Būdvardis

   Būdvardis yra kalbos dalis, kuri žymi ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kokie? kokios?

Aukštas status kalnas; tvirtas, tuščias, stiklinis, storas butelis; giedras, žydras, tamsus, saulėtas, šviesus dangus; graži, kvapni, gležna, raudona gėlė…

Būdvardžiai gali reikšti spalvą (geltonas, žalias); formą (apvalus, pailga); skonį (sūrus, saldi); medžiagą, iš kurios daiktas padarytas (medinis, varinis); išorines ypatybes (aukštas, liekna); vidines ypatybes (gudrus, draugiška); įvairias kitas ypatybes (ankstyvas, bendras, sunkus).

Būdvardžiai kaitomi giminėmis (baltas – balta), skaičiais (baltas – balti) ir linksniais (tvarkingas, tvarkingo, tvarkingam, tvarkingą, tvarkingu, tvarkingame).

Būdvardis žodžių junginyje ir sakinyje derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu.

Storas ąžuolas, storo ąžuolo, storam ąžuolui, storą ąžuolą…

Aukšta pušis, aukštos pušies, aukštai pušiai, aukštą pušį…

Būdvardžių reiškiamos daikto ypatybės nevienodos: vienos vidinės, kintamos, įvairiai vertinamos ir keičiamos, pvz.: geras vaikas, gražus oras, protinga moteris. Vieniems tas pats daiktas gali būti geras, kitiems – labai geras, tretiems – apygeris, o dar kitiems – geriausias. Pagaliau tas pats daiktas vienomis aplinkybėmis gali būti geras, o kitomis – blogas. Tokie būdvardžiai, kurių reiškiama ypatybė yra kintama ir gali būti įvairiai vertinama, vadinami kokybiniais.

Kiti būdvardžiai reiškia ypatybę, griežtai apibrėžtą santykio su kitais daiktais ir reiškiniais. Ji visiems ir visais atvejais ta pati, pvz.: medinis stalas (man, tau, jam; vakar, šiandien ir visada, nei mažiau, nei daugiau), vakarinis laikraštis, pieniška sriuba, vilnonė suknelė. Šie būdvardžiai vadinami santykiniais. Visi jie yra dariniai. Kokybinių būdvardžių esti ir darinių, bet didžioji dalis – tai paprastieji žodžiai.

Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai žymi skirtingas daiktų ypatybes, rodomas ir būdvardžių gramatinių požymių skirtumo.

Gramatiniai požymiai 

Kokybiniai būdvardžiai

Santykiniai būdvardžiai 

Laipsniavimas 

— 

Įvardžiavimas 

— 

Daryba su priešdėliais apy-, po-, priesagomis -okas, -utis, -ytis ir kt. 

— 

Nederinamoji būsenos forma (istorinė bevardė giminė) 

— 

Prieveiksmių daryba su -ai ir -yn 

— 

Pastaba. Kokybiniai būdvardžiai kartais gali ir neturėti kokio nors lentelėje nurodyto gramatinio požymio, pvz.: nėščia, bergždžia, gyvas ,,dar nemiręs“, kniūbsčias ir kt. nelaipsniuojami, nes tai nesuderinama su tikrove, bet potencinė laipsniavimo galia yra, pvz., bergždžias darbas, bergždžios pastangos gali būti įvairaus laipsnio. Taip pat gyvas ,,vikrus, judrus“ (gyvas – gyvesnis – gyviausias). Tie kokybiniai būdvardžiai, kurie dėl aiškių priežasčių nelaipsniuojami, nuo santykinių vis tiek atsiskiria galėjimu turėti įvardžiuotines formas (bergždžioji, nėščioji, kniūbsčias, gyvasis).      

Būdvardžių skaičiai 

Būdvardžių, kaip daiktavardžių, yra du skaičiai: vienaskaita ir daugiskaita.

Gražus – gražūs, saldus – saldūs, puikus – puikūs, tylus – tylūs, didelis – dideli, švelni – švelnios

Jei būdvardis yra vienaskaitos, tai vardininke rašome -us (koks?), o jei daugiskaitos, vardininke  rašome -ūs (kokie?).

Būdvardžių giminės 

Būdvardžiai gali būti vyriškosios ir moteriškosios giminės.

Baltas – balta, stropus – stropi, tvarkingas – tvarkinga, aukštas – aukšta, šaltas – šalta…

Būdvardžiai gali būti ir bevardės giminės. Būdvardžiai su galūne -is (medinis, apyjaunis) bevardės giminės neturi. Bevardės giminės būdvardžiai rodo nuo daikto atsietą ypatybę.

Čia vėsu.

Ten gera gyventi.

Bevardės giminės būdvardžiai nelinksniuojami ir su daiktavardžiais nederinami nei gimine, nei skaičiumi, nei linksniu, todėl jų galūnėse niekada nerašome nosinių raidžių.

Jis šilta ir šalta matęs. Jie yra pikta sumanę prieš mus visus. Laukiame, kol naujoji valdžia mums atneš kažką nauja. 

Įvardžiuotiniai būdvardžiai 

Būdvardžiai gali būti paprastieji (baltas, balta, drąsus, drąsi) ir įvardžiuotiniai (baltasis, baltoji, drąsusis, drąsioji). Bevardės giminės būdvardžiai ir nelaipsniuojami būdvardžiai įvardžiuotinių formų neturi.

Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria daiktą iš kitų tos pačios rūšies daiktų arba vieną daiktų rūšį iš kitų rūšių. Kartais įvardžiuotiniai būdvardžiai tik pabrėžia žinomą daikto ypatybę.

Įvardžiuotiniai būdvardžiai yra susidarę, paprastiesiems būdvardžiams susiliejus su įvardžiais jis, ji. Tačiau daugelio linksnių darybos taip paprastai negalima paaiškinti.

gero+jo = gerojo;

gerą+jį = gerąjį;

gerų+jų = gerųjų.

Įvardžiuotiniai būdvardžiai gali būti įvairių laipsnių (jaunesnysis, jaunesnioji, jauniausiasis, jauniausioji).

Apie įvardžiuotinių būdvardžių galūnių rašybą skaitykite Įvardžiuotinių formų galūnių rašyba. 

Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas

Vyriškosios giminės linksniavimas

Vienaskaita

V.

gerasis

žaliasis

gražusis

geresnysis

K.

gerojo

žaliojo

gražiojo

geresniojo

N.

gerajam

žaliajam

gražiajam

geresniajam

G.

gerąjį

žaliąjį

gražųjį

geresnįjį

Įn.

geruoju

žaliuoju

gražiuoju

geresniuoju

Vt.

gerajame

žaliajame

gražiajame

geresniajame

Š.

gerasis

žaliasis

gražusis

geresnysis

Daugiskaita

V.

gerieji

žalieji

gražieji

geresnieji

K.

gerųjų

žaliųjų

gražiųjų

geresniųjų

N.

geriesiems

žaliesiems

gražiesiems

geresniesiems

G.

geruosius

žaliuosius

gražiuosius

geresniuosius

Įn.

geraisiais

žaliaisiais

gražiaisiais

geresniaisiais

Vt.

geruosiuose

žaliuosiuose

gražiuosiuose

geresniuosiuose

Š.

gerieji

žalieji

gražieji

geresnieji

Moteriškosios giminės linksniavimas

Vienaskaita

V.

geroji

žalioji

gražioji

geresnioji

K.

gerosios

žaliosios

gražiosios

geresniosios

N.

gerajai

žaliajai

gražiajai

geresniajai

G.

gerąją

žaliąją

gražiąją

geresniąją

Įn.

gerąja

žaliąja

gražiąja

geresniąja

Vt.

gerojoje

žaliojoje

gražiojoje

geresniojoje

Š.

geroji

žalioji

gražioji

geresnioji

Daugiskaita

V.

gerosios

žaliosios

gražiosios

geresniosios

K.

gerųjų

žaliųjų

gražiųjų

geresniųjų

N.

gerosioms

žaliosioms

gražiosioms

geresniosioms

G.

gerąsias

žaliąsias

gražiąsias

geresniąsias

Įn.

gerosiomis

žaliosiomis

gražiosiomis

geresniosiomis

Vt.

gerosiose

žaliosiose

gražiosiose

geresniosiose

Š.

gerosios

žaliosios

gražiosios

geresniosios

Būdvardžių laipsniai

Būdvardžių formos, kurios rodo skirtingą tos pačios ypatybės kiekį, vadinamos būdvardžių laipsniais. 

Pagrindiniai ir pereinamieji laipsniai

Ką jie rodo

Pavyzdžiai

Nelyginamasis

Daikto ypatybę be jokio lyginimo.

geras, gera

Aukštėlesnysis

Didesnį negu nelyginamojo laipsnio ypatybės kiekį ir mažesnį negu aukštesniojo laipsnio

gerėlesnis, gerėlesnė

Aukštesnysis

Vieno daikto didesnį ypatybės kiekį negu kito daikto tos pačios ypatybės.

geresnis, geresnė

Aukščiausiasis

Vieno daikto iš kelių lyginamų daiktų didžiausią kurios nors ypatybės kiekį.

geriausias, geriausia

Visų aukščiausias

Patį didžiausią, koks gali būti, daikto ypatybės kiekį.

pats geriausias

visų geriausia

Būdvardžiai, reiškiantys tokias ypatybes, kurių daiktai negali turėti didesnio ar mažesnio kiekio, laipsnių neturi:

medinis, basas, pėsčias, batuotas, mėsiškas. 

Nederinamoji būsenos forma 

Ją turi tik kokybiniai būdvardžiai: Mergaitei čia gera, gražu. Gera nesuderinta su naudininku mergaitei. Forma gera negali eiti derinamuoju pažyminiu, nes nereiškia daikto ypatybės ir nelinksniuojama.

Šios būdvardžių formos reiškia kam nors priklausomą (Man gera, gražu) ar savarankišką būseną (Miške tamsu, lauke šalta. Naktis. Tylu. Tik girdėti, kaip laikrodis tiksi ant sienos.).

Nederinamosios būsenos formos turi laipsniuojamųjų būdvardžių kamieną, todėl ir jos laipsniuojamos: gera – geriau – geriausia; gražu – gražiau – gražiausia. Aukštesnysis laipsnis apibendrintas ir prieveiksmiams (plg. gera – geriau – geriausia ir gerai – geriau – geriausiai; gražu – gražiau – gražiausia ir gražiai – gražiau – gražiausiai).

Sakinyje nederinamosios būdvardžio formos eina:

1. Tariniu: a) kai veiksnys išreikštas nederinamuoju įvardžiu ar būdvardžiu: Visa tai yra gražu. (r.) Yra kažkas įspūdinga, gražu ir drauge liūdna šioje rudenio ir pavasario laisvų padarų kelionėje iš tolimos šiaurės į tolimas pietų dausas ir atgal. (A. V.) Raudona gražu. (tts.); b) kai veiksnys – veiksmažodžio bendratis: Meilikauti nedora, bjauru, žalinga. (J.); c) kai veiksnys yra vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardis: Galva galvai nelygu. (tts.) Arklys per brangu. (ž); d) kai veiksnio visiškai nėra: Taip giedra ir linksma! (M.) Boba iš ratų ratams lengviau. (tts.) (Tai, kad šios būdvardžio formos vartojamos sakiniuose su įvairiais veiksniais ir visiškai be veiksnio, rodo jų savarankiškumą.)

2. Veiksniu ir papildiniu – daiktavardžio linksnių vietoje: Gera eina toli, o bloga dar toliau. (ž.) Ir platu su kraštu, ir gilu su dugnu. (ž.) Žmogus žmogui, vaikel, padaro pikta, kai širdis užgula. (V. K.)

Greta papildiniais einančių nederinamųjų būdvardžio formų dažnai pavartojami ir atitinkamą reikšmę turintys vyriškosios giminės kilmininkai. Pvz.: Nepasakysiu nieko nauja ir Nepasakysiu nieko naujo. Jis mums daug gera padarė ir Jis mums daug gero padarė. Noriu ko nors saldaus. Vyriškosios giminės forma čia tinka tik dėl to, kad yra įvardis ko nors. Be jo (Noriu saldaus) sakinys būtų nebaigtas, reikalautų daiktavardžio (Norių saldaus obuolio). 

Būdvardžių linksniuotės 

Būdvardžių yra trys linksniuotės. Jos nustatomos pagal vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnes.

Linksniuotė

Vns. vard.,

dgs. vard. galūnės

Pavyzdžiai

I

-as, -a

-i, -os

-ias, -ia

šaltas, šalta

šalti, šaltos

šlapias, šlapia

šlapi, šlapios

II

-us, -i

-ūs, -ios

švarus, švari

švarūs, švarios

III

-is, -ė

-iai, -ės

varinis, varinė

variniai, varinės

-is, -ė

-i, -ės

didelis, didelė

dideli, didelės

Įsidėmėti! Būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė visada am arba –iam, o daugiskaitos naudininko galūnė –iems arba –iams. 

Būdvardžių priesagų –otas, -ota,

-uotas, -uota rašyba

      Jei būdvardis padarytas iš moteriškosios giminės daiktavardžio, tai turės priesagą –otas, -ota; o jei padarytas iš yriškosios giminės – turės priesagą -uotas, -uota. 

Barzdotas barzda,

kuprotas kupra,

šakotas šaka.

Taukuotas taukai,

spygliuotas spygliai,

muiluotas muilas.

Bet:

pilvas – pilvotas, pilvota;

augalas – augalotas, augalota;

kreida – kreiduotas, kreiduota;

tešla – tešluotas, tešluota. 

Kitų kalbos dalių būdvardėjimas 

Būdvardžiais virsta linksniuojamosios veiksmažodžio formos – dalyviai, kurie taip pat reiškia daikto ypatybę ir derinami su daiktavardžiu kaip būdvardžiai. Dažniau būdvardėja neveikiamosios rūšies įvardžiuotiniai dalyviai: skalbiamasis muilas, gelbėjamoji valtis, siuvamoji mašina, rašomoji mašinėlė, rašomasis darbas, gyvenamasis namas, miegamasis kambarys, drumstas vanduo (plg. drumzlinas), atvertas langas (plg. atviras), virtos „ne žalios“ bulvės, suktas žmogus „sumanus, apsukrus, klastingas“, lenkta nosis „su kuprele“.

Būdvardėja ir vienas kitas veikiamosios rūšies dalyvis: pasiutęs šaltis „labai didelis“, pašėlęs noras „labai didelis“, netikęs vaikas, pageltęs lapas „geltonas, gelsvas“.

Dalyvis, pereidamas į būdvardžių klasę, išlaiko tik savo išorinę fonetinę formą, bet netenka rūšies ir laiko reikšmės, pvz., siuvamoji mašina – tai ne ta, kurią dabar kas siuva, o ta, kurios paskirtis siūti. Paskirtis kartais esti svarbesnė už patį daiktą. Tada toks dalyvis iš būdvardžio pereina į daiktavardį, pvz., Mergaitė nuėjo į miegamąjį.

Kaip būdvardis kartais vartojamas skaitvardis vienas:

Žmogus todėl ir panašus į Dievą, kad jis toks vienišas, toks baisiai vienas. (Just. M.)

Priėję arčiau, vaikai pamatė, kad visa trobelė pastatyta iš duonos, o apdengta meduoliais; langai buvo vieno cukraus. (J. Blč.)  

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *