.

Brūkšnelis tarp dviejų kilmininkų galimas tik tada, kai abu daiktavardžiai, paimti atskirai nuo to žodžio, kurio pažyminiu jie eina, ir pavartoti bet kurio linksnio forma, reiškia vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: lopšelio-darželio personalas (plg.: statomas lopšelis-darželis, lopšeliui-darželiui reikia auklėtojos ir t. t.).

Brūkšnelis nerašomas tarp dviejų daiktavardžių kilmininkų, kurių vienas eina kito pažyminiu, pvz.: mokslo populiarinimo filmas (plg. mokslo populiarinimas), technikos remonto stotis, šiaurės vakarų vėjas.

Daiktavardžių kilmininkai su būdvardžiais brūkšneliu nejungiami, pvz.: mechaninės remonto (ne remonto-mechaninės) dirbtuvės, gamybinio mokymo (ne gamybinis-mokymo) kombinatas.

Daiktavardžių grupes su brūkšneliu kai kur galima pakeisti sklandesniais būdvardžio (ar dalyvio) ir daiktavardžio junginiais, pvz.: sanatorinė mokykla (vietoj mokykla-sanatorija), konkursinė apžiūra (vietoj konkursas-apžiūra), kurortinis miestas (vietoj miestas-kurortas). Kartais tik tokie junginiai ir galimi, pvz.: kontrolinė revizijos (ne kontrolės-revizijos) komisija, sanitarinės technikos (ne sanitarijos-technikos) gaminiai, etatinė algų (ne etatų-algų) sistema.

Kitais atvejais vieną iš brūkšneliu sujungtų daiktavardžių tinka arba net reikia pakeisti pažyminio kilmininku, pvz.: susitikimo vakaras (vietoj vakaras-susitikimas), improvizacijų koncertas (vietoj koncertas-improvizacija), buities apžiūros savaitė (vietoj buities savaitė-apžiūra).

Kartais vietoj dviejų brūkšneliu sujungtų daiktavardžių visiškai pakanka vieno, pvz.: liudininkai (ne žmonės-liudininkai), padavėjas arba oficiantas (ne padavėjas-oficiantas), mugė (ne mugė-pardavimas).

Tikrinių daiktavardžių rašymas su brūkšneliu

Brūkšneliu jungiamos dvi savarankiškos (abi kaitomos) to paties asmens pavardės, taip pat pavardė ir slapyvardis, pvz.: Stuoka-Gucevičius, Kymantaitė-Čiurlionienė; Mykolaitis-Putinas, Lazdynų Pelėda-Pšibiliauskienė.

Pavardę ar vardą sudarantys nekaitomi žodžiai prie kaitomųjų ar vieni prie kitų brūkšneliu nejungiami, pvz.: Tallat Kelpša, Put Putarleckis, Put Pututė; Kir Ga Ga (Žąsies vardas).

Tarp prievardžio ir pavardės ar vardo brūkšnelis nerašomas, pvz.: Ivanas Rūstusis, Mikalojus Radvila Rudasis.

Brūkšnelis taip pat nerašomas tarp dviejų ar daugiau to paties asmens vardų, pvz.: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Volfgangas Amadėjus Mocartas.

Dvigubi valstybių, respublikų ir kt. pavadinimai, sudaryti iš lygiareikšmių žodžių, rašomi su brūkšneliu, pvz.: Buriatija-Mongolija, Kabardos-Balkarijos Respublika (bet plg.: Kazlų Rūda, Nemunėlio Radviliškis, Jiezno Kolonijos kaimas, kur tikriniai vardai yra nelygiareikšmiai ir vienas eina kito pažyminiu).

Brūkšnelis tarp būdvardžių

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių, reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę.

Dažniausiai brūkšneliu jungiami būdvardžiai su priesaga -inis bei būdvardiška reikšme pavartoti įvardžiuotiniai dalyviai, pvz.: klausiamieji-santykiniai įvardžiai, didinamoji-pabrėžiamoji reikšmė.

Brūkšneliu dažnai jungiami artimos reikšmės būdvardžiai, pvz.: meninis-idėjinis turinys, socialinė-ekonominė sistema, mažybiniai-maloniniai žodžiai. Tačiau brūkšnelis taip pat rašomas tarp susijusių tarpusavy ir ne taip artimos reikšmės būdvardžių, pvz.: lyrinis-retorinis monologas, simfoninė-vokalinė poema, buitinis-satyrinis sonetas, mokslinė-metodinė konferencija, techninis-ekonominis rodiklis, tuopinis-salotinis amaras, durtinė-pjautinė žaizda.

Kad tokie brūkšneliu sujungti būdvardžiai žymi ne dvi, o vieną kompleksinę ypatybę, aiškiai matyti pavartojus juos greta vieninių būdvardžių, plg.: gramatinių ir leksinių-gramatinių reikšmių sistema, satyriniai ir utopiniai-satyriniai romanai.

Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygių būdvardžių, nevienodai susijusių su daiktavardžiu, kurio pažyminiu jie eina. Vienas jų, paprastai antrasis, savo reikšme glaudžiau susijęs su daiktavardžiu ir sudaro su juo junginį, kurį visą apibūdina kitas, pirmasis, būdvardis, pvz.: vakarinė vidurinė mokykla (vidurinė mokykla yra ir ne vakarinė), kosminė raketinė technika, raketinis branduolinis karas, taikomoji dekoratyvinė dailė, masinė organizacinė veikla, masinis kultūrinis darbas, profesinis techninis mokymas, garinis hidraulinis presas, mokslinė restauracinė dirbtuvė, masiniai sportiniai pratimai.

Brūkšneliu nejungiami būdvardžiai, savo reikšme santykiaujantys su atitinkamu daiktavardžio ir būdvardžio junginiu, pvz.: eteriniai aliejiniai (plg. eterinis aliejus) augalai.

Brūkšnelis nerašomas ir tada, kai antrasis būdvardis patikslina, sukonkretina pirmojo būdvardžio reikšmę, pvz.: sudėtiniai sujungiamieji ir sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, kanceliarinis oficialusis ir kanceliarinis administracinis stilius, gretinamieji ir gretinamieji priešpriešiniai sakiniai.

Vietoj brūkšneliu sujungtų būdvardžių, kur galima, rekomenduotina vartoti sklandesnes kilmininkines konstrukcijas. Neretai pastarosios tik ir galimos. Pvz.: silikatiniai betono (ne silikatiniai-betoniniai) dirbiniai, ortopedinių protezų (ne protezinis-ortopedinis) kombinatas, (pievų) kultūrinimo techniniai (ne kultūriniai-techniniai) įrengimai, muzikinės kultūros (ne muzikinis-kultūrinis) palikimas, šakinis gamybos (ne gamybinis-šakinis) principas, techninis gamybos arba gamybinės technikos (ne gamybinis-techninis) skyrius.

Kartais vietoj brūkšneliu sujungtų dviejų būdvardžių visiškai pakanka vieno iš jų, pvz.: mokslinis aspektas arba teorinis aspektas (ne mokslinis-teorinis a.), moralinės problemos arba etinės problemos (ne moralinės-etinės p.; etika – tai mokslas apie moralę, moralus – tai etiškas), meninė arba estetinė kūrinio esmė (ne meninė-estetinė k. e.; estetika – tai mokslas apie grožį, apie meną ir meno kūrybą), buitinės arba materialinės sąlygos (ne buitinės-materialinės s.; buitis – tai materialinės gyvenimo sąlygos), ankštinės (ne grūdinės-ankštinės) kultūros.

Brūkšnelis tarp prieveiksmių 

Tarp prieveiksmių brūkšnelis rašomas palyginti retai. Paprastai tokie prieveiksmiai reikšmiškai ir darybiškai yra susiję su atitinkamais būdvardžiais, pvz.: Prieveiksmiai daromi iš dalies morfologiškai (su kai kuriomis priesagomis, arba formantais) ir morfologiškai-sintaksiškai (kitų kalbos dalių prieveiksmėjimo būdu) (plg. morfologinė-sintaksinė daryba).

Kitais atvejais prieveiksmiai brūkšneliu nejungiami, pvz.: vienur kitur, šen ten, kada ne kada, šiaip taip.

Brūkšneliu nejungiami ir prieveiksmiai su būdvardžiais, pvz.: baltai margas (t. y. baltmargis), šviesiai juodas, pusiau žalias.

Jaustukų rašymas su brūkšneliu 

Brūkšnelis paprastai rašomas tarp jaustuką sudarančių skirtingų ar kartojamų vienodų balsių bei priebalsių, pvz.: a-ū, a-a, ė-ė, o-o-o, u-ū-ū, be-e-e, m-m.

– Žiūrėki Bene Simanas eina? – paklausiau brolio. – A-a, jis.

A-a-a ir tavo gi išdainavimas!

Paėjęs galelį, jis išgirdo […] išgąstingą balsą: Ė-ė-ėėėė!

Na-a! – paragino savo arklį.

M-m… liežuvį galima praryt.

Grupėmis susiję jaustukai ir reduplikuotinių jaustukų dėmenys brūkšneliu nejungtini, pvz.: cha cha cha, e je je, a ta ta, kat kat kat, ciū ciū, put put put, bulia bulia, ai ai ai.

Ai ai ai, sesulės! turėkit!

Ciū ciū ciū, užy kiaulę!

A ta ta! – sako, – nebedvėsiu! 

Sveiks valio! sveiks valio! tik ir aidi iš tos pusės.

Oi lylia lylia lylia, kelelio nežinojau.

Paskirai, su pauzėmis tariami jaustukai skirtini kableliais.

Oje, oje, kaip gražu; – Ša, ša! – ėmė tildyti vaikus; Kiek aš tų visokių pasakų mokėjau, oi, oi, oi!

Taip kaip jaustukai rašomi ir grupėmis susiję ištiktukai, pvz.: bar bar bar, bildu bildu, gurks gurks, bim bam, klipt klapt, džingt padžingt, cap carap, cingu cilingu, stra strapt, klipu klip, fiūt dzin, džiarr džiagt.

Mergaitės purkšt purkšti juokiasi po kertes. Bim bam, bim bam varpai gult vadina. Džingt bringt, ir apsidirbome su ponu. Musės bz bz aplink ausis.

Brūkšnelio rašymas prie skaitmenų 

Skaitmenys, priklausantys mašinų, kosminės technikos, įvairios techninės aparatūros markių pavadinimams, visuomeninių leidinių, tam tikrų renginių, prizų pavadinimams, prie žodžių, žodžių junginių ar santrumpų jungiami brūkšneliu, pvz.: kosminiai laivai „Sojuz-10, Apolonas-11, dirbtinis Žemės palydovas „Kosmosas-383, raketos „Venera-7; Titanas-2, lunomobilis „Lunochod-1, lėktuvas Tu-134, fotoaparatas „Zenitas-7, kino kamera „Kvarcas-5, naftotiekis „Draugystė-2, studentų mišrių chorų konkursas „Juventus-2000, paroda EKSPO-2003, literatūros leidinys „Poezijos pavasaris-2002, prizai „Vilniaus bokštai-98, Liepojos gintaras-95.

Prie arabiškų skaitmenų brūkšneliu jungiamos skaitvardinės galūnės, rečiau antrasis sudurtinio žodžio dėmuo, pvz.: 1-as, 2-as, 3-ias, 4-as, 1-asis, 1-oji, 2-asis, 1940-ieji; 50-metis, 200-milijoninė (minia), 40-tūkstantasis.

Tarp skaitvardžių brūkšnelis paprastai nerašomas. 

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *