Prieveiksmių susidarymas

      Daugiausia prieveiksmių susidaro prieveiksmėjant įvairioms kitų kalbos dalių formoms, prielinksninėms konstrukcijoms, ištisiems žodžių junginiams. Pvz.: šiandien (: šią dieną), šiemet (: šie mėtai), iškart (: iš karto) ir kt. Prieveiksmėjantys žodžiai netenka galūnės arba ji sustabarėja, darosi nekintama. Pvz.: Stovėjome visai greta. Iš įnagininko kilęs prieveiksmis turi nekintamą žodžio galą. Nukritus galūnei, atskiri žodžiai suauga į vieną: kaskart (: kas kartas), išvien (: iš vieno) ir t. t.

Prieveiksmis – nederinamasis žodis ir galūnė jam nereikalinga. Dažniausiai prieveiksmėja aplinkybes, būsenas reiškiantys linksniai ir prielinksninės konstrukcijos.

Vardininkai gėda, garbė, žinia, nežinia, valia gali būti laikomi suprieveiksmėjusiais žodžiais tokiuose sakiniuose:

Tą vakarą nežinia, ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis. (P. C.)

Valia jaunam bernužėliui mergužėlės viliot.

 Man visai negėda. (S. N.)

Plg. man gera, man gerai ir man gėda.

Daugiskaitos vardininkai prieveiksmėja kartu su įvardžiais: kasmet (: kas metai), šiemet (: šie metai). Su įvardžiais prieveiksmėja ir vienaskaitos vardininkas: kaskart (: kas kartas).

Daug prieveiksmių duoda kilmininkas su prielinksniais: dėl ko, kodėl, todėl, be galo, iš karto, iškart, iš tolo, iš lengvo, iš lėto, iš tiesų, iš vieno, išvien.

Dabartinėje kalboje naudininkas su prielinksniais nevartojamas, bet yra išlikusių prieveiksmių: po kairei, po dešinei, po draugei ir podraug, po senovei, po šviesai, iki valiai (iki valios), po šiai dienai ir kt. Be prielinksnių suprieveiksmėjęs įvardžio naudininkas kam „kodėl“ ir būdvardžių naudininkai ilgam, trumpam, neilgam.

galininko kilę prieveiksmiai kartą, sykį, truputį, truputėlį, mažumą, mažumėlį ir kt.

Daug prieveiksmių iš galininko su prielinksniais, įvardžiais ir skaitvardžiais: perdien (: per dieną), pernakt (: per naktį), priešpiet (: prieš pietūs), per plauką, per nago juodymą, į valią, į valias (frazeologija), kaskart (: kas kartą), šįkart (: šį kartą), šiandien (: šią dieną), visądien (: visą dieną), dukart (: du kartus), triskart (: tris kartus).

Iš įnagininko kilę prieveiksmiai išlaiko šiam linksniui būdingą žodžio galą, kurio jau nebegalima laikyti galūne: greta, kartu, laiku, juokais, mainais, kartais, gerumu, piktumu, geruoju, piktuoju. Daug yra tokių sustabarėjusių įnagininkų, neturinčių atitinkamo vardininko: patylomis, paknopstomis, patyliukais, slapčia, tyčia.

Prieveiksmių duoda įnagininkų samplaikos su įvardžiais: tuokart (: tuo kartu), anuomet (: anuo metu), tuolaik (: tuo laiku) ir kt.

Iš senųjų vietininkų kilę prieveiksmiai namie, toli, trise, laukan, lauk, vakarop, rudeniop, galop. Prieveiksmiškai vartojamas ir dabartinis vietininkas viduje, viduj, vakare, ryte, gale ir kt. Norint atskirti, kada šie žodžiai yra dar daiktavardžiai, o kada – jau prieveiksmiai, reikia ieškoti nusakomųjų žodžių: prie daiktavardžių bus būdvardžiai (vėlų vakarą), o prie prieveiksmių – prieveiksmiai (vėlai vakarą, vėlai vakare).

Nemaža yra prieveiksmių, padarytų iš kitų kalbos dalių su priesagomis.

Didžiausią priesaginių prieveiksmių grupę sudaro priesagos -ai vediniai iš kokybinių laipsniuojamų būdvardžių: gerai (: geras), geriausiai (: geriausias), gražiai (: gražus), gražiausiai (: gražiausias). Dėsningai aukštesniojo laipsnio forma turėtų būti geresniai (: geresnis). Tokia forma yra, bet dabartinėje bendrinėje kalboje ištisai ji pakeista nederinamųjų būdvardžių aukštesniuoju laipsniu su priesaga -iau: gerai geriau geriausiai.

Laipsniavimas ateina su būdvardžio kamienu ir nėra būdingoji prieveiksmio gramatinė ypatybė. Todėl ir sakoma, kad prieveiksmis – nekaitoma kalbos dalis.

Su priesaga -yn nuo seno daromi prieveiksmiai iš dviskiemenių būdvardžių, turinčių kokybinę reikšmę: aukštyn (: aukštas), ilgyn (: ilgas), pilkyn (: pilkas). Bet yra ir kitokių darinių: iš būdvardinę reikšmę turinčio skaitvardžio pirmyn (: pirmas), iš daugiaskiemenio būdvardžio tobulyn (: tobulas), iš subūdvardėjusio dalyvio pasiutyn (: pasiutęs „piktas“), iš prieveiksmių daugyn (: daug), tolyn (: toli, tolus), artyn (: arti, artus).

Visiems jiems būdinga veiksmo krypties rodymas:

Rudeniop dienos eina trumpyn, o naktys ilgyn.

Visokių vabalų esti: vienas aukštyn skrenda, kitas mėšlan lenda. (J.)

Apsisukus aplinkui saulę, kometa pradėjo eiti menkyn ir pilkyn, uodega šiauryn ir striukyn. (P. M.)

Įvardinių prieveiksmių nedaug. Pagal reikšmę jie sutinka su įvardžiais. Jų priesagos: -ada, -aip, -en, -ur: kada (: kas), tada (: tas), visada (: visas), niekada (: niekas; yra formos variantų, ypač šnekamojoje kalboje: niekados, kitados, visados; niekad, kitad, visad); kaip (: kas), šiaip (: šis), niekaip (: niekas), visaip (: visas), kitaip (: kitas), anaip (: anas) ir pagal įvardinių prieveiksmių modelį iš skaitvardžių padaryta vienaip (: vienas), antraip (: antras), trečiaip (: trečias), dvejaip (: dveji), trejaip (: treji); šen (: šis); kur (: kas), visur (: visas), niekur (: niekas), kitur (: kitas) ir pagal šį pavyzdį padarytas svetur (: svečias).

Veiksmažodiniai prieveiksmiai (būdiniai) su priesaga -te vartojami su tos pačios šaknies veiksmažodžiais ir pabrėžia jų reiškiamą veiksmą – augte augti, bėgte bėgti, nešte nešti:

Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau.

Širdis jauste jautė, kad vargu bus kas gera iš to sumanymo. (V.)

Kupsčiai grobstyte grobstė svečius. (Ž.)

Veiksmažodinių prieveiksmių yra su priesaga -tinai:

Toks jau lietuvių būdas: kai du vaidijas, nors užsimuštinai mušasi, trečias bėga šalin. (V.)

Dabar Karalienės spinta kimštinai prisikimšo popierinių pinigų. (I. S.)

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *