Dalyviai

      Tai linksniuojama veiksmažodžio forma, turinti būdvardžio ypatybių. Dalyviai turi veiksmažodžio šaknį, laikus, gali eiti tariniu. Būdvardžio ypatybės yra kaitymas giminėmis, skaičiais, linksniais. Dalyviai reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę arba aplinkybę. Dalyviai gali būti sangrąžiniai ir įvardžiuotiniai.

Dalyviai yra dviejų rūšių: veikiamieji ir neveikiamieji. Veikiamieji turi keturis laikus, neveikiamieji – tris. 

Veikiamieji dalyviai 

Reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo (rašąs mokinys, skrendąs lėktuvas, plaukianti gulbė). 

Esamasis laikas 

1. Šio laiko dalyviai daromi iš veiksmažodžio esamojo laiko kamieno ir priesagų bei galūnių:

a) -ąs, -antis, -anti (padaryti iš I ir III asmenuotės veiksmažodžių), -iąs, -iantis, -ianti po minkšto priebalsio.

einąs, einantis, einanti;

plaukiąs, plaukiantis, plaukianti.

b) -įs, -intis, -inti (padaryti iš II asmenuotės veiksmažodžių).

tylįs, tylintis, tylinti.

2. Šiose esamojo laiko vyriškosios giminės dalyvių vienaskaitos vardininko galūnėse rašome nosines balses: -ąs, -iąs, -įs.

einąs, žiūrįs, rašąs, kuriąs, buriąs.

3. Esamojo laiko vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos vardininko galūnėse rašome nosines balses -ą, -į, jeigu vienaskaitos vardininke yra -ąs, -įs.

einą, žiūrį, rašą (einąs, žiūrįs, rašąs).

4. Esamojo laiko vyriškosios giminės dalyviai vienaskaitos vardininke turi ir priesagas -antis, -intis.

bėgantis, nešantis, sakantis;

mylintis, tylintis, žiūrintis.

5. Esamojo ir būsimojo laiko dalyvių daugiskaitos vardininko galūnė yra -ys, jei vienaskaitos vardininko yra -antis, -intis.

bėgantis – bėgantys, žiūrintis – žiūrintys, sakantis – sakantys;

bėgsiantis – bėgsiantys, nešiantis – nešiantys, sakysiantis – sakysiantys.

6. Įvardžiuotinių esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke rašome -ysis.

kalbantysis, nešantysis, rašantysis.

7. Vyriškosios ir moteriškosios giminės dalyvių esamojo laiko kamiene po minkštojo priebalsio rašome -iant; -ianč- (tariame -ent- -enč-).

verkianti, verkiančio, plaukiančiai. 

Būtasis kartinis laikas 

1. Šio laiko dalyviai daromi iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko kamieno pridedant -ęs, -usi, -iusi.

drabstęs, drabsčiusi, gulėjęs, gulėjusi;

krapštęs, krapščiusi, plaukiojęs, plaukiojusi;

stebėjęs, stebėjusi, vežiojęs, vežiojusi.

2. Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnėse rašome ę (-ęs, -ę).

dirbęs, dirbę; laikęs, laikę; turėjęs, turėję.

3. Sangrąžiniai būtojo kartinio laiko vyriškosios giminės dalyviai turi gale -ę- prieš sangrąžos dalelę -is, -si.

rodęsis, mokęsis, juokęsis;

baigęsi, matęsi, radęsi. 

Būtasis dažninis laikas 

1. Šio laiko dalyviai daromi iš bendraties kamieno pridedant -davęs, -davusi.

matydavęs, matydavusi, skalaudavęs, skalaudavusi.

2. Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės yra -ęs, -ę.

plasnodavęs, plasnodavę, vaitodavęs, vaitodavę.

3. Sangrąžiniai būtojo kartinio laiko vyriškosios giminės dalyviai turi gale -ę- prieš sangrąžos dalelę -is, -si.

laikydavęsis, laikydavęsi; matydavęsis, matydavęsi; kalbėdavęsis, kalbėdavęsi. 

Būsimasis laikas 

1. Padaromi iš bendraties kamieno pridedant -siąs, -sianti.

eisiąs, eisianti, stebėsiąs, stebėsianti, vešiąs, vešianti.

2. Veikiamosios rūšies būsimojo laiko vyriškosios bei moteriškosios giminės dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko priesagos ir galūnės yra -siąs, -sią ir -siantis, -siantys; -sianti, -siančios.

eisiąs, eisią, žiūrėsiąs, žiūrėsią, laikysiąs, laikysią;

laikysiantis, laikysiantys, kalbėsiantis, kalbėsiantys, eisiantis, eisiantys;

krypsianti, krypsiančios.

3. Paskutinė būsimojo laiko kamiengalio (kamienas – žodžio dalis, kuri lieka atmetus galūnę) priebalsė rašoma taip, kaip tariama: s arba š: vešiąs, pešiąs; zysiąs, zirsiąs; veršiąs, grįšiąs.

4. Sangrąžiniai vyriškosios giminės dalyviai galūnes -iąs, -ią turi prieš sangrąžos dalelę -is, -s.

nešiąsis, laikysiąsis, vešiąsis;

pešiąsi, matysiąsi, lankysiąsi;

nešiantis, kalbėsiantis, matysiantis. 

Įvardžiuotinių dalyvių linksniavimas

Esamasis laikas 

Vienaskaita

V.

rašantysis, -čioji

rašomasis, -oji

K.

rašančiojo, -čiosios

rašomojo, -osios

N.

rašančiajam, -čiajai

rašomajam, -ajai

G.

rašantįjį, -čiąją

rašomąjį, -ąją

Įn.

rašančiuoju, -čiąja

rašomuoju, -ąja

Vt.

rašančiajame, -čioje

rašomajame, -ojoje

Daugiskaita

V.

rašantieji, -čiosios

rašomieji, -osios

K.

rašančiųjų

rašomųjų

N.

rašantiesiems, -čiosioms

rašomiesiems, -osioms

G.

rašančiuosius, -čiąsias

rašomuosius, -ąsias

Įn.

rašančiaisiais, -čiosiomis

rašomaisiais, -osiomis

Vt.

rašančiuosiuose, -čiosiose

rašomuosiuose, -osiose

 

Čia išlinksniuoti tik esamojo laiko dalyviai, bet ir kitų laikų linksniavimas yra toks pat – tos pačios galūnės. Apibendrinant dalyvių linksniavimą, reikia pasakyti, kad jis visiškai sutampa su (i)a linksniuotės būdvardžių linksniavimu, išskyrus trumpąsias veikiamosios rūšies vyriškosios giminės vardininkų formas. 

Neveikiamieji dalyviai 

Reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Jie turi tris laikus.

1. Esamojo laiko dalyviai daromi iš viso to paties laiko veiksmažodžio 3-iojo asmens (galūnė išlieka) pridedant -mas, -ma. Po minkšto priebalsio galūnė -ia- tariama kaip -e-.

esamas, esama, mylimas, mylima, skaitomas, skaitoma.

beriamas,-a, brėžiamas,-a, laukiamas,-a, lemiamas,-a, verčiamas,-a, grojamas,-a, gaubiamas,-a, šaukiamas,-a.

2. Būtasis laikas yra tik vienas. Nėra kartinio ar dažninio. Dalyviai daromi iš bendraties kamieno, pridedant -tas, -ta.

būtas,-a, eitas,-a, matytas,-a, žiūrėtas,-a.

3. Būsimojo laiko dalyviai daromi iš bendraties kamieno pridedant -simas, -sima. Šio laiko dalyvių mažai vartojama.

bū-ti+mas, -ma = būsimas, būsima;

kur-ti+mas, -ma = kursimas, kursima.

Reikiamybės dalyviai 

1. Nurodo ypatybę, kylančią iš reikiamo atlikti veiksmo. Daromi iš bendraties, pridedant -nas, -na.

skaitytinas, skaitytina; rašytinas, rašytina;

vežtinas, vežtina; žinotinas, žinotina. 

Dalyvių vartojimas 

Kaip linksniuojamasis žodis dalyvis vartojamas derinamuoju pažyminiu:

Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo į kiemą. (J. B.)

Praeina pavasariai – jaunystė, gyvenimas pralekia, ir lieki tarsi išsivadėjęs šienas. (J. P.)

Nemėgstu tavęs, išlepintas, poniškas, maitinamas, penimas, šukuojamas ir maudomas, išblusinėtas šunie. (V. M.-P.)

Pažyminiu eina visi dalyvių linksniai, o vardininkas vartojamas ne tik kaip pažyminys, bet ir kaip tarinys (dažniausiai sudurtinio tarinio vardinė dalis), ir kaip sakinio pagrindinio veiksmo aplinkybė.

Tariniu einantys dalyvių vardininkai su asmenuojamuoju pagalbiniu veiksmažodžiu būti sudaro sudėtines (arba tradiciškai vadinamas sudurtines) laikų ir nuosakų formas, kurios tam tikrais ryšiais susijusios su tą patį sintaksinį vaidmenį atliekančiomis vientisinėmis formomis. 

Sudėtinės (sudurtinės) formos su esamojo laiko dalyviais 

Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu, turinčiu priešdėlį be-:

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas                           – benešąs, besėdįs, besakąs

Būtasis kartinis laikas                  buvo benešąs, besėdįs, besakąs

Būtasis dažninis laikas                 būdavo benešąs, besėdįs, besakąs

Būsimasis laikas                          bus benešąs, besėdįs, besakąs

Tariamoji nuosaka

a)                                               būtų benešąs, besėdįs, besakąs

b)                                       būtų buvęs benešąs, besėdįs, besakąs

Liepiamoji nuosaka

                                                  būk benešąs, besėdįs, besakąs

Sudėtinių formų asmenuojama tik pirmoji dalis (esu, esi, yra, esame, esate, yra; buvau, buvai, buvo, buvome, buvote, buvo…). Dalyvis – nekintama dalis. Todėl kaip pavyzdys čia pateikiamas visų laikų ir nuosakų tik 3 asmuo. Tariamoji nuosaka sudaroma ir su vientisine, ir su sudėtine pagalbinio veiksmažodžio forma.

Esamasis laikas neturi pagalbinio veiksmažodžio, bet priklauso tai pačiai sistemai, kur dalyvis yra su priešdėliu be-. Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu dar vadinamos pradėtinėmis todėl, kad viena iš dviejų jo reikšmių rodo ketinamą pradėti ar jau ir pradėtą, bet kokios nors priežasties nutrauktą veiksmą:

Buvau jau beeinanti iš namų, kai išgirdau vaiko riksmą.

Antroji šio tipo sudėtinių formų reikšmė – tęstinis veiksmas, laiko ar priežasties santykiu susijęs su kitu veiksmu ar kokiomis aplinkybėmis:

Matysi, aš būsiu bemiegąs, kai ateisi manęs guldyti. (J.)

Gal jau seniai būčiau beturįs porelę triušiukų, jei nebūtų numirusi mama. (K. S.)

Pasigailėjau širdyje, kad nesu šv. Jurgis, būčiau bekremtąs sūrį nuo galo. (Ž.)

Sudėtinės formos su esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu skiriasi nuo vientisinių ne laiko, o modalumo, dviejų veiksmų santykio ar tebesitęsiančio veiksmo reikšmėmis. Todėl jos gali būti vientisinių formų sinonimai.

Sudėtinė forma

Vientisinė forma

Ir Katrė gerą liežuvėlį beturinti. (Ž.)

Ir Katrė gerą liežuvėlį turi.

Gal jau seniai būčiau beturįs porelę triušiukų, jei nebūtų numirusi mama. (K. S.)

Gal jau seniai turėčiau porelę triušiukų, jei nebūtų numirusi mama.

Buvau beeinanti iš namų, kai suskambo telefonas.

Jau ėjau (rengiausi eiti) iš namų, kai suskambo telefonas.

Gramatinė sinonimija daro kalbą turtingesnę, spalvingesnę. Tiktai labai dažnai tarp sinonimų vyksta konkurencija. Todėl reikia rūpintis, kad vientisinės formos nenustelbtų sudėtinių. 

Sudėtinės formos su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu 

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas                                yra mušamas, mylimas, rašomas

Būtasis kartinis laikas                       buvo mušamas, mylimas, rašomas

Būtasis dažninis laikas                      būdavo mušamas, mylimas, rašomas

Būsimasis laikas                               bus mušamas, mylimas, rašomas

Tariamoji nuosaka

a)                                                    būtų mušamas, mylimas, rašomas

b)                                           būtų buvęs mušamas, mylimas, rašomas

Liepiamoji nuosaka

                                                       būk mušamas, mylimas, rašomas

Šios sudėtinės formos nuo atitinkamų vientisinių skiriasi tik rūšimi. Kadangi nėra neveikiamosios rūšies vientisinių formų, tai nėra ir sinonimijos. 

Sudėtinės formos su būtojo laiko dalyviais 

1. Su veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu:

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas                                       yra dirbęs, mylėjęs, rašęs

Būtasis kartinis laikas                              buvo dirbęs, mylėjęs, rašęs

Būtasis dažninis laikas                             būdavo dirbęs, mylėjęs, rašęs

Būsimasis laikas                                      bus dirbęs, mylėjęs, rašęs

Tariamoji nuosaka

a)                                                           būtų dirbęs, mylėjęs, rašęs

b)                                                   būtų buvęs dirbęs, mylėjęs, rašęs

Liepiamoji nuosaka

                                                              būk dirbęs, mylėjęs, rašęs

Šios formos dar vadinamos atliktinėmis, nes reiškia veikėjo būseną, kilusią iš atlikto veiksmo (plg. mačiau ir esu matęs „esu toks, kad mačiau“).

Sudėtinių atliktinių formų sinonimiškai su vientisinėmis negalima pavartoti dėl dviejų priežasčių:

a) dėl aiškių laiko santykių skirtybių:

Juk, kai juodu Puodžienei liežuvį rodė, tėvas jau buvo miręs. (I. S.)

Gražumas dangaus! Tarp žvaigždžių įsikirtę Septyni antai Šienpjūviai! Aukščiau dar šviesiau Grigo Ratai apvirtę ant kelio, išgrįsto blaiviai. (M.)

b) dėl dalyvio būdvardinės reikšmės (plg. Lapai buvo pageltę ir Lapai buvo geltoni).

2. Su neveikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu:

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas                                        yra dirbtas, mylėtas, rašytas

Būtasis kartinis laikas                               buvo dirbtas, mylėtas, rašytas

Būtasis dažninis laikas                              būdavo dirbtas, mylėtas, rašytas

Būsimasis laikas                                       bus dirbtas, mylėtas, rašytas

Tariamoji nuosaka

a)                                                            būtų dirbtas, mylėtas, rašytas

b)                                                   būtų buvęs dirbtas, mylėtas, rašytas

Liepiamoji nuosaka

                                                               būk dirbtas, mylėtas, rašytas

Šios sudėtinės formos taip pat yra atliktinės. Jų dalyvio laikas nesutampa su jungties laiku (yra ankstesnis) ir turi įvairiu metu trunkančios rezultatinės būsenos reikšmę: yra rašytas „toks jis todėl, kad anksčiau kas nors jį rašė ar parašė“, buvo rašytas, būdavo rašytas, bus rašytas. Rūšies atžvilgiu jos sudaro priešpriešą visoms veikiamosioms formoms (ir vientisinėms, ir sudurtinėms): Jis parašė laišką, Jis yra parašęs laišką / Laiškas yra jo parašytas. Einanti tarimu neveikiamoji forma keičia linksnių vaidmenis: papildinio linksnis virsta veiksniu (galininkas – vardininku), o veiksnio linksnis – papildinio linksniu (kilmininku).

Dažniausiai vartojamos sakiniuose be veikėją reiškiančio linksnio:

Pirmoji telegrama buvo išsiųsta 1884 metais. (P. M.)

Tariniu vartojamas dalyvio vardininkas sudaro samplaikas su veiksmo galą reiškiančiais veiksmažodžiais nustoti, liautis, paliauti, mesti:

Grigienės ratelis pats savaime nustojo sukęsis. (V. K.)

Juozukas vėl gavo mesti skutęs. (Ž.)

Čia dalyvis lengvai pakeičiamas bendratimi (nustojo suktis, metė skusti).

Dalyvio vardininkas atstoja šalutinį sakinį, ypač su sangrąžiniais veiksmažodžiais: tarėsi žinanti, sakėsi mokantis, tikėjosi pagysiąs ir kt.

Baisėjosi apgauliojanti vyrą. (Ž.)

Tą patį turinį galima išreikšti ir be dalyvio:

Baisėjosi, kad apgaulioja vyrą (tariasi, kad žino; tikisi, kad pagis ir t. t.).

Dabartinėje kalboje pakaitalai su asmenuojamaisiais veiksmažodžiais dažnesni už dalyvines konstrukcijas.

Po jungiamųjų žodžių su dalyvių vardininkais dabar gana sėkmingai konkuruoja asmenuojamieji veiksmažodžiai arba nederinamosios dalyvių formos:

Jiedu pasiliko tie patys sodiečiai, kaip ir buvę (buvo). (V.)

Aš atsisėdau kur palieptas (kur man liepė, kur man buvo liepta). (J. Blt.)

Visų laikų dalyvių vardininkai vartojami pasakojamojoje kalboje vietoj tiesioginės nuosakos formų, reiškiant sakytojo indiferentiškumą, nuošalę nuo to, kas sakoma:

Kitą kartą buvęs žvejys. Jis turėjęs du sūnus. Tai jie trys žvejodavę ir žvejodavę kiekvieną dieną.

Ir klegėjo žmonės, kad jis tuomet mirsiąs, kai Gelovinė išdžiūsianti, o Gelovinė išdžiūsianti, kai amžių pabaiga būsianti. (V. K.)

Tai labai kompaktiška ir patogi kalbėtojo nusistatymo sakomo dalyko atžvilgiu raiškos forma. Daugelio gramatikų ši forma laikoma netiesiogine nuosaka. Bet kadangi dalyvis neturi nuosakų, tai čia yra tik ypatinga sintaksinė dalyvio vardininko vartosena kiek kitam modalumui reikšti. Vadinamoji netiesioginė nuosaka konkrečioje situacijoje yra tiesioginės nuosakos sinonimas:

Sako, kad ji ne už Tupikio tekanti (plg. teka), bet už jo gyvenimo. (Ž.)

Dalyvių vardininkai patys vieni ir su sau priklausomais žodžiais reiškia iš veiksmo kylančias aplinkybes, kurios yra tarsi pagrindinio veiksmo vykimo fonas:

Kurmelis pabudęs vartė pabalusias akis. (Ž.)

Katinas, užsikrausiąs ant krėslo, taikstosi šokti prie dagilėlio. (P. M.)

Martynas, žandaro stumiamas, dar pabučiavo pačia. (Ž.)

Žmogaus pavaišintas ir apnakvintas, senis iškeliavo toliau. (P. C.)  

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *