Veiksmažodžių daryba

      Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžiai gali būti sudaromi su 9 priesaginėmis morfemomis, 12 – priešdėlinių ir viena galūnine -ti.

Priesaginės veiksmažodžių darybos specifinis bruožas yra tas, kad iš esmės skiriasi vardažodinių ir veiksmažodinių vedinių darybos forma ir reikšmė.

Vardažodiniai veiksmažodžiai yra sudaromi iš būdvardžių ir daiktavardžių, labai retai iš įvardžių ir skaitvardžių. Šiai vedinių grupei priskiriami ir žodžiai, padaryti iš būdvardinės kilmės prieveiksmių (artinti, artėti : arti, tolinti : toli). Vardažodiniai vediniai ir jų pamatiniai žodžiai priklauso visai kitoms morfologinėms klasėms, o tarp veiksmažodžio reiškiamo veiksmo ir pamatinio žodžio žymimo daikto, asmens, ypatybės ir t. t. susiklosto įvairūs ir sudėtingi semantiniai santykiai. Tuos santykius ir reikia išsiaiškinti norint apibūdinti vedinio darybos reikšmę ir, ja pasiremiant, klasifikuoti vardažodinius veiksmažodžius į darybos kategorijas. Pavyzdžiui, su priesaga -auti gali būti sudaromi veiksmažodžiai iš kelių semantinių daiktavardžių tipų. Todėl priesagos -auti vediniai ir gali priklausyti keliems darybos tipams: iš asmenų pavadinimų padaryti vediniai reiškia būti tuo, kas išreiškiama pamatiniu žodžiu, iš konkrečių daiktų, gyvulių ar augalų pavadinimų – rinkti tai, ieškoti to, kas išreikšta pamatiniu žodžiu. Priesagos -uoti veiksmažodžiai gali būti visų įmanomų vardažodinių veiksmažodžių darybos tipų reprezentantai. Antra vertus, tą pačią darybos reikšmę gali turėti visai skirtingų priesagų vediniai, jei jie padaryti iš to paties tipo pamatinių žodžių. Tokie veiksmažodžiai sudaro atskirus darybos tipus, bet vieną darybos kategoriją. Yra nemaža ir tokių vardažodinių veiksmažodžių, kurių semantiniai ryšiai su pamatiniais žodžiais yra visiškai individualūs, netipiški, pvz.: dainuoti (: daina), galvoti (: galva), kirmyti (: kirmis), lukštenti (: lukštas), sielotis (: siela), spyruokliuoti (: spyruoklė), šalinti (: šalis), vyrauti (: vyras) ir t. t. Tokie žodžiai yra aiškūs vediniai, bet į darybos tipus jie negali būti skirstomi.

Veiksmažodiniai vediniai priklauso tai pačiai morfologinei klasei kaip ir jų pamatiniai žodžiai: ir vieni, ir kiti reiškia veiksmą. Išvestinis veiksmažodis nuo pamatinio skiriasi tik reiškiamo veiksmo intensyvumu, trukme, kryptimi ir t. t. Taigi suvokti semantinius ryšius tarp veiksmažodinių vedinių ir jų pamatinių žodžių yra žymiai lengviau negu tarp vardažodinių veiksmažodžių ir jų pamatinių vardažodžių. Tačiau formos atžvilgiu daug sudėtingesnė yra veiksmažodžių vedinių daryba. Vardažodiniai vediniai gali būti sudaromi tik su tokiomis priesagomis, kurios yra laikomos pagrindiniais darybinės morfemos variantais: (i)auti, -enti, -ėti, -inėti, -inti, -yti, –(i)oti, –(i)uoti. Veiksmažodinių vedinių daryboje vartojama keletas vienos darybinės morfemos variantų. Vienos darybinės morfemos tų variantų turi daugiau, kitos – mažiau. Daugiausia variantų turi morfema -oti (21), morfema -uo(ti) turi 15 variantų, -ėti – 10, o -inti – tik 2. Be to, sudarant veiksmažodžius iš vardažodžių, pamatinio žodžio šaknis lieka nepasikeitusi, o veiksmažodinių vedinių daryboje tam tikros fonologinės sandaros pamatiniai kamienai negali likti nepasikeitę. Kai kurios priesagos reikalauja formalaus pamatinio žodžio pasikeitimo. Dėl to veiksmažodinių vedinių daryboje gana dažna šaknies balsių kaita ir metatonija.

Visai atskirai reikia kalbėti apie veiksmažodžius, padarytus iš ištiktukų. Ištiktukinių veiksmažodžių darybos forma nesudėtinga: visos devynios priesaginės morfemos dedamos tiesiai prie ištiktuko (daugiausia veiksmažodinės kilmės). Pagal darybos reikšmę šios rūšies veiksmažodžiai gali būtį suskirstyti į 2 darybos kategorijas: į vedinius, turinčius kartotinę reikšmę, ir vedinius, turinčius akimirkos, momentinę reikšmę.

Lietuvių kalbos priešdėliniai veiksmažodžiai yra daromi tik iš veiksmažodžių. Kaip ir veiksmažodinių priesagų vedinių, priešdėlinių veiksmažodžių darybos morfema, jungdamasi su pamatiniu žodžiu, nepakeičia jo morfologinės klasės. Ir pamatinis, ir išvestinis veiksmažodis žymi veiksmą. Priešdėlis tik apriboja, tam tikru požiūriu susiaurina pamatinio veiksmažodžio reikšmę. Visų pirma priešdėlis suteikia vediniui veiksmo baigtumo reikšmę. Visi lietuvių kalbos veiksmažodžiai, padaryti su priešdėliais, turi veiksmo galo ar tam tikros veiksmo ribos reikšmę, kitaip sakant, visi jie yra įvykio veikslo. Kai kurie priešdėliniai veiksmažodžiai tokią veiksmo ribos reikšmę ir teturi, kitokių semantinių ryšių tarp jų darybos afikso ir pamatinio žodžio įžiūrėti nė negalima. Tokių veiksmažodžių darybos reikšmė sutampa su jų gramatine įvykio veikslo reikšme. Jie sudaro vieną priešdėlinių veiksmažodžių darybos kategoriją. Tačiau daugelio priešdėlinių veiksmažodžių baigtumo reikšmė nėra abstrakti, ir vedinys rodo konkretų veiksmo pasibaigimo būdą. Darybinė tokių veiksmažodžių reikšmė yra siauresnė už gramatinę įvykio veikslo reikšmę, ją nulemia priešdėlio ir pamatinio veiksmažodžio reikšmės santykis. Jų santykiai esti labai įvairūs. Kartais iš to paties veiksmažodžio galima padaryti vedinius su visais 12 priešdėlių (atbėgti, apibėgti, įbėgti, išbėgti, nubėgti, pabėgti, parbėgti, perbėgti, prabėgti, pribėgti, subėgti, užbėgti). Visi jie priklauso atskiriems darybos tipams, bet tai pačiai darybos kategorijai (jie turi bendrą darybinę veiksmo krypties reikšmę). Antra vertus, su tuo pačiu priešdėliu gali būti sudaryti žodžiai, kurie apibendrina veiksmą visai kitokiu požiūriu, pvz.: atvažiuoti žymi veiksmą, vykstantį tam tikra kryptimi, atšerti (arklį) – didelio intensyvumo veiksmą. Tokie veiksmažodžiai priklauso skirtingoms darybos kategorijoms. Daugumos priešdėlinių veiksmažodžių atskirų darybos tipų reikšmės yra siauresnės už bendrą kategorinę reikšmę. Kartais tai pačiai darybos kategorijai priklausantys veiksmažodžiai, net ir padaryti su tuo pačiu priešdėliu, gali turėti nevienodas darybos reikšmes. Pvz., vedimai išbristi, išvažiuoti ir išnešioti, išmėtyti (jie žymi veiksmą, nukreiptą tam tikra kryptimi) skinasi savo siauresnėmis darybos reikšmėmis: vediniai, padaryti iš kartotinių veiksmažodžių (nešioti, mėtyti), rodo veiksmą, vykstantį į visas puses, o vediniai, padaryti iš slinkties veiksmažodžių (bristi, važiuoti), – veiksmą, vykstantį iš vidaus. Tokias siauresnes darybos reikšmes kartais lemia priešdėlio reikšmė, kartais – pamatinio veiksmažodžio priklausymas kokiam nors semantiniam tipui, o kartais ją suformuoti padeda sangrąžos afiksas.

Lietuvių kalboje yra nemaža priešdėlinių veiksmažodžių, kurių priešdėliai yra visiškai pakeitę pamatinio žodžio leksinę reikšmę. Tokių vedinių darybinės reikšmės negalima įžiūrėti dėl labai individualių priešdėlio ir pamatinio žodžio reikšmės santykių. Pvz.: apgauti, aptekti, atrodyti, įmanyti, išsigimti, ištikti, išvysti, nutuokti, nudėti, nustebti, nustoti, pagauti, pavydėti, perspėti, parduoti, pradėti, priklausyti, sugauti, sutikti, užtekti, užgauti.

Su galūne -ti sudaromi tik vieno tipo veiksmažodžiai. Tai žodžiai, padaryti dažniausiai iš būdvardžių ir turintys tokią pačią reikšmę, kaip ir būdvardiniai priesagos -ėti vediniai (darytis tokiam ar tapti tokiu, kas išreikšta pamatiniu žodžiu). Pvz.: mažti (: mažas) – plg.: mažėti, bukti (: bukas) – plg. bukėti.

 

Priesagų vediniai

Vardažodiniai vediniai

Darybos formantas

Pamatinis žodis

Pavyzdžiai

Daryti tokį ar tą, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

-inti, -ina, -ino

laipsniuojami būdv.

daiktav. (asmenų ir medžiagų pavadinimai)

baltinti, gerinti

lenkinti, auksinti

(i)uoti, –(i)uoja, -(i)avo

laipsniuojami būdv.

daiktav. (asmenų ir medžiagų pavadinimai)

dvilinkuoti

šunsnukiuoti, angliuoti

(i)oti, –(i)oja, –(i)ojo

laipsniuojami būdv.

daiktav. (įvairios reikšmės)

atlapoti

aukoti, vagoti

-ėti, -ėja, -ėjo

daiktav. (konkretieji)

duobėti, raukšlėti

-enti, -ena, -eno

laipsniuojami būdv.

gaiventi

Būti tokiam ar tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

(i)auti, –(i)auja, –(i)avo

daiktav. (asmenų pavadinimai)

laipsniuojami būdv.

kalviauti, mokytojauti

atkaklauti

(i)uoti, –(i)uoja, –(i)avo

daiktav. (asmenų pavadinimai)

meistruoti, tinginiuoti

(i)oti, –(i)oja, –(i)ojo

laipsniuojami būdv.

kerėploti, paikioti

-inti, -ina, -ino

laipsniuojami būdv.

kerėplinti, klišinti

-inėti, -inėja, -inėjo

laipsniuojami būdv.

šnipinėti, aklinėti

Darytis, tapti tokiam ar virsti tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

-ėti, -ėja, -ėjo

daiktav. (asmenų pavadinimai)

daiktav. (asmenų ir medžiagų pavadinimai)

baltėti, gražėti

lenkėti, geležėti

(i)uoti, –(i)uoja, –(i)avo

laipsniuojami būdv.

drėgnuoti, šlapiuoti

(i)oti, –(i)oja, –(i)ojo

laipsniuojami būdv.

kiauroti

-yti, -ija, -ijo

laipsniuojami būdv.

geltonyti, juodyti

Būti, dalyvauti ten, užsiimti tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

(i)auti, –(i)auja, –(i)avo

daiktav. (vietų, užsiėmimų pavadinimai)

atostogauti, lenktyniauti

(i)uoti, –(i)uoja, –(i)avo

daiktav. (vietų, užsiėmimų pavadinimai)

lenktyniuoti, sportuoti

Dirbti su tuo ar vartoti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

(i)uoti, –(i)uoja, –(i)avo

daiktav. (įrankių pavadinimai)

dūduoti, siurbliuoti

(i)uoti, –(i)uoja, –(i)avo

daiktav. (įrankių pavadinimai)

blizgiauti, patrankauti

(i)oti, –(i)oja, –(i)ojo

daiktav. (įrankių pavadinimai)

kaušoti, meškerioti

Ieškoti, gaudyti, rinkti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

(i)auti, –(i)auja, –(i)avo

daiktav. (konkrečių daiktų, gyvulių, paukščių, augalų pavadinimai)

baravykauti, gėliauti, pinigauti

-inėti, -inėja, -inėjo

daiktav. (konkrečių daiktų, gyvulių, paukščių, augalų pavadinimai)

blusinėti, paukštinėti, žolinėti

Jausti, turėti, pergyventi tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

(i)oti, –(i)oja, –(i)ojo

daiktav. (abstraktieji)

dūmoti, galioti

(i)uoti, –(i)uoja, –(i)avo

daiktav. (abstraktieji)

apmauduoti, sapnuoti

Vesti, veisti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (tik sangrąžiniai veiksmažodžiai)

(i)uoti, –(i)uoja, –(i)avo

daiktav. (gyvulių pavadinimai)

paršiuotis, veršiuotis

Mušti per tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

(i)uoti, –(i)uoja, –(i)avo

daiktav. (kūno dalių pavadinimai)

spranduoti, snukiuoti

Veiksmažodžių vediniai

Ne kartą daryti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (kartotinė reikšmė)

(i)oti, –(i)oja, –(i)ojo, (-čioti, -oti,

-l(i)oti, -n(i)oti, -snoti, -alioti, -ailioti,…

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

kilioti, sekioti, pūsčioti, deglioti, keiksnoti, guinioti, kilsnoti, gaišalioti, pirkailioti

-inėti, -inėja, -inėjo

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

griuvinėti, virtinėti

-ėti, -i, -ėjo (-sėti, -elėti)

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

čiupinėti, birbsėti, snaudelėti

-yti, -o, -ė (-styti, -dyti)

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

rėžyti, spardyti, sagstyti

-uoti, -uoja, -avo (-uliuoti, -uriuoti)

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

sūpuoti, dirbuliuoti, stūguriuoti

-auti, -auja, -avo (-ikauti)

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

juokauti, meilikauti

-inti, -ina, -ino

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

sukinti

Atlikti veiksmą dėl to, kad vyktų pamatiniu žodžiu išreikštas veiksmas (priežastinė reikšmė)

-inti, -ina, -ino (-dinti)

veiksmaž. (savaiminio veiksmo ar būsenos)

auginti, želdinti

-yti, -o, -ė (-dyti)

veiksmaž. (savaiminio veiksmo ar būsenos)

aušyti, gydyti

Ilgą laiką pamažu dirbti, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (ištisinės trukmės reikšmė)

-ėti, -ėja, -ėjo (-dėti, -di, -dėjo)

veiksmaž. (įvairios reikšmės)

aušėti, lūžėti, sverdėti

-oti, -o, -ojo (-soti, -so, -sojo,

-alioti)

veiksmaž. (įvairios reikšmės)

glūdoti, stingsoti, kabalioti

Atlikti menkesnį, mažiau intensyvų veiksmą negu pamatiniu žodžiu išreikštas veiksmas (mažybinė reikšmė)

-enti, -ena, -eno

veiksmaž. (įvairios reikšmės)

lašenti, duzgenti

-ėti, -i, -ėjo

veiksmaž. su priešdėliu pa-

pabėgėti, palypėti

Veiksmą, nusakytą pamatiniu žodžiu, atlikti labai staigiai (akimirkos, momentiškumo reikšmė)

-telėti, -telėja, -telėjo (-terėti)

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

baubtelėti, riktelėti

Ištiktukiniai vediniai

Kartotinės reikšmės veiksmažodžiai

-oti, -oja, -ojo (-ioti, -čioti, -nioti)

ištiktukai

kadaroti, makalioti, dilgčioti, baksnoti

-ėti, -i, -ėjo (-sėti)

ištiktukai

blyksėti, pokšėti, tvinksėti

-enti, -ena, -eno

ištiktukai

kicenti, tipenti

-uoti, -uoja, -avo

ištiktukai

čyruoti, tabaluoti

-inėti, -inėja, -inėjo

ištiktukai

capinėti, trepinėti

-inti, -ina, -ino

ištiktukai

bakšinti, riukinti

-yti, -o, -ė

ištiktukai

krapštyti

Momentinės reikšmės veiksmažodžiai

-telėti, -telėja, -telėjo (-terėti)

ištiktukai

bumbtelėti, trinktelėti

Priešdėlių vediniai

Darybos forman-

tas

Pamatinis žodis

Darybinė tipo reikšmė

Pavyzdžiai

Atlikti pamatinio veiksmažodžio veiksmą tam tikra kryptimi (krypties reikšmė)

ap(i)

slinkties veiksmaž.

tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

kryptis aplink ką

apibėgti, apeiti

apmūryti, apkalti

at(i)

slinkties veiksmaž.

tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

kryptis aplink ką

kryptis nuo ko

 

kryptis atgal (grįžtamojo veiksmo)

atlėkti, atvažiuoti

atplėšti, atgnybti

 

atnarplioti, atpasakoti

į-

slinkties veiksmaž.

kryptis į vidų

kryptis į viršų

įbėgti, įnešti

įkopti

iš-

slinkties veiksmaž.

kartotiniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

kryptis iš vidaus

kryptis į visas puses

išbristi, išvažiuoti

išnešioti, išmėtyti

nu-

slinkties veiksmaž.

tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

kryptis tolyn, žemyn

kryptis į visas puses

nubėgti, nutūpti

nukloti

pa-

slinkties veiksmaž.

kryptis po kuo, tolyn

palįsti, pabėgti

par-

slinkties veiksmaž.

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

kryptis namų link

kryptis žemyn

pareiti, parbėgti

parmušti, parkristi

per-

slinkties veiksmaž.

tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

kryptis per ką (paviršiumi ar kiaurai)

grįžtamojo veiksmo

 

dalinimo pusiau

perpilti, perbėgti, perdurti

perdaryti, perrašyti

 

pergnybti, perskelti

 

pra-

slinkties veiksmaž.

tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

kryptis pro šalį

kryptis per ką

pravažiuoti, praeiti

pradilinti, prakalti

pri-

slinkties veiksmaž.

tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

kryptis artyn (prie ko)

kryptis į vidų

pribėgti, prilipti

pripilti, priveržti

su-

slinkties veiksmaž.

slinkties kartotiniai veiksmaž.

kryptis vienas į kitą, į vieną vietą

kryptis ten ir atgal

suaugti, suglausti, suvažiuoti

sujodinėti, subėgioti

už-

slinkties veiksmaž.

tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.

kryptis ant ko ir į ką

kryptis už ko

užlipti, užvažiuoti

užkišti, užmesti

Atlikti veiksmą, trunkantį tam tikrą laiką (laiko reikšmė)

iš-

savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.

tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme

išgyventi, išbūti

pra-

savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.

tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme

pragyventi, prabūti

į(si)

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

ilgai trunkantis veiksmas

įsiklausyti, įsidejuoti

(si)

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

ilgai trunkantis veiksmas

užsiklausyti

nu-

savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.

momentinis veiksmas

nubusti

pra-

savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.

momentinis veiksmas

prabusti

pri-

savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.

momentinis veiksmas

pritrūkti, prireikti

su-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

momentinis veiksmas

suklikti, surikti

Atlikti mažesnio intensyvumo veiksmą negu veiksmas, pasakytas pamatiniu žodžiu

ap-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme

apraminti, apdailinti

nu-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme

nugerti, numigti

pa-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme

pakalbėti, paskaldyti

pra-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme

pramalti, praskaldyti

pri-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme

privengti

Atlikti didesnio intensyvumo veiksmą negu veiksmas, pasakytas pamatiniu žodžiu (gausumo reikšmė)

at-

aktyvaus veiksmo veiksmaž., sangrąžinis veiksmaž.

iki soties vykstantis gausus veiksmas

atšerti, atsidžiaugti

į-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

iki soties vykstantis gausus veiksmas

įgrasinti, įkalbėti

iš-

įvairios reikšmės veiksmaž.

iki soties vykstantis gausus veiksmas

išdailinti, išgražėti, išsigriausti

pri-

įvairios reikšmės veiksmaž.

iki soties vykstantis gausus veiksmas

prigirti, prigyventi

už-

įvairios reikšmės veiksmaž.

iki soties vykstantis gausus veiksmas

užgriauti (darbu), užpenėti

nu-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

per daug, nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą veiksmas

nukietinti, nudailinti

per-

savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.

per daug, nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą veiksmas

peraugti, pernokti

pra-

savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.

per daug, nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą veiksmas

praaugti

už-

įvairios reikšmės veiksmaž.

per daug, nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą veiksmas

užrėkti (sąžinės balsą)

at-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

neigiamo rezultato veiksmas

atkirsti (kirvį), atkratyti (plaučius)

iš-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

neigiamo rezultato veiksmas

išganyti (pievą)

nu-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

neigiamo rezultato veiksmas

nuganyti (avižas)

pra-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

neigiamo rezultato veiksmas

pragerti

ap-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

neigiamo rezultato veiksmas

apskaičiuoti, apšerti

su-

aktyvaus veiksmo veiksmaž.

neigiamo rezultato veiksmas

suspardyti

Atlikti baigtinį veiksmą (tik įvykio veikslo reikšmė)

ap-

savaiminio veiksmo veiksmaž.

apsalti, apšlubti

iš-

savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo veiksmaž.

išnykti, iškepti

nu-

savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo veiksmaž.

nurausti, nutilti

pa-

savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo veiksmaž.

pasakyti, padaryti, pasikeisti

pra-

savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo veiksmaž.

pražilti, prašvisti

pri-

savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo veiksmaž.

prikelti

su-

savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo veiksmaž.

sudegti, suverpti

už-

savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo veiksmaž.

uždaryti, užgesinti, užaugti

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *