Skaičius

      Dabar daiktavardžiai turi du skaičius – vienaskaitą ir daugiskaitą. Vienaskaita reiškia vieną daiktą, daugiskaita – daugiau negu vieną: agurkas agurkai, gėlė gėlės, eglė eglės. „Vienas“ – apibrėžta, neskaidu, o „daugiau negu vienas“ – neapibrėžta (nežinia kiek).

Seniau būta ir dviskaitos, reiškiančios du daiktus, dabar jos tik liekanos šnekamojoje kalboje ir grožinėje literatūroje (du vaiku, dvi ranki).

Dauguma daiktavardžių kaitoma skaičiais, bet nemažai ir nekaitomų. Nekaitomi abstraktieji daiktavardžiai (baimė, garbė, laimė, kančia, nerimas, žydėjimas), ligų pavadinimai (gripas, džiova, sloga, difteritas, tymai, niežai), vėjų pavadinimai (pietys, rytys, šiaurys, vakaris), tikriniai daiktavardžiai (Vilnius, Neris, Medvėgalis, Kėdainiai, Pašilaičiai), nekaitomi skaičiais medžiagų pavadinimai (arbata, cukrus, auksas, degtinė, taukai, išrūgos).

Nors šie daiktavardžiai ir nekaitomi skaičiais, bet vis tiek turi kurią nors vieną skaičiaus formą. Jų yra ir vienaskaitinių, ir daugiskaitinių. Be to, yra skaičiuoti galimus daiktus reiškiančių daiktavardžių, turinčių tik daugiskaitos formą, kuri jokio skaičiaus nerodo: akiniai, akėčios, kailiniai, kelnės, marškiniai, durys, ėdžios, žirklės ir kt. Priešprieša „vienas“ ir „daugiau negu vienas“ būdinga ir šiems daiktavardžiams. Ją rodo situacija, konteksto elementai, specialūs dauginiai skaitvardžiai. Pvz.: Man patinka šitie tavo kailiniai (vienaskaita). Kailiniai buvo sukabinti užkrosnyje ant sienos (daugiskaita; ja rodo veiksmažodžio priešdėlis su-). Turiu dvejus kailinius – tokia pat daugiskaita, kaip ir Turiu du brolius. Dabar nebegalima atsakyti į klausimą, kodėl langas, suknelė turi abiejų skaičių formas, o durys, marškiniai – tik daugiskaitos.

Kuopiniai daiktavardžiai turi tik vienaskaitos formą (lapija, vyrija, jaunimas, visuomenė, bendruomenė). Tai paaiškinama, remiantis reikšme: visuma suvokiama kaip vienetas.

Skaičiais nekaitomi daiktavardžiai gali turėti abiejų skaičių formas, bet tarp jų yra reikšmės ar stilistinės vertės skirtumas, plg. arbata ir arbatos „įvairios jos rūšys“. Dažniausiai, žinoma, yra stilistinis skirtumas: Tuos vakarus ant kopų minėsiu amžinai. Nuo milžinų kanopų ten dunda vandenai. (S. N.) Amžių baigiu be muilų, o dėlto esu paėdusi. (Ž.) Amžina ugnelė spindi pelene tyliam. (S. N.)

Reikšmės skirtumu yra ir tarp skaičiais kaitomų daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos, pyz., ratas (vienas) – ratai: 1) „daugiau negu vienas ratas“: Čia parduodami automobilių ratai ir 2) „vežimas“: Kieno ratuos sėdi, tam ir giesmę giedi. (tts.) Kai tarp vienaskaitos ir daugiskaitos ryškus reikšmės skirtumas, tai žodynuose skaičiaus formos pateikiamos kaip atskiri žodžiai (plg. patalas ir patalai).

Kai sakoma vienas vietoj daugelio, gaunama stilistinė figūra – sinekdocha: Paukštė mažą paukštelį šildo plunksna švelnia. (S. N.) Įsisiurbė vaismedžiai šaknimis į paruoštą mitalą duobėse, kad tiktai žydėjo, snigo kiekvieną pavasarį, o žiedus nukrėtusios nešė uogą ir obuolį. (J. Blt.)

Mokslo kalboje vienaskaitos forma žymi rūšį: Žmogui baltoji meška yra pavojinga. Iš natūralių šiaurinio elnio priešų didžiausias yra vilkas. (T. L) Tačiau nevengiama ir daugiskaitos: Nuo kitų kačių liūtai skiriasi tik tuo, kad gyvena nedideliais būriais. (T. L)

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *