Neveikiamosios rūšies dalyviai

      Neveikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto ypatybę ar patiriamą būseną, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Ypatybės turėtojas neveikia, yra pasyvus. Derinamieji vyriškosios ir moteriškosios giminės neveikiamieji dalyviai daromi tik iš galininkinių veiksmažodžių: skaitoma knyga (: skaito knygą), parašytas laiškas (: parašyti laišką). Jie remiasi veiksmo ir veikiamojo daikto ryšiu, reiškiamu galininko valdymu. Daiktas gauna ypatybę iš šalies, iš kito daikto veiksmo:

Man patinka Onutės megzta suknelė (kokia? kieno megzta?).

Yra neveikiamosios rūšies dalyvių, neturinčių neveikiamosios reikšmės: a) žyminčių daikto paskirtį (gyvenamasis namas, miegamasis kambarys, siuvamoji mašina, drumstas vanduo, lenkta nosis); tai savotiški būdvardžiai, ir jų daryba nesusijusi su galininko valdymu; b) iš visų veiksmažodžių daromos nederinamosios ir nelinksniuojamosios formos (dirbama, laukiama, mylima, dirbta, laukta, mylėta). Jos tokios pat reguliarios kaip ir kokybinių būdvardžių.

Neveikiamieji dalyviai turi tris laikus – esamąjį, būtąjį ir būsimąjį.

Esamasis laikas padarytas iš asmenuojamųjų veiksmažodžių esamojo laiko 3 asmens, dalyvio priesagos -m- ir derinamųjų galūnių – dirba-m-as, -a, turi-m-as, -a, rašo-m-as, -a. Nederinamoji forma: dirbama, turima, rašoma.

Vienaskaita 

V.

dirbamas, -a

turimas, -a

rašomas, -a

K.

dirbamo, -os

turimo, -os

rašomo, -os

N.

dirbamam, -ai

turimam, -ai

rašomam, -ai

G.

dirbamą

turimą

rašomą

Įn.

dirbamu, -a

turimu, -a

rašomu, -a

Vt.

dirbamame, -oje

turimame, -oje

rašomame, -oje

Daugiskaita

V.

dirbami, -os

turimi, -os

rašomi, -os

K.

dirbamų

turimų

rašomų

N.

dirbamiems, -oms

turimiems, -oms

rašomiems, -oms

G.

dirbamus, -as

turimus, -as

rašomus, -as

Įn.

dirbamais, -omis

turimais, -omis

rašomais, -omis

Vt.

dirbamuose, -ose

turimuose, -ose

rašomuose, -ose

Būtasis laikas padarytas iš bendraties su dalyvio priesaga -t- ir linksnių galūnėmis – tur-ė-ti tur-ė-t-as, -a, raš-y-ti raš-y-t-as, -a. Nederinamoji forma: dirbta, turėta, rašyta.

Vienaskaita 

V.

dirbtas, -a

turėtas, -a

rašytas, -a

K.

dirbto, -os

turėto, -os

rašyto, -os

N.

dirbtam, -ai

turėtam, -ai

rašytam, -ai

G.

dirbtą

turėtą

rašytą

Įn.

dirbtu, -a

turėtu, -a

rašytu, -a

Vt.

dirbtame, -oje

turėtame, -oje

rašytame, -oje

Daugiskaita

V.

dirbti, -os

turėti, -os

rašyti, -os

K.

dirbtų

turėtų

rašytų

N.

dirbtiems, -oms

turėtiems, -oms

rašytiems, -oms

G.

dirbtus, -as

turėtus, -as

rašytus, -as

Įn.

dirbtais, -omis

turėtais, -omis

rašytais, -omis

Vt.

dirbtuose, -ose

turėtuose, -ose

rašytuose, -ose

Būsimojo laiko formos padaromos iš bendraties kamieno pridedant -mas, -ma. Vartojamos labai retai. Dažniau pasitaiko būsimas būsima, būsimasis būsimoji.

Prie neveikiamųjų dalyvių skiriamas ir reikiamybės dalyvis, nes taip pat kaip ir kitos šios rūšies formos keičia veikiamąjį dalyką reiškiantį linksnį. Plg. Žmogus dirba darbą Darbas yra dirbamas; Šią knygą reikia skaityti Ši knyga yra skaitytina. Reikiamybės dalyvis daromas iš bendraties su priesaga -tin- ir linksnių galūnėmis. Vartojamas labai retai, kaitomas kaip būdvardis su galūne -as, turi ir nederinamąją nekaitomą formą: skaitytina, dirbtina, žinotina. Linkęs būdvardėti, plg. būtinas, neįtikėtinas, pavydėtinas ir kt.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *