Dalelyčių rašyba

Ne, nebe

Su daiktavardžiais, veiksmažodžiais ir jų formomis, būdvardžiais ir būdvardinias prieveiksmiais neigiamosios dalelytės gali būti rašomos ir drauge, ir skyrium:

1. Jei dalelytė ne arba nebe suteikia žodžiui priešingą reikšmę, ji rašoma drauge, t. y. virsta priešdėliu: laimė – nelaimė, tvarka – netvarka; dirba – nedirba, nebedirba; girdėjęs – negirdėjęs, nebegirdėjęs; naujas – nenaujas, nebenaujas; gerai – negerai, nebegerai.

2. Jei dalelytė ne arba nebe rodo prieštaravimą, ji nuo kitų žodžių rašoma skyrium.

Jonas jau nebe mokinys, o studentas.

Rašiau ne mėlynu, bet juodu rašalu.

Gyvenimas ne prašo, o reikalauja poezijos.

Žodžiai su dalelyte ne arba nebe, reiškiančia prieštaravimą, sakinyje tariami pabrėžiamai, tarytum laukiant atsakymo į klausimą o kas? o ko? o kam? ir t. t. Žodžiai su priešdėliu ne arba nebe, t. y. turintys priešingą reikšmę, skaitomi įprastine intonacija. 

Prieštaravimas

Priešinga reikšmė

 Susitarėme ne žaisti, o padirbėti sode. (…nežaisti, o ką daryti?)

 Jie nešė rąstą ne išilgą, bet skersą. (…ne išilgą, o kokį?)

 Rašė jis ne paprastai, o padailindamas kiekvieną raidę. (…ne paprastai, o kaip?)

 Jie jau nebe priešai, bet draugai. (…nebe priešai, o kas?)

Susitarėme šiandien nežaisti.

Nerūpestingas ir smagus žingsniavau namo.

Bites jie nepaprastai mylėjo.

Rapolas nieko nebesako.

       

Nuo kitų kalbos dalių (skaitvardžių, įvardžių, kai kurių prieveiksmių (įvardinių, skaitvardinių, sudurtinių, sudėtinių, kai kurių daiktavardinių ir neaiškios kilmės) dalelytės ne ir nebe rašomos skyrium: ne aš, ne tu, ne mes, ne mano, ne tas, ne toks, ne koks, ne kiekvienas, ne vienas, ne dešimt, ne pirmas, ne visada, ne visados, ne visai, ne visur, ne kitur, ne tiek, ne taip, ne kitaip, ne ten, ne čia, ne dviese, ne trise, ne vienaip, ne antraip, ne laiku, ne namie, na namo, ne vakar, ne dabar, ne itin, ne nuolat, ne staiga, ne veltui, ne visuomet, ne tuomet, ne todėl, ne paeiliui, ne pakeliui, ne tuojau, ne kasdien, ne šiemet, ne šiandien, ne šįryt, ne dukart, ne bet kaip, ne iš lėto, ne be reikalo, ne per daug…

Pastaba. Kai suteikia naują reikšmę, neiginys ne kartu rašomas net su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais: koks – nekoks (prastas), savas – nesavas (keistas), kaip – nekaip (prastai)…

Neigiamosios dalelytės taip pat skyrius rašomos nuo prielinksnių ir kitų dalelyčių (ne prie lango, ne pas auklėtoją, ne dėl tavęs, ne tik, ne vien…).

Įsidėmėtinas ne rašymas įvardžiuose ir prieveiksmiuose kas ne kas, kuris ne kuris, kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos ir pan.

Įsidėmėti! Drauge rašomi prieveiksminės kilmės prieveiksmiai nedaug, nearti, netoli, netoliese.

 

Iš Lietuvių kalbos komisijos 1997 m. nutarimo Nr. 60

Neiginys ne rašomas:

Skyrium nuo kitų žodžių, kai sakinyje reiškia priešpriešą ar šiaip neigia sakomąjį dalyką.

Su skaitvardžiais, įvardžiais, prielinksniais, jungtukais ir daugeliu prieveiksmių bei dalelyčių neiginys ne paprastai tik priešpriešos ar neigimo reikšme ir tevartojamas.

Kartu su veiksmažodžiais, būdvardžiais, daugeliu daiktavardžių, kai kuriais įvardžiais, prieveiksmiais, dalelytėmis, jungtukais, kai sudaro kitos, dažniausiai priešingos, reikšmės žodžius.

Pastabos. 1. Neiginio ne rašymas su būdvardžiais kartu ar skyrium nelaikytinas klaida tais atvejais, kai jis su būdvardžiu gali arba sudaryti priešingos reikšmės žodį (pvz., amžinas – neamžinas „trumpalaikis, neilgai trunkantis“), arba paneigti paties būdvardžio reikšmę (pvz.: Naudokis proga – ji neamžina / ne amžina. Ne alkani / Nealkani ir jie buvo. Tu man nesvetimas / ne svetimas. Aš visai ne sena / nesena, yra daug senesnių už mane).

2. Taip pat dvejopai – kartu ir skyrium – neiginys ne gali būti rašomas su daiktavardžiais, kurie arba žymi daikto (asmens) priklausymą priešingai grupei (pvz., lietuviai ir nelietuviai), arba paneigia paties daiktavardžio reikšmę (pvz.: Lietuvoje yra ir nelietuvių / ne lietuvių. Vis dažniau ir nelietuviai / ne lietuviai pasirenka lietuviškas mokyklas. Salėje buvo ir ne žurnalistų / nežurnalistų).

3. Neiginys ne paprastai rašomas skyrium, kai jis neigia ne atskirą daiktavardį ar būdvardį, o žodžių junginį (pvz.: mokymas ne lietuvių kalba, ne lietuvių mokyklos, ne lietuvių tautybės asmuo, užrašai ne valstybine kalba). 

Nė, nei 

Dalelytės nė, nei rašomos atskirai nuo kitų žodžių.

Nė nemanė ten eiti.

Nė šalčio nebijo.

Nė vienas lapelis nejudėjo.

Nei šviečia, nei šildo.

Nebuvo nei saulės, nei vėjo. 

Gi 

Dalelytė gi su kitais žodžiais rašoma ir drauge ir skyrium. Tai priklauso nuo tų žodžių skiemenų skaičiaus ir kaitymo. 

Dalelytė gi

rašoma drauge

rašoma skyrium

argi, čiagi, dargi, negi, netgi, kaipgi, vėlgi

      1) kas gi, ko gi, kam gi; kiekvieno gi

      2) kada gi, kodėl gi, visuomet gi

Dalelytė gi, kuri pabrėžia ir paryškina atskiro žodžio reikšmingumą, su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma drauge (argi, betgi, bentgi, ėgi, irgi, jaugi, kadgi, kaipgi, kurgi, nagi, negi, netgi, ogi, šiaipgi, taipgi, tengi, tuojgi, vėlgi, visgi (geriau vis dėlto)…), o su kaitomais, taip pat kelių skiemenų žodžiais bei žodžių samplaikomis – skyrium (kas gi, ko gi, ką gi, dėl to gi, tai gi, kuris gi, visi gi, sakau gi, kada gi, tenai gi, kodėl gi, tuojau gi, užtai gi, užtat gi, vis tiek gi, kur nors gi, kaip nors gi, vien tik gi…).

Išimtys: į vieną žodį susilieję kadangi, nejaugi.

Įsidėmėti! Dalelytė gi nevartojama jungtuko o reikšme: Vakar lijo, gi šiandien šąla = Vakar lijo, o šiandien šąla.

Kai dalelytė gi vartojama samplaikose su ko ir kam, labai svarbi tampa visos samplaikos reikšmė, plg.: Tai kam gi jis vis dėlto patikėjo tokią svarbių užduotį: tikram specialistui  ar diletantui? Kamgi tu iškart rašai į švarraštį? Gal prisimenate, ko gi mes nepakvietėme į šiųmetę baleto premjerą Operos ir baleto teatre? Kogi tu kaskart įsitempi, kai tik praveriame elektrokardiogramų kabineto duris?

Kam ir ko morfologinė klasė nustatoma tik iš konteksto: tikslo ir priežasties aplinkybės reikšmę turintys vienskiemeniai prieveiksmiai kam ir ko su gi rašomi kartu, o įvardžio kas kilmininkas ir naudininkas – atskirai. 

Vis 

Dalelytė vis visada rašoma skyrium: vis dirba, vis skaito, vis tiek, vis vien, vis dėlto… Tik su dalelyte gi ji rašoma drauge: visgi (taikome dalelytės gi rašybos taisyklę, nors geriau vartoti vis dėlto). 

Tegu, tegul, te 

Dalelytės tegu, tegul rašomos skyrium: tegu neša, tegul kalba, tegu važiuoja…

Dalelytė te rašoma dvejopai: jei nuo veiksmažodžio ji nėra atskirta kitu žodžiu, rašoma drauge: teneša, tekalba, tevažiuoja…; jeigu dalelytę te nuo veiksmažodžio skiria kiti žodžiai, ji rašoma skyrium: te pats neša, te jie kalba, te kiekvienas važiuoja… 

Per 

Dalelytė per visada rašoma skyrium: per platus, per didelis, per anksti, per aukštai, ne per seniausiai… Visada dviem žodžiais ir atskirai nuo kitų žodžių rašoma per daug: per daug kalba, per daug vandens, per daug storas, per daug plačiai… 

Bet, kai, kaži(n), nors 

Dalelytės bet, kai, kaži(n), nors, sudarančios samplaikinius įvardžius ir prieveiksmius, rašomos nuo įvardžio ar prieveiksmio atskirai: bet kas, bet koks, bet kuris, kai kas, kai koks, kai kuris, kaži(n) kas, kaži(n) koks, kaži(n) kuris, kas nors, koks nors, kuris nors; bet kada, bet kaip, bet kiek, bet kur, kai kada, kai kiek, kai kur, kaži(n) kada, kaži(n) kaip, kaži(n) kiek, kaži(n) kur, kada nors, kiek nors, kur nors… 

Ir, jau, pat, tik(tai), sau, tau, čia, ten 

Šios pabrėžiamosios dalelytės visada rašomos atskirai po tų žodžių, prie kurių šliejasi: kad ir, kaip ir, lyg ir, net ir, nors ir, ot ir, taip ir; šiaip jau, taip jau, na jau, nu jau, a jau, be jau, ė jau, et jau, kaip jau, kur jau, lyg jau, o jau, tai jau, tik jau, vis jau; tas pat, toks pat, šiandien pat, čia pat, taip pat, tiek pat, tuoj pat, vis tiek pat, iki pat; kas tik(tai), koks tik, bet tik, kad tik, kaip tik(tai), ką tik, kiek tik, kol tik, ko tik, kur tik, lig tik, ne tik vien tik, vos tik; šiaip sau, taip sau, kaip sau; kur tau, še tau, štai tau, tai tau, te tau; kas čia (sakė), ko čia (purkštauji), ką čia (abejoji), kiek čia (seniai), kur čia (užteks); ko ten (norėsi), kiek ten (tetoliau), kur ten (beateis).

Vienu žodžiu rašoma dalelytė tiktai.

Pastaba. Dalelytė tiktai savo reikšme beveik sutampa su tik ir tekste jos abi gali viena kitą pakeisti. Tai rašoma atskirai nuo tik, kai sakinyje eina papildiniu: Mums pavyko ne tik tai (tą dalyką) sužinoti – gavome ir kitokios mus dominančios informacijos. Aš tiktai vakar supratau, dėl ko Kristijonui reikia ne juokais susirūpinti savo sveikata.

Dalelytės, sudarytos sutrumpėjus bent vienam jų nariui, įgyja vieno žodžio reikšmę ir rašomos drauge: anaiptol, kaipmat, kaipsyk, daugmaž, maždaug, galbūt, turbūt, žūtbūt…

Be

      Dalelytė be rašoma kartu su veiksmažodžiais, būdvardžiais ir veiksmažodiniais bei būdvardiniais prieveiksmiais, išskyrus tuos atvejus, kai ji reiškia „ar“.

      Menkai begaliu ką dirbti;Kažin, – galvojo, – ar beužsidegs; Kaip aš bepareisiu, kaip aš beatseksiu į močiutės sodelį; Pasisiūsi, bevilkėsi – savo marškinius turėsi.

      Ar besveikas, ar begyvas?; Tik Geišė, tijūnas, negi bebloznas, daisia.

      Mes atvažiavom bematant; Beregint viskas sudegė; Bepigu su gerais arkliais važiuoti; Ar betoli namai?; Ne ką besveikai atrodai.

      Kartu rašomą dalelytę be turi keletas sudėtinių dalelyčių, pvz.: begu, beje, bene, beveik, nebe, tebe.

      Dalelytė be rašoma atskirai nuo daiktavardžių, įvardžių, skaitvardžių.

      Kokia čia be kalba gali būti su juo; Eikime, kolei be diena.

      Ne be kas tau yr buvęs pigus (tau viskas brangu).

      Tik be aštuoni laipsniai šilimos (šilumos).

      Dalelytė be, pavartota „ar“ reikšme, visada rašoma atskirai, pvz.: Vietos žmogus vargu be pažintų, kad tai jo krašto žodis; Be tu žinai?; Be ne tavo tetušėlis lauku atvažiuoja.

Te, tebe

      Dalelytės te, tebe rašomos kartu su veiksmažodžiais, būdvardžiais  ir būdvardiniais prieveiksmiais.

      Vieną žingsnį tepaėjau; Manęs tenesibijo, susitarsime; Jis ten pat tebedirba; Vandens vis tebenerimo.

      Kol naujas, tol ir tegražus; Jis vienas jai temielas; Tebegyvi abu jo tėvai.

      Tai kiek ten jis tetoliau gyvena?; Ar dar vis tebedaug sniego laukuose?

      Kartu su dalelytėmis te, tebe rašomi ir prieveiksmiai gaila, gana: (nelabai) tegaila, tegana; (dar) tebegaila, tebegana.

      Kitos kalbos dalys su dalelytėmis te, tebe nelabai ir tevartojamos.

      Pastaba. Dalelytė te nuo veiksmažodžių gali būti atskirta kitų žodžių, tada ji rašoma atskirai, pvz.: Ką gi, te jis krinta – poeto balsas – kovoje už žmogų; Te ne pavasario lietaus lašai, o ašaros nuplauna tavo veidą.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *