Giminė

      Giminių yra dvi: vyriškoji ir moteriškoji. Daiktavardžiai nekaitomi giminėmis, o klasifikuojami pagal formas. Vyriškosios giminės daiktavardžiai turi galūnes -as, -is, -ys, –(i)us, -uo: vyras, brolis, vagis, grėblys, sūnus, sodžius, vanduo; moteriškosios giminės – -a, -ė, -i, -is, -uo: šaka, katė, duktė, marti, avis, sesuo.

Daiktavardis – savarankiška kalbos dalis. Todėl visos jo formų sistemos turi ką nors reikšti. Ką reiškia giminės formų skirtumas?

Turint tikslą atsakyti į šį klausimą, visus daiktavardžius reikia suskirstyti į kelias grupes: asmenis, gyvūnus ir daiktus reiškiančius daiktavardžius.

Asmenis reiškiančių daiktavardžių giminės skirtumas rodo tikrovėje esantį lyčių skirtumą.

1. Skiriasi ir kamienas, ir galūnė: vyras moteris, vyras žmona, berniukas mergaitė, tėvas motina, brolis sesuo, duktė sūnus, dėdė teta, šešuras anyta, žentas – marti, svečias viešnia ir kt.

2. Vardai skiriasi tik galūnėmis: Antanas Antanė, Bronius Bronė, Giedrius Giedrė, Eugenijus Eugenija, Valentinas – Valentina, o pavardės – ir priesagomis: Jonaitis Jonaitienė ir Jonaitytė.

3. Asmenų pavadinimai pagal veiklą, profesiją skiriasi tik galūnėmis. Jų labai daug: aktorius aktorė, direktorius direktorė, siuvėjas siuvėja, rašytojas rašytoja.

Kartais moteriškosios giminės formą turi ir vyriškosios giminės daiktavardžiai: vaidila, viršila, dėdė, tėtė. Mokančiam lietuviškai visiškai nekliūva moteriškosios giminės galūnės, ir jis sako tik tas tėtė, tas dėdė, tas vaidila, tas viršila.

Kaip ir kitose kalbose, lietuvių kalboje yra daiktavardžių, turinčių bendrą formą abiem giminėms: naktibalda, padauža, džiūsna, dvasna, nepasėda, mėmė, prielipas, priekaras, išgama, tarškalas, valkata, akiplėša, dabita, dilba, garbėtroška, grėva, kerėpla, kūtvėla, kvaiša, murza, mušeika, neklaužada, nenuorama, padauža, stipena. Šių daiktavardžių giminę rodo derinamųjų žodžių giminės formos – tas valkata ir ta valkata. Įsidėmėtina, kad čia nėra trečioji giminė. Lietuvių kalbos daiktavardžiai turi tik dvi gimines.

Asmenis ir kai kuriuos gyvūnus reiškiančių daiktavardžių giminės formų skirtumas žymi lyties skirtumą. Tačiau vyriškosios giminės forma turi platesnę reikšmę. Ji vartojama žymėti rūšiai: žmogus (vyras ir moteris), mokyklos direktorius (vyras ir moteris oficialiuose raštuose); bebras, vilkas, elnias – zoologijos vadovėliuose. Buitinėje kalboje jaunikliai tik vyriškosios giminės: vaikas (berniukas ir mergaitė), ėriukas, ančiukas, šuniukas, paršiukas, kumeliukas.

Gyvūnus reiškiantys daiktavardžiai dvejopi: 1) sudarantys poras pagal lytį (kaip ir asmenų pavadinimai) ir 2) porų nesudarantys (kaip ir daiktų pavadinimai).

Poros yra tokios:

1. Skiriasi ir kamienas, ir galūnės: arklys kumelė, antis gaigalas, šuo kalė.

2. Skiriasi priesaga ir galūnės: antis – antinas, katė – katinas, lapė lapinas, žąsis žąsinas.

3. Skiriasi tik galūnės: bebras bebrė, elnias elnė, lokys lokė, vilkas vilkė.

Apibendrinimui renkamasi tik viena forma: Ten buvo susirinkę daug žmonių (vyrų ir moterų). Laukuose ganėsi avys ir karvės. Riejasi šunys. Žvengia arkliai.

Su žodžio reikšme nesiejama daugumos gyvūnų ir visų negyvų daiktų pavadinimų giminės forma: žvirblis, kregždė, papūga, žebenkštis, vanagas ir namas, stalas, lenta, kėdė, duona. Todėl tarmėse sakoma dalgis ir dalgė, morka ir morkas, pagalvė ir pagalvis, radija ir radijas, kakava ir kakavas, analizas ir analizė. Kaip bendrinės kalbos normą įteisiname tik vieną formą (dalgis, morka, radijas, kakava, analizė), bet jei tos formos vienodai plačiai vartojamos, ir norminamuosiuose žodynuose paliekamos kaip gretybės (pagalvė || pagalvis).

Nelinksniuojamieji kitų kalbų kilmės daiktavardžiai lietuvių kalboje irgi yra arba vyriškosios, arba moteriškosios giminės, tik toji giminė išreiškiama ne morfologiškai, o sintaksiškai, t. y. su tais daiktavardžiais derinamų žodžių formomis, pvz.: Klube yra didelė, gražiai įrengta fojė; Ragu jau atšalęs.

Reikia pažymėti, kad nelinksniuojamieji kitų kalbų kilmės daiktavardžiai, turintys gale tiek kirčiuotą, tiek nekirčiuotą -o, -u, -i, lietuvių kalboje yra vyriškosios giminės, pvz.: argo, bolero, bruto, kredo, manto, neto, žabo, efendi, hadži, kepi, taksi, interviu, randevu, reviu. Išimtį sudaro tik moteriškos lyties asmenis žymintys daiktavardžiai – jie yra moteriškosios giminės, pvz.: fru, ledi.

Kitų kalbų kilmės daiktavardžiai su kirčiuotu galūniniu –ė lietuvių kalboje yra moteriškosios giminės, pvz.: ateljė, fojė, kupė, pikė, plisė, želė. Išimtį sudaro tik vyriškos lyties asmenis žymintys daiktavardžiai – jie yra vyriškosios giminės, pvz.: atašė, kiurė, rantjė, Renė, Pinė, Daladjė.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *