Daiktavardžių daryba

      Daugiausia lietuvių kalbos daiktavardžių yra sudaroma su priesagomis. Galūnių vedinių yra žymiai mažiau, o mažiausiai daiktavardžių yra padaryta su priešdėliais.

Su priesagomis ir galūnėmis daiktavardžiai yra daromi iš įvairių kalbos dalių. Šių abiejų rūšių vedinių ir jų pamatinių žodžių reikšmės santykiai yra labai panašūs. Ir galūnių, ir priesagų vedinių darybos reikšmės dažnai esti vienodos arba labai artimos. Todėl aišku, kad ir galūnės vedinys, ir priesagos vedinys, jei jų darybos reikšmė yra ta pati, yra tos pačios darybos kategorijos, nors kito darybos tipo. Semantiniai ryšiai tarp išvestinių daiktavardžių ir jų pamatinių žodžių yra labai įvairūs ir sudėtingi. Skirstant vedinius į darybos kategorijas ir tipus, atsižvelgiama į pačias bendriausias jų darybos reikšmes, siauresnės leksinės-darybinės ar individualiosios darybos reikšmės neaiškinamos.

Formali priesaginių vedinių struktūra yra paprastesnė už galūnių vedinių struktūrą ta prasme, kad priesagos dažniausiai dedamos prie nepakitusios pamatinio žodžio šaknies, o galūnės dažnai reikalauja tam tikro fonologinio pamatinio žodžio šaknies pakitimo. Dėl to galūnių vedinių daryboje yra dažna šaknies balsių kaita, kiek retesnė – metatonija. Pvz.: išdaga (: išdegti), marka (: merkti), nuovarta (: nuversti), pjūvis (: pjauti, pjovė), saga (: segti), sargas (: sergėti), tvanas (: tvinti); alksna (: alksnis), bulvius (: bulvė), pašluostė (: pašluostyti), šiurpis (: šiurpti) ir t. t. Vardažodiniai priesagų ir galūnių vediniai dažniausiai daromi iš darybiškai neskaidomų pamatinių kamienų. Veiksmažodinių priesagų vedinių kamienai irgi daugiausia neišvestiniai. Galūnių vedinių pamatiniais žodžiais labai dažnai eina veiksmažodžiai, padaryti su priešdėliais.

Su priešdėliais daiktavardžiai daromi tik iš daiktavardžių. Daugiausia daiktavardžių yra pasidaroma su priešdėliais pa-, už-, ant-, prie-. Kitų priešdėlių (ap-, be-, iš-, į-, per-, po-, prieš-, pro-) yra po keletą vedinių. Priešdėlinių daiktavardžių darybos reikšmės daugeliu atvejų yra individualios, dažnai lemiamos priešdėlio reikšmės. Pvz.: antkapis „tai, kas ant kapo“, poveržlė ,,tai, kas po veržle“, priegalvis „tai, kas prie galvos“, apyrankė ,,tai, kas apie ranką“, daiktavardžiai nelaimė, nelaisvė, netvarka reiškia pamatiniu žodžiu pasakyto dalyko priešybę: beduonė, bekelė – pasakyto dalyko nebuvimą ir t. t. Didelė dalis priešdėlinių daiktavardžių priklauso tiems patiems semantiniams tipams kaip ir jų pamatiniai žodžiai: iš asmenų pavadinimų sudaromi kiek modifikuoti asmenų pavadinimai, iš laiką žyminčių daiktavardžių – laiką nusakantys vediniai. Pavyzdžiui, su priešdėliais gali būti sudaryti tokie asmenų pavadinimai: patėvis, protėvis, įdukterė, išdukterė, podukra, antžmogis, apydaktaris (plg.: tėvas, duktė, dukra, žmogus, daktaras). Tačiau asmens pavadinimas nėra šių žodžių darybos reikšmė. Tik daiktavardžiuose bekelnis, bepirštis, betvarkis galima įžiūrėti darybinę asmens pavadinimo reikšmę. Šios rūšies vedinių darybos reikšmė yra siauresnė ir priklauso nuo priešdėlio reikšmės: priešdėlių apy-, pa- vediniai (apydaktaris, pameistrys) žymi asmenį, menkiau išmanantį savo darbą už pamatiniu žodžiu pasakytą asmenį, priešdėlio ant- vediniai (antžmogis) – asmenį, viršesnį už tą, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu. Priešdėlių pa-, iš-, į- daiktavardžiai pavadina tikrus ar netikrus pamatiniu žodžiu nusakytų asmenų gimines (patėvis, pabrolys, podukra, išdukterė).

Su šiais priešdėliais galima sudaryti vedinius, nusakančius laiką: pavakarė, povakaris, priešvakaris, perpiečiai, išnakčiai. Bet visų jų pamatiniai žodžiai taip pat žymi laiką (plg.: vakaras, pietūs, naktis).

                                            

  Priesagų ir galūnių vediniai

Darybos formantas

Pamatinis žodis

Pavyzdžiai

priesaga

galūnė

Veiksmų pavadinimai

-imas

 

įvairios reikšmės veiksmaž.

(išskyrus tuos, kurių bendratyje

-yti, o būt. k. l. kamienas priesagos neturi)

augimas, ieškojimas, rengimasis

-ymas

 

įvairios reikšmės veiksmaž.

(tik su -yti, kurių būt. k. l. priesagos neturi)

rašymas, valymas, mokymasis

 

-a

įvairios reikšmės veiksmaž.

apklausa, pajuoka, kaita

 

-is (vienkartinis veiksmas)

įvairios reikšmės veiksmaž.

poelgis, užpuolis, kirtis

-tis

 

įvairios reikšmės veiksmaž.

lemtis trintis

-esys

 

veiksmaž. (garsų ir būsenos)

liūdesys, ūžesys

-smas

 

veiksmaž. (garsų ir būsenos)

džiaugsmas, trenksmas

-ulys

 

veiksmaž. (fiziologinių procesų ir būsenos)

kosulys, svaigulys

-yba (-bos)

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

dalybos, statyba

-tynės

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

lenktynės, peštynės

-sena (veiksmo atlikimo būdas

 

įvairios reikšmės veiksmaž.

eisena, šukuosena

 

-as

įvairios reikšmės veiksmaž.

atsakas, juokas

 

įvairios reikšmės veiksmaž.

išmonė, sopė

Veikėjų pavadinimai

-tojas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

artojas, mokytojas

-ėjas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

sėjėjas, veikėjas

-ėlis

menki-namasis atspalvis

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

apsnūdėlis, išdykėlis

-ikas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

grobikas, švilpikas

-lys

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

kranklys, cyplys, bet seklys

-alas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

plepalas, tarškalas

 

-a

įvairios reikšmės veiksmaž.

spauda, užuomarša

-ūnas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

keikūnas, pataikūnas

-tinis

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

auklėtinis, megztinis

-ovas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

palydovas, varovas

-alius

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

tauškalius, šaukalius

-eklis

menki-namasis atspalvis

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

bambeklis, zirzeklis

-ynė

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

pliauškynė, tauškynė

 

-is, -ė (-ys,

)

įvairios reikšmės veiksmaž.

plepys,-ė, žliumbis,-ė, čirškė

 

-as

įvairios reikšmės veiksmaž.

sargas, naras

 

(i)us, -ė

įvairios reikšmės veiksmaž.

terlius,-ė

Veiksmo rezultato pavadinimai

 

-a (-os)

įvairios reikšmės veiksmaž.

nuosėda, skalda

 

-as

įvairios reikšmės veiksmaž.

užrašas, graužas

-inys

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

grindinys, rašinys

 

-is (-ys)

įvairios reikšmės veiksmaž.

grobis, atspindys

-alas

 

veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)

skiedalas, viralas

-muo

 

veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)

dalmuo, dėmuo

-tas

 

veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)

pluoštas, raštas

-ulys (-iai)

 

veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)

krešulys, krituliai

-ėsis (-iai)

 

veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)

degėsis, griuvėsiai

-snis, (-ys)

 

veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)

kepsnys, dribsnis

 

įvairios reikšmės veiksmaž.

riekė, brydė

-inis

 

būt. k. l. neveik. r. dalyvis

megztinis, suktinis

Įrankių pavadinimai

-tuvas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

imtuvas, skeltuvas

-iklis

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

jungiklis, variklis

 

-as

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

apavas, šluostas

-tas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

kaltas, varžtas

-tukas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

pieštukas, trintukas

-alas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

uždangalas, apmušalas

-yklė

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

pustyklė, rodyklė

-tuvė

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

keptuvė, trintuvė

-eklis

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

grūdeklis, žarsteklis

-klas

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

arklas, irklas

-klė

 

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

važiuoklė, vėduoklė

 

-a

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

pakaba, įmova

Vietų pavadinimai

-ynas

 

daiktav.

eglynas, žirgynas

-ynė

 

daiktav.

būdv.

veiksmaž.

purvynė, kirmėlynė

dykynė, žydrynė

landynė, maudynė

-inė

 

daiktav.

malkinė, sviestinė

-ykla

 

veiksmaž.

mokykla, siuvykla

-tuvė

 

veiksmaž.

dirbtuvė, spaustuvė

-uma

 

būdv.

dykuma, plokštuma

-iena

 

daiktav. (kultūrinių augalų pavadinimai)

rugiena, bulviena

-idė

 

daiktav. (naminių gyvulių pavadinimai)

karvidė, veršidė)

-ija

 

daiktav. (asmenų pavadinimai)

girininkija, eigulija

-ystė

 

daiktav. (asmenų pavadinimai)

karalystė, kunigaikštystė

 

-a

veiksmaž.

daiktav.

būdv.

prieglauda, perėja

alksna „alksnynas“

klampa „klampynė“

 

-is

veiksmaž.

guolis

Ypatybių pavadinimai

-umas

 

laipsniuojami būdv., neveik. ar reikiamybės dal.

aukštumas, gerumas, lankomumas, būtinumas

-ybė

 

laipsniuojami būdv., neveik. ar reikiamybės dal.

daiktav.

aukštybė, gerybė, būtinybė

brolybė, pilietybė

 

-is

laipsniuojami būdv.

grožis, tamsis

-ystė

 

daiktav. (asmenų pavadinimai)

laipsniuojami būdv.

jūreivystė, daržininkystė

jaunystė, kvailystė

-enybė

 

laipsniuojami būdv.

brangenybė, sunkenybė

-ulys

 

laipsniuojami būdv.

godulys, nuobodulys

-atvė

 

laipsniuojami būdv.

jaunatvė, senatvė

-ovė

 

laipsniuojami būdv.

daiktav.

gerovė, bendrovė

vergovė

 

-a

laipsniuojami būdv.

drąsa, tyla

 

-as

laipsniuojami būdv.

narsas, tvankas

Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai

asmenų pavadini-

mai pagal

a) profe-

siją,

b) išskir-

tinę ypa-

tybę

-ininkas

-ininkė

 

daiktav.

 

 

būdv. ir skaitv.

a) darbininkas,-ė, šeimininkas, -ė, paštininkas,-ė

b) smurtininkas,-ė

a) pirmininkas,-ė

b) raitininkas,-ė

 

-ius

daiktav.

a) račius, kurčius

b) kurpius, duonius

kušlius, kurčius

asmenų,

gyvų būtybių, ar šiaip dalykų pavadini-

mai pagal būdingą ypatybę

-uolis

 

būdv.

daiktav.

darbštuolis,-ė,

gudruolis, -ė

turtuolis, meduolis

-ūnas

 

būdv.

daiktav.

ėdrūnas, plėšrūnas

klastūnas

-okas

 

skaitv.

būdv.

daiktav.

pirmokas,-ė

naujokas,-ė

variokas

-eiva

 

būdv.

gudreiva, šventeiva

-očius

 

daiktav.

būdv.

galvočius, ūsočius

gudročius

 

-is (-ys)

būdv.

žilis, žvairys

 

būdv.

plikė, striukė

asmenų pavadini-

mai pagal kilimo ar gyvena-

mąją vietą

-ietis,-ė

 

daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)

amerikietis,-ė,

kaunietis,-ė

-iškis,-ė

 

daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)

klaipėdiškis,-ė, ukmergiškis,-ė

-ėnas,-ė

 

daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)

kupiškėnas,-ė, romėnas,-ė

 

-is, -ė

daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)

linkuvis „linkuvietis“,

 lietuvis,-ė

asmenų ar

gyvūnų pavadi-

mai pagal lyties skirtumą

-ienė

 

daiktav. (vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai

brolienė, Jonienė, gandrienė, zuikienė

 

daiktav. (vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai

elnė, kalakutė

-inas

 

daiktav. (moteriškosios giminės gyvūnų pavadinimai)

katinas, stirninas

augalų stiebų pavadini-mai

-ienojas

 

daiktav. (augalų pavadinimai)

bulvienojas, bruknienojas

-ojas

 

daiktav. (augalų pavadinimai)

bulbojas, bruknojas

-inė

 

daiktav.

būdv. skaitv.

milinė, pirštinė, skardinė

rudinė, šimtinė

-inis

 

daiktav.

auliniai (batai)

-ainis

 

daiktav.

stiklainis, sviestainis

-ienė (valgių pavadinimai)

 

daiktav.

būdv.

morkienė, uogienė

raugienė

-ukas

 

būdv.

atvirukas, rankinukas

-imas

 

būdv.

apskritimas, skystimas

-ymas

 

būdv.

karštymas, rūgštymas

Švenčių ir apeigų pavadinimai

-tuvės

 

veiksmaž.

išleistuvės, laidotuvės

-inės

 

daiktav.

Joninės, vardinės

-ynos

 

veiksmaž.

pakasynos, krikštynos

-tai

 

veiksmaž.

sugrąžtai

 

-os

veiksmaž.

nuobaigos

 

-ai

veiksmaž.

atlaidai

 

-ės

veiksmaž.

vaišės

Kuopiniai daiktavardžiai

-ija

 

daiktav. (asmenų pavadinimai)

studentija, žmonija

-ynas

 

daiktav. (negyvų daiktų pavadinimai)

laivynas, žvaigždynas

-uomenė

 

būdv.

daiktav.

įv.

bendruomenė

kariuomenė

visuomenė

-auja

 

daiktav.

šunauja

-imas

 

būdv.

jaunimas, senimas

Mažybiniai-maloniniai daiktavardžiai

-elis,-ė

 

daiktav.

kiškelis, seselė

-ėlis,-ė

 

daiktav.

debesėlis, nugarėlė

(i)ukas,-ė

 

daiktav.

kiškiukas, sesiukė

-utis,-ė

 

daiktav.

kiškutis, sesutė

-ytis,-ė

 

daiktav.

kiškytis, sesytė

-ulis,-ė

 

daiktav.

kiškulis, sesulė

-užis,-ė

 

daiktav.

kiškužis, sesužė

-iūkštis,-ė

 

daiktav.

kiškiūkštis, mergiūkštė

-okšnis,-ė

 

daiktav.

krūmokšnis, upokšnis

-šė

 

daiktav.

mergšė

-ėzas

 

daiktav.

vaikėzas

-ilis

 

daiktav.

vagilis

 

Priešdėlių vediniai

Priešdėlis

Pamatinis daiktavardis

Pavyzdžiai

Vietų pavadiniamai

pa-

konkretūs daiktav.

pajūris, pastalė

už-

konkretūs daiktav.

užkrosnis, užupis

prie-

konkretūs daiktav.

prieklėtis, prieangis

į-

konkretūs daiktav.

įlomis, įkrantis

apy-

konkretūs daiktav.

apyausis

nuo-

konkretūs daiktav.

nuokalnė

po-

konkretūs daiktav.

požemis

pra-

konkretūs daiktav.

pradantė

prieš-

konkretūs daiktav.

prieškalnė

pro-

konkretūs daiktav.

prodebesis

Asmenų pavadinimai

pa-

asmenų pavadinimai

patėvis, pameistrys

po-

asmenų pavadinimai

podukra, posūnis

pro-

asmenų pavadinimai

protėvis, prosenelis

ant-

asmenų pavadinimai

antžmogis

apy-

asmenų pavadinimai

apydaktaris

į-

asmenų pavadinimai

įdukterė, įtėvis

iš-

asmenų pavadinimai

išdukterė

be-

įvairios reikšmės daiktav.

bekelnis, betvarkis, betėvis, beglobis

Laiko pavadinimai

pa-

laiką žymintys daiktav.

parytys, pavakarė

prie-

laiką žymintys daiktav.

prievakaris

po-

laiką žymintys daiktav.

pokaris

per-

laiką žymintys daiktav.

perpietė

prieš-

laiką žymintys daiktav.

priešaušris

iš-

laiką žymintys daiktav.

išnakčiai

 

Sudurtiniai daiktavardžiai dažniausiai yra padaromi iš dviejų žodžių kamienų, vadinamų sudurtinio žodžio dėmenimis, arba sandais. Tokiais sandais gali eiti įvairių kalbos dalių kamienai. Didžiausią dūrinių dalį (apie tris ketvirtadalius) sudaro tokie žodžiai, kurių antrasis sandas yra daiktavardinis, o likusią dalį – žodžiai, kurių antrasis sandas veiksmažodinis. Pirmuoju sudurtinių žodžių sandu gali eiti daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio, kartais veiksmažodžio kamienai, prieveiksmis ir prielinksnis. Sudurtinių žodžių dėmenimis dažniausiai eina pirminiai žodžiai, t. y. tokie, kurių kamienas sutampa su šaknimi. Labai mažai yra dūrinių, padarytų iš priesagas ar priešdėlius turinčių kamienų, pvz.: dirvonvietė, pusdykumė, pasaulėžiūra.

Lietuvių kalboje pasitaiko ir tokių sudurtinių žodžių, kurių vienu dėmeniu eina ne kokio nors žodžio kamienas, o visas žodis, pvz.: savikritika (kritika), savikaina (kaina). Mokslinėje lietuvių terminologijoje yra ir svetimų kalbų kilmės sudurtinių daiktavardžių. Yra nemaža tokių dūrinių, kurių pirmasis (a) arba antrasis (b) dėmuo lietuvių kalboje neina savarankišku žodžiu, pvz.: a) autobazė, agrotechnika, fotonuotrauka; b) spektrograma, spektroskopas. Tokio tipo sudurtinių žodžių kartais pasidaroma ir iš daugiau kaip dviejų dėmenų, pvz.: aeronuotrauka, termobarokamera.

Du sandai yra suduriami arba tiesiai, arba juos skiria jungiamoji morfema, paprastai vadinama jungiamuoju balsiu. Jungiamojo balsio vartojimą ar nevartojimą ir jo parinkimą nulemia tai, iš kurių kalbos dalių yra sudarytas dūrinys ir kokio kamieno vardažodžiai eina pirmuoju sandu. Pavyzdžiui, maždaug pusė dūrinių su abiem daiktavardiniais sandais yra be jungiamųjų balsių (pvz.: brolvaikis, diendaržis, lietpaltis, medgalys, vilkligė). Kita pusė tokių dūrinių sudaromi su jungiamaisiais balsiais a, ia, i, o, u, ė, y, ū (pvz.: darbadienis, piliakalnis, ašigalis, laikotarpis, vidurnaktis, eilėraštis, prekyvietė, galvūgalis). Jungiamąjį balsį a turi dažniausiai tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina a arba o kamieno daiktavardžiai, jungiamąjį balsį ia – tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina ia arba i kamieno daiktavardžiai, ė – tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina ė kamieno daiktavardžiai, i, y – tie, kurių pirmuoju dėmeniu eina i kamieno daiktavardžiai. Kartais jungiamojo balsio parinkimą nulemia ne pirmuoju dėmeniu einančio daiktavardžio kamiengalis, o kitų sudurtinių žodžių analogija.

Visų lietuvių kalbos dūrinių darybos formantas yra galūnė. Vyriškosios giminės sudurtiniai žodžiai dažniausiai yra padaromi su galūne -is arba –ys (jei dūrinio galūnė kirčiuota), moteriškosios giminės – su galūne –ė. Pvz.: juodalksnis, juokdarys, šienapjovė. Dūriniai su antruoju veiksmažodiniu sandu gali turėti ir galūnes -a, -as, pvz.: kalbotyra, namisėda, šlapdriba, pėdsakas.

Dūrinių skirstymą į darybos tipus ir kategorijas lemia sandais einančių žodžių leksinių reikšmių santykiai.

 

I. Prijungiamieji, arba determinatyviniai, dūriniai

1. Su pagrindiniu daiktavardiniu sandu (nusakomieji)

Pagrindinis sandas

Apibrėžiamasis sandas

Kas rodoma

apibrėžiamuoju sandu

Pavyzdžiai

I

II

I

II

 

 

 

 

daiktav.

daiktav.

daiktav.

 

 

 

 

daiktav.

paskirtis

priklausymas

vieta

medžiaga

 

kiauliatvartis, maistpinigiai

grėbliakotis, gandralizdis

beržagrybis, sienlaikraštis

eglitvorė, vaisvynis

viduvasaris, viršukalnė

daiktav.

būdv.

 

būdinga išskirtinė ypatybė

piktžolė, sunkvežimis

daiktav.

skaitv.

 

skaičius, eilė

trečdalis

daiktav.

dalyvis

 

būdinga išskirtinė ypatybė

 

išpūstažandis, papurgalvis

daiktav.

priev.

 

daugiakovė, pusiaukelė

daiktav.

priel.

 

vieta

tarpupirštis

2. Su pagrindiniu veiksmažodiniu sandu (valdomieji)

Pagrindinis sandas

Valdomasis sandas

Kas rodoma

valdomuoju sandu

Pavyzdžiai

I

II

I

II

 

veiksmaž.

daiktav.

 

veiksmo objektas

 

veiksmo subjektas

angliakasys, dangoraižis, bulviakasė, ledonešis

saulėtekis, vandengrauža

 

veiksmaž.

būdv.

(ar priev.)

 

veiksmo ypatybė

aiškiaregys, naujadaras

 

veiksmaž.

įv.

 

veiksmo objektas

 

saviaukla

 

veiksmaž.

priev.

 

daugiskaita, daugnora

II. Sujungiamieji, arba kopuliatyviniai, dūriniai

daiktav.

daiktav.

gelžbetonis, ragaišduonė, svietvarškė

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *