Sutrumpėję ir nesutrumpėję žodžiai

      1. Žodžių junginiai, kurie, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, įgyja vieno žodžio reikšmę, rašomi kartu: anąkart, anądien, tądien, šiąnakt, šiandien, šiemet, anuokart, anuomet, tuomet, kuomet, visuomet, kasdien, kaskart, vienkart, dusyk, dvidešimt, keliasdešimt, anapus, anaiptol, kaipsyk, kaipmat, daugmaž, maždaug, galbūt, turbūt, žūtbūt, kažkas, kažkuris, kitkas, viskas…

Nesutrumpėję junginiai rašomi atskirai: aną kartą, tą dieną, anuo metu, kas kartą, vienu kartu, dvi dešimtys, kaip matai, gali būti…

Dviejų žodžių samplaikas primenančios dviskaitos formos rašomos vienu žodžiu: mudu, mudvi, judu, judvi, tuodu, tiedvi, juodu, jiedvi, abudu, abidvi.

2. Kartu rašomi prielinksniai su sutrumpėjusiomis linksnių formomis: bemaž, iškart, išsyk, išties, išvien, išvis, perdien, perpiet, perniek, perpus, pervis, popiet, suvirš, suvis, užvis…

Prielinksniai su nesutrumpėjusiomis linksnių formomis rašomi atskirai, nors tos formos kartu su prielinksniu ir turi vieno žodžio reikšmę: be abejo, be galo, be reikalo, be to, dėl ko, iki galo, iš anksto, iš dalies, iš karto, iš lėto, iš mažens, iš netyčių, iš tiesų, iš tikrųjų, iš viso, nuo seno, per pusę, po laiko, po visam, pro šalį…

Prielinksniai taip pat rašomi atskirai nuo prieveiksmių: iki čia, iki šiol, iki tol, iš anksčiau, iš kitur, iš visur, iš kur, nuo kur, po kiek, per kiek, už kiek…

Išimtys: prieveiksmiai poryt, užporyt, užvakar, užpernai, propernai, kurie yra įgiję vientisą vieno žodžio reikšmę.

3. Atskirai rašomos vieno žodžio reikšmę turinčios  samplaikos, sudarytos iš netrumpėjančių įvardžių, prieveiksmių ar dalelyčių: bet kas, bet koks, bet kuris, bet kaip, bet kur, bet kada, kai kas, kai kuris, kai kur, kas nors, koks nors, kuris nors, kaip nors, kur nors, kada nors, kol kas, kur kas, kur ten, kaip tik, ką tik, per daug, šis tas, šioks toks, šiek tiek, šen ten, šiaip taip, šiaip jau, šiaip sau, tas pats, toks pat, tiek to, vis jau, vis dėlto, vis tiek, vis tik, vis vien, kas kita, antra tiek, kita tiek, taip pat, ten pat, tuoj pat.

Dalelytės vien ir pat yra nutolusios nuo žodžių viena ir pats, todėl samplaikos su jomis (vis vien, toks pat, taip pat ir kt.) rašomos atskirai.

Žodžiai tiktai, tuojau, pernelyg turi susiliejusias dalelytes ir yra rašomi kartu.

4. Prieveiksmis pusiau sudaro sudurtinius žodžius su daiktavardžiais, būdvardžiais, veiksmažodžių formomis: pusiaudienis, pusiaunaktis, pusiaukelė; pusiaužalė, pusiaunuogis, pusiausveikis; pusiausvyra, pusiaugulas, pusiausirpis…

5. Sudurtiniuose prieveiksmiuose, kurių pirmasis dėmuo baigiasi priebalse s, o antrasis yra –syk, rašome dvi s: trissyk, penkissyk, šešissyk, kelissyk…

Pastaba. Judriojo a iškritimas įvardžiuose iš galūnės -as nelaikomas trumpėjimu, todėl tokie žodžiai rašomi skyrium: kits kito, kits kitam, viens kito, viens kitą…

Pakartotas (reduplikuotas) žodžio dėmuo rašomas kartu su pagrindiniu dėmeniu: mažmožis, niekniekis, ničniekur, pičpilnis, priešpriešiais, tučtuojau, vičvienas… Tik reduplikuotiniai žodžiai su formantu -ut rašomi skyrium: aiškut aišku, lygut lygutėlis, švarut švarutėlis, vienut vienas…

Vieną žodį sudaro iš žodžių samplaikų bei junginių padaryti priesaginiai ir galūniniai vediniai, tarp jų ir kelintiniai skaitvardžiai: kasmėnesinis, šiųdienis, dušimtas, trisšimtas, dutūkstantas…

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *