Linksniuotės

      Daiktavardžių kaitymas linksniais ir skaičiais yra linksniavimas. Linksnių galūnės rodo ne tik linksnį, skaičių, bet ir daiktavardžio giminę (namas namai, brolis broliai; šaka šakos, gėlė gėlės).

Pagal linksnių galūnių sutapimą daiktavardžiai skirstomi į linksniuotes. Iki šiol mokyklinėse gramatikose linksniuotės buvo žymimos kelintiniais skaitvardžiais — pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir penktoji linksniuotė. Linksniuočių tvarka buvo nustatyta pagal joms priklausančių žodžių kiekį ir linksniavimo tipo stiprumą. Pirmoji linksniuotė – vyriškosios giminės (vyras, svečias, vėjas, kiškis, gaidys). Šia linksniuote linksniuojama didžioji vyriškosios giminės daiktavardžių dalis. Antroji linksniuotė su labai mažomis išimtimis (viršila, tėtė, dėdė) – moteriškoji. Ja linksniuojama didžioji dalis moteriškosios giminės daiktavardžių (šaka, vyšnia, marti, pati, katė), trečioji – mišri, daugiau moteriškosios giminės daiktavardžių ir kur kas mažiau vyriškosios (avis, žąsis, vagis, žvėris), ji daug silpnesnė už pirmąją ir antrąją linksniuotę. Ketvirtoji (sūnus, vaisius) ir penktoji (akmuo, piemuo, sesuo, duktė) labai nedaug žodžių turinčios, nykstančios linksniuotės, daugelis jų linksnių formų supanašėjusios su stipriųjų linksniuočių formomis (pvz., vaisiams kaip ir broliams arba akmens ir akmenio kaip brolio).

Kalbos mokslas rodo, kad geriau linksniuotes vadinti ne kelintiniais skaitvardžiais, o raidėmis, paimtomis iš linksnių galūnių, kurios šiek tiek atspindi ir senuosius istorinius kamiengalius. Daiktavardžių linksniuotės vadinamos daugiskaitos naudininko galūnių balsiais, o jei tas naudininkas pakitęs, neatitinka senojo kamiengalio, tada linksniuotė nustatoma pagal vienaskaitos vardininką. Pvz., vaisius bus (i)u linksniuotės, nes daugiskaitos naudininkas jau sutapęs su (i)a linksniuotės daiktavardžių naudininku (vaisiams kaip broliams).

Linksniuočių kiekis išlieka tas pats, tik skiriasi kai kurių žodžių priklausymas, pvz., tradicinėje gramatikoje avis, žvėris priklausė trečiajai linksniuotei, o akmuo, sesuo, duktė – penktajai. Pagal daugiskaitos naudininko balsį visi šie žodžiai dabar priskirti i linksniuotei. Atskira yra ė linksniuotė. Linksniuočių eilė nustatoma pagal joms priklausančių žodžių kiekį. Taigi yra penkios daiktavardžių linksniuotės: pirmoji – (i)a linksniuotė, antroji – (i)o linksniuotė, trečioji – ė linksniuotė, ketvirtoji – (i)u linksniuotė ir penktoji – i linksniuotė. 

(i)a linksniuotė 

(i)a linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, kurių vienaskaitos vardininko galūnės yra (i)as, -is, -ys, kilmininko (i)o, o daugiskaitos naudininko galūnės balsis (i)a-: vns. vard. vyras, kelias, vėjas, brolis, gaidys; vns. kilm. vyro, kelio, vėjo, brolio, gaidžio; dgs. naud. vyrams, keliams, vėjams, broliams, gaidžiams. Ši linksniuotė visiškai atitinka tradicinę pirmąją linksniuotę.

Vienaskaita

V.

vyras

kelias

vėjas

brolis

gaidys

K.

vyro

kelio

vėjo

brolio

gaidžio

N.

vyrui

keliui

vėjui

broliui

gaidžiui

G.

vyrą

kelią

vėją

brolį

gaidį

Įn.

vyru

keliu

vėju

broliu

gaidžiu

Vt.

vyre

kelyje

vėjyje

brolyje

gaidyje

Š.

vyre

kely

vėjau

broli

gaidy

Daugiskaita

V.

vyrai

keliai

vėjai

broliai

gaidžiai

K.

vyrų

kelių

vėjų

brolių

gaidžių

N.

vyrams

keliams

vėjams

broliams

gaidžiams

G.

vyrus

kelius

vėjus

brolius

gaidžius

Įn.

vyrais

keliais

vėjais

broliais

gaidžiais

Vt.

vyruose

keliuose

vėjuose

broliuose

gaidžiuose

Š.

vėjai

keliai

vėjai

broliai

gaidžiai

1. Atkreiptinas dėmesys į vietininko ir šauksmininko linksnius. Teoriškai šiuos linksnius turi visi daiktavardžiai, bet praktiškai vietininkas nebūdingas asmenis ir gyvūnus reiškiantiems daiktavardžiams. Ir kalboje jų beveik negirdime. Netgi taisome: Reikia ugdyti mokiniuose (– mokinių) pasitikėjimą savimi.

Šauksmininkas atvirkščiai – būdingas asmenis reiškiantiems daiktavardžiams. Kai vienaskaitos vardininkas turi galūnę -as, šauksmininkas turi -e (vyras vyre), jei vardininko galūnės -ias, -ys, šauksmininko – -y (svečias svety, gaidys gaidy), o jeigu vardininko galūnė -is, šauksmininko yra -i (brolis broli). O vėjas, siuvėjas turi šauksmininką vėjau, siuvėjau.

Tikriniai daiktavardžiai su galūne -as (Jonas, Antanas, Vaišnoras) turi šauksmininko galūnę -ai (Jonai, Antanai, Vaišnorai). Dėl šių daiktavardžių įtakos dažnai girdime sakant ir bendrinius daiktavardžius tėvai, žentai.

Mažybinių daiktavardžių šauksmininkas dažniausiai sakomas visai be galūnės: Antanuk, broliuk, tėveliuk arba Antanėl, bernužėl, bet kartais pasakomi ir su galūnėmis Antanukai, broliukai, broleli, brolužėli.

Daugiskaitos šauksmininko galūnė visada (visų linksniuočių) sutampa su vardininko galūne, bet šis sutapimas nereiškia, jog daugiskaita neturi šauksmininko (kreipimosi formos).

Negyvus daiktus arba kai kuriuos gyvūnus reiškiančių daiktavardžių šauksmininkai reti. Todėl jų formos atrodo negyvos, dirbtinės: kely, elni, kraujau. Įprastesni dažniau įasmeninamų daiktų šauksmininkai, kai kreipiamasi retoriškai: miške, gaidy, galvijau, kiaule, saule, žeme.

2. (i)a linksniuotei priklauso ir sangrąžiniai daiktavardžiai, daromi iš veiksmažodžių su priesagomis -imas ir -ymas. Jie vienaskaitos vardininke turi galūnę -as prieš sangrąžos afiksą -si. Tai abstrakčios reikšmės daiktavardžiai, linksniuojami tik vienaskaita.

V. sukimasis         rašymasis

K. sukimosi          rašymosi

N. sukimuisi         rašymuisi

G. sukimąsi          rašymąsi

Įn. sukimusi          rašymusi

Vt. sukimesi         rašymesi

Š.  sukimesi         rašymesi

Vietininkas ir šauksmininkas beveik nevartojami linksniai. Daugiskaitos nėra, nes abstrakcijos neskaičiuojamos, tačiau ypatingais atvejais pasitaiko vardininkas (veržimaisi, keitimaisi) ir kilmininkas (veržimųsi, keitimųsi).

3. (i)a linksniuotei priskirtinas ir žodis mėnuo, kurio tik vardininkas nedera prie šios linksniuotės. Šis daiktavardis prieš kintamąją galūnę turi priesagą -es-.

Vienaskaita                Daugiskaita

V. mėnuo                  mėnesiai

K. mėnesio               mėnesių

N. mėnesiui              mėnesiams

G. mėnesį                 mėnesius

Įn. mėnesiu               mėnesiais

Vt. mėnesyje            mėnesiuose

Š.  mėnesi                mėnesiai 

(i)o linksniuotė 

Pagal (i)o linksniuotę linksniuojami moteriškosios giminės daiktavardžiai, kurių vienaskaitos vardininkas turi galūnę -a, -ia, -i, kilmininkas – -os, -ios, o daugiskaitos naudininkas – –oms, -ioms (-joms).

Prie jų šliejasi bendrą abiem giminėms formą turintys daiktavardžiai su vienaskaitos vardininko galūne -a: drimba, kerėpla, neklaužada, nevėkšla. Ir keletas vyriškosios giminės daiktavardžių: vaidila, viršila. Daugiau yra pavardžių: Biekša, Daukša, Diksa, Stundžia, Venclova, Trunca, Žička.

Daugiausia yra daiktavardžių su galūnėmis -a, -ia ir tik du su galūne -i (marti, pati).

Tai dalis tradicinės antrosios linksniuotės.

Vienaskaita

V.

galva

vyšnia

sauja

marti

K.

galvos

vyšnios

saujos

marčios

N.

galvai

vyšniai

saujai

marčiai

G.

galvą

vyšnią

saują

marčią

Įn.

galva

vyšnia

sauja

marčia

Vt.

galvoje

vyšnioje

saujoje

marčioje

Š.

galva

vyšnia

sauja

marčia // marti

Daugiskaita

V.

galvos

vyšnios

saujos

marčios

K.

galvų

vyšnių

saujų

marčių

N.

galvoms

vyšnioms

saujoms

marčioms

G.

galvas

vyšnias

saujas

marčias

Įn.

galvomis

vyšniomis

saujomis

marčiomis

Vt.

galvose

vyšniose

saujose

marčiose

Š.

galvos

vyšnios

saujos

marčios

Tų daiktavardžių, kurių vienaskaitos vardininkas turi galūnę -a, -ia, o kirtis yra nepastovus, vienaskaitos šauksmininko linksnis skiriasi nuo vardininko kirčiavimu. Tai reikia įsidėmėti, kreipiantis į moteris ir mergaites vardais: vienaskaitos vardininkas – Aldona, Ilona, Rūta, Rasa, o šauksmininkas – Aldona, Ilona, Rūta, Rasa. Žodis marti turi dvi šauksmininko formas – viena jų skiriasi nuo vardininko ir galūne, ir kirčiavimu (marti marčia), o kita – tiesiog vardininko forma, vartojama kreipiantis. 

ė linksniuotė 

ė linksniuotės daiktavardžių vienaskaitos vardininko galūnė -ė, kilmininko – –ės, daugiskaitos naudininko – –ėms.

Visi jie iš esmės moteriškosios giminės, išskyrus bendrinius vyriškosios giminės daiktavardžius tėtė, dėdė, šiek tiek pavardžių: Gervė, Lapė, Dirsė, Breivė, Krėvė. Be to, jai priklauso bendrą abiem giminėms galūnę turintys daiktavardžiai mėmė, spirgėlė.

Šios linksniuotės daiktavardžių gana daug.

Vienaskaita

V.

gervė

bitė

aikštė

katė

K.

gervės

bitės

aikštės

katės

N.

gervei

bitei

aikštei

katei

G.

gervę

bitę

aikštę

katę

Įn.

gerve

bite

aikšte

kate

Vt.

gervėje

bitėje

aikštėje

katėje

Š.

gerve

bite

aikšte

kate

Daugiskaita

V.

gervės

bitės

aikštės

katės

K.

gervių

bičių

aikščių

kačių

N.

gervėms

bitėms

aikštėms

katėms

G.

gerves

bites

aikštes

kates

Įn.

gervėmis

bitėmis

aikštėmis

katėmis

Vt.

gervėse

bitėse

aikštėse

katėse

Š.

gervės

bitės

aikštės

katės

Vienaskaitos šauksmininkas skiriasi nuo vardininko galūne (gervė gerve), o kilnojamojo kirčio žodžių ir kirčiavimu (aikštė aikšte, katė kate).

Mažybinių daiktavardžių šauksmininko sakymas ir be galūnės būdingas visų linksniuočių daiktavardžiams. Todėl ne išimtis yra ir ė linksniuotė: mergel, mergužėl, sesut, Elenut, mamyt. 

(i)u linksniuotė 

Ši linksniuotė yra ištisai vyriškosios giminės, žodžių nedaug, -u- daugiskaitos naudininke matyti tik tada, kai eina po kietojo priebalsio (sūnus sūnums, turgus turgums). Po minkštojo priebalsio šios linksniuotės daiktavardžių daugiskaitos naudininkas turi -a- (skaičiams, vaisiams). O šnekamojoje kalboje bei tarmėse ir po kietojo priebalsio yra -a- (sūnams, turgams), pvz.:

Jums nelemta, sūnai, augt berneliais dailiais. (S. N.)

Taigi ši linksniuotė gerokai apnykusi, o nustatoma kaip ir kitos – pagal vienaskaitos vardininko galūnę (i)us ir jos variantą -jus ir daugiskaitos naudininko -ums, -iams. Kilmininko galūnė -aus, -iaus, -jaus.

Vienaskaita

V.

sūnus

skaičius

pavojus

K.

sūnaus

skaičiaus

pavojaus

N.

sūnui

skaičiui

pavojui

G.

sūnų

skaičių

pavojų

Įn.

sūnumi

skaičiumi

pavojumi

Vt.

sūnuje

skaičiuje

pavojuje

Š.

sūnau

skaičiau

pavojau

Daugiskaita

V.

sūnūs

skaičiai

pavojai

K.

sūnų

skaičių

pavojų

N.

sūnums

skaičiams

pavojams

G.

sūnus

skaičius

pavojus

Įn.

sūnumis

skaičiais

pavojais

Vt.

sūnuose

skaičiuose

pavojuose

Š.

sūnūs

skaičiai

pavojai

Savitai linksniuojamas daiktavardis žmogus. Jo vienaskaita priklauso (i)u linksniuotei (žmogus, žmogaus, žmogui, žmogų, žmogumi, žmoguje, žmogau), o daugiskaita – ė linksniuotei (žmonės, žmonių, žmonėms, žmones, žmonėmis, žmonėse).

i linksniuotė

i linksniuotei priskiriami daiktavardžiai, kurių vienaskaitos vardininkas turi galūnę -is, o kilmininkas -ies (A) (buvusi trečioji linksniuotė) ir galūnes -uo, -ė, kilmininkas -ens, -ers (B) daiktavardžiai (buvę penktosios linksniuotės). Šios linksniuotės daugiskaitos naudininko galūnė -ims.

Tų daiktavardžių, kurių vienaskaitos vardininkas turi galūnę -is, o kilmininkas -ies, daugiau yra moteriškosios giminės (avis, akis, žąsis, nosis) ir .kur kas mažiau vyriškosios giminės (dantis, žvėris, vagis). Daiktavardžiai, turintys vienaskaitos vardininko galūnę -uo, yra vyriškosios giminės. Tik vienas žodis sesuo – moteriškosios. Tačiau giminę atskiria vienaskaitos kilmininkas: vyriškosios giminės kamiengalis – –ens (akmens, vandens), o moteriškosios – –ers (sesers). Galūnės moteriškosios giminės daiktavardžio duktė kilmininkas – –ers.

Vienaskaita

V.

avis

dantis

vanduo

sesuo

duktė

K.

avies

danties

vandens

sesers

dukters

N.

aviai

dančiui

vandeniui

seseriai

dukteriai

G.

avį

dantį

vandenį

seserį

dukterį

Įn.

avimi

dantimi

vandeniu

seserimi // seseria

dukterimi // dukteria

Vt.

avyje

dantyje

vandenyje

seseryje

dukteryje

Š.

avie

dantie

vandenie

seserie

dukterie

Daugiskaita

V.

avys

dantys

vandenys

seserys

dukterys

K.

avių

dantų

vandenų

seserų

dukterų

N.

avims

dantims

vandenims

seserims

dukterims

G.

avis

dantis

vandenis

seseris

dukteris

Įn.

avimis

dantimis

vandenimis

seserimis

dukterimis

Vt.

avyse

dantyse

vandenyse

seseryse

dukteryse

Š.

avys

dantys

vandenys

seserys

dukterys

Atkreipkite dėmesį į šios linksniuotės galūnes. Labiausiai skiriasi vienaskaitos vardininkas, kilmininkas ir naudininkas. A grupės žodžių vienaskaitos vardininkas turi galūnę -is, o kilmininkas -ies, o B grupės vienaskaitos vardininkas turi -uo ir -ė, o kilmininkas -ens, -ers.

Vienaskaitos naudininko galūnės skiria vyriškąją (-iui, -en-iui) nuo moteriškosios (-iai, -er-iai) giminės. Visų kitų linksnių galūnės (tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos), atmetus B grupės -en- ir -er-, sutampa. Tiktai silpnesnės B grupės vienaskaitos įnagininkas turi po dvi formas. Vyriškosios giminės dažniau vartojama galūnė sutampa su (i)a linksniuotės įnagininko galūne (plg. broliu ir vandeniu), bet yra ir i linksniuotei būdinga forma vandenimi. Moteriškosios giminės įnagininkas atvirkščiai – dažniau vartojamas i linksniuotei būdinga forma (seserimi, dukterimi), bet sakomas ir su (i)o linksniuotės galūne (seseria, dukteria).

Be to, B grupės vyriškosios giminės vienaskaitos kilmininkas dažnai sakomas su (i)a linksniuotės kilmininko galūnėmis: šunio, akmenio, vandenio (plg. brolio, kiškio).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *