Žodžių darybos nagrinėjimo tvarka

      1. Išsiaiškinkite, ar nagrinėjamas žodis paprastasis, ar darinys.

2. Jei darinys, paaiškinkite jo reikšmę ir raskite darybos pamatą (pamatinį žodį ar žodžius).

3. Išsiaiškinkite, ar nagrinėjamas žodis išvestinis, ar sudurtinis.

4. Jei išvestinis, raskite darybos priemonę (priesagą, priešdėlį ar galūnę) ir nusakykite darybos būdą (priesaginė, priešdėlinė ar galūninė daryba).

5. Jei žodis sudurtinis, paaiškinkite, kaip sudurti pamatiniai kamienai (su jungiamuoju balsiu ar be jungiamojo balsio).

6. Jei žodyje yra sunkios rašybos vietų, paaiškinkite jas.

Pastabos

• Darybiškai nagrinėjamos tik savarankiškosios kalbos dalys: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis ir jo formos, prieveiksmis. Nenagrinėjamos nesavarankiškosios (prielinksnis, jungtukas, dalelytė) ir jausminės (ištiktukas, jaustukas) kalbos dalys.

• Yra išvestinių žodžių, kurių reikšmės ryšiai su pamatiniais žodžiais nutrūkę, pvz.: kalnas (: kelti), kluonas (: kloti), šaunus (: šauti), kilnus (: kilti), jautrus (: jausti), gyvas (: gyti).

• Du ar keli formaliai atskiri žodžiai, reiškiantys vieną dalyką ir vienas nuo kito neatsiejami, nagrinėjami kaip vienas sudėtinis žodis, pvz.: kas nors, bet kam, du tūkstančiai trys.

Nagrinėjimo pavyzdžiai

Žodžiu 

Pastalė – darinys; vieta po stalu; pamatinis žodis – stalas; darybos priemonė – priešdėlis pa-; priešdėlinės darybos žodis.

Kūrybingas – darinys; su kūrybos gabumais; pamatinis žodis kūryba; darybos priemonė – priesaga -ingas; priesaginės darybos žodis, šaknies balsis -ū-, nes kūrė.

Apžiūra – darinys; kai apžiūri; pamatinis žodis – apžiūri; darybos priemonė – galūnė -a; galūninės darybos žodis; šaknies balsis -ū-, nes žiūri.

Rugiapjūtė – darinys; rugių pjūtis; darybos pamatas – du žodžiai: rugiai ir pjūtis; sudurtinis žodis, nes turi du sudurtus pamatinius kamienus, sujungtus jungiamuoju balsiu –ia-.

Raštu

zodziu1

Nagrinėjant žodžių darybą, daugiausia abejonių kelia veiksmažodžių šaknys ir priesagos: šaknyse gali būti intarpų, balsių kaitos, priebalsių pakitimų, o ta pati veiksmažodžio priesaga gali įgyti skirtingų formų. Šaknį paprastai geriausiai parodo būtasis kartinis laikas. Pvz.:

kristi (iš krit + ti), krinta (n intarpas), krito;

jausti (iš jaut + ti), jaučia (pakitę priebalsiai), jautė;

austi (iš aud + ti), auia (pakitę priebalsiai), audė;

megzti, mezga, mezgė (priebalsių susikeitimas vietomis, t. y. metatezė);

kurti, kuria, kūrė; ginti, gina, gynė; sverti, sveria, svėrė; įgristi, įgrysta, įgriso; vogti, vagia, vo – šaknies balsių kaita;

būti, būna ar va, buvo; eiti, eina, ėjo; rauti, rauna, rovė; griūti, griūva, griuvo; vyti, veja, vijo – dėl tarimo patogumo atsiradę įspraustiniai priebalsiai n, v, j; kai kur yra ir balsių kaita;

dalyti, dalija, dalijo; rūdyti, rūdija, rūdijo; keliauti, keliauja, keliavo; dainuoti, dainuoja, dainavo; važiuoti, važiuoja, važiavo – veiksmažodžių balsinė priesaga (vadinamasis tuščiasis morfas) dėl tarimo patogumo gauna įspraustinius priebalsius j, v.

• Jei paskutinė žodžio priesaga prasideda priebalse, tai toks žodis beveik visada daromas iš bendraties kamieno, pvz.: šaltišaltas; rašytirašytojas; o jei paskutinė žodžio priesaga prasideda balse, tai toks žodis beveik visada daromas iš būtojo kartinio laiko kamieno: kūrėkūrimas, kūryba, kūrėjas, kūrinys; skyrėskyrimas, skyrėjas, skyriklis. Suvokiant šį dėsningumą, galima išvengti rašybos klaidų. Tik kartais čia įvyksta balsių kaita: rišoryšulys; sukosūkurys; suposūpuoklės.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *