Būdvardžių daryba

      Būdvardžiai, kaip ir daiktavardžiai, dažniausiai yra padaromi su priesagomis. Priesaginiai būdvardžiai daromi iš daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių ir dalyvių. Pamatiniai daiktavardžiai ir būdvardžiai dažniausiai esti neišvestiniai, pamatiniai veiksmažodžiai – ir neišvestiniai, ir išvestiniai {dažniausiai padaryti su priešdėliais).

Galūnių darybos būdvardžiai dažniausiai daromi iš veiksmažodžių. Dariausia yra galūnė -us (-i), kiek mažiau pasidaroma būdvardžių su galūne –as (-a). Sudarant veiksmažodinius būdvardžius su galūnėmis, labai dažnai keičiamas pamatinio žodžio šakninis balsis, pvz.: išlaidus (: išleisti), nuostabus (: nustebti), išsamus (: išsemti), paslankus (: paslinkti), palaidas (: paleisti), praviras (: praverti), talpus (: tilpti). Su priešdėliais būdvardžių sudaroma labai nedaug. Literatūrinėje kalboje pasidaroma būdvardžių tik su priešdėliais apy- ir po-.

Būdvardžių darybinės reikšmės visų pirma priklauso nuo to, iš kokios kalbos dalies jie yra padaryti. Pavyzdžiui, visi veiksmažodinės kilmės būdvardžiai žymi ypatybę, susijusią su veiksmu: arba a) ypatybę, kilusią iš veiksmo rezultato (panašiai kaip būtojo kartinio laiko dalyvis), arba b) ypatybę, kilusią iš paties veiksmo, rodančią sugebėjimą tą veiksmą atlikti. Pvz.: a) aklas (: akti), atviras (: atverti), palaidas (: paleisti), seklus (: sekti), silpnas (: silpti); b) gėringas (: gerti), išlaidus (: išleisti), kalbus (: kalbėti), patrauklus (: patraukti), taiklus (: taikyti). Tokias reikšmes gali turėti ir priesagų, ir galūnių vediniai. Dauguma būdvardžių, padarytų iš būdvardžių, žymi tam tikrą ypatybės laipsnį. Tai įvairių priesagų ir priešdėlių (apy-, po-) vediniai.

Kai kurių būdvardžių darybos reikšmę nulemia priesaga. Išskiriamosios (rūšinės), t. y. negalinčios laipsniškai keistis (didėti ar mažėti), ypatybės pavadinimai yra sudaromi iš įvairių kalbos dalių, bet tik su tam tikrais afiksais (su jais nesudaromi kitų reikšmių būdvardžiai).

Be to, reikia pasakyti, kad dabartinėje lietuvių kalboje yra labai daug būdvardžių, kurių daryba jau labai neryški, nes jų semantiniai ryšiai su pamatiniais žodžiais menkai tejuntami, pvz.: kilnus (: kilti), gudrus (: gusti), aukštas (: augti), stiprus (: stipti), tikslus (: tikti), gyvas (: gyti) ir t. t. Tokie žodžiai jau dažnai laikomi darybiškai neskaidomais.

 

Darybos formantas

Pamatinis žodis

Pavyzdžiai

priesaga

galūnė

priešdėlis

Ypatybės, kilusios iš veiksmo ar veiksmo rezultato, pavadinimai

ypatybė, kilusi iš veiksmo rezultato

 

-as

 

veiksmaž.

atdaras, palaidas

-ius

 

 

veiksmaž.

duslus, seklus

-nas

 

 

veiksmaž.

drėgnas, silpnas

-tas

 

 

veiksmaž.

girtas, riestas

 

-us

 

veiksmaž.

kilus, sandarus

ypatybė, kilusi iš paties veiksmo

 

-us

 

veiksmaž.

kalbus, nuolankus

-lus

 

 

veiksmaž.

auglus, patrauklus

-mus

 

 

veiksmaž.

įsakmus

-nus

 

 

veiksmaž.

paklusnus

-snus

 

 

veiksmaž.

kvapsnus

-ingas

 

 

veiksmaž.

gėringas

Ypatybės atspalvių pavadinimai

ne visai pilas ypatybės kiekis

-okas

 

 

laipsniuojami būdv.

brangokas, kietokas

 

 

apy-

laipsniuojami būdv.

apygeris, apyšaltis

 

 

po-

laipsniuojami būdv.

pogražis, poamžis

didesnis ypatybės kiekis

-otas

 

 

laipsniuojami būdv.

kumpotas, klampotas

-inas

 

 

laipsniuojami būdv.

aklinas

-ingas

 

 

laipsniuojami būdv.

didingas, meilingas

-iškas

 

 

nelaipsniuojami būdv.

bejėgiškas, vidutiniškas

-svas, -švas

(mažesnis ypatybės intensyvumas)

 

 

laipsniuojami būdv.

melsvas, pilkšvas

didinamoji reikšmė ir maloninis atspalvis

-utis

 

 

laipsniuojami būdv.

jaunutis (medelis)

-ulis

 

 

laipsniuojami būdv.

apskritulis (pieštukas)

-ukas

 

 

laipsniuojami būdv.

apskritukas (vaikutis)

-ytis

 

 

laipsniuojami būdv.

plonytis, mažytis

-ylis

 

 

laipsniuojami būdv.

mažylis

Daiktavardžių ypatybių pavadinimai (ypatybių, susijusių su pamatiniu žodžiu reiškiamais dalykais, pavadinimai)

paviršiaus ypatybė

-ėtas

 

 

daiktav. (ė kamien.)

dėmėtas, raukšlėtas

-ytas

 

 

daiktav. (i kamien.)

akytas, dantytas

-otas

 

 

daiktav. (o kamien.)

kuprotas, rasotas

-(i)uotas

 

 

daiktav. (a kamien.)

kampuotas, spygliuotas

-inas

 

 

daiktav.

dulkinas, suodinas

-iškas

 

 

daiktav.

 

įv.

šuniškas (gyvenimas)

arkliškas (juokas)

maniškas (būdas)

-ingas (gausinga ypatybė)

 

 

daiktav.

lietingas, triukšmingas

vidinė ypatybė

-uistas

 

 

daiktav.

liguistas

-ūstas

 

 

daiktav.

miegūstas

-ylas

 

 

daiktav.

akylas, ausylas

 

-us

 

daiktav.

lobus (žmogus)

 

 

 

 

sakus (medis)

Išskirtinių (rūšinių) ypatybių pavadinimai

-inis

 

 

daiktav.

 

veiksmaž. (neveikiam. dalyvis)

būdv.

skaitv.

priev.

geležinis (lankas), plytinė (spalva)

pašarinės (žolės), laukinė (antis)

lenktinis (peilis), draustinė (giria)

ūminės (ligos), lyginis (skaičius)

penkiolikinė (mergaitė)

tiesioginė (reikšmė)

-utinis

 

 

daiktav.

vidutinis (ūgis)

-iškis

 

 

daiktav.

uteniškis (Jonas)

-ykštis

 

 

daiktav.

pernykštės (bulvės)

-opas

 

 

skaitv.

dvejopas (būdas)

-ainis

 

 

skaitv.

dešimtainės (trupmenos)

 

-is

 

būdv.

jaunis (brolis), pilkės (žąsys)

 

Sudurtinių būdvardžių daryba yra labai panaši į sudurtinių daiktavardžių darybą. Pagrindiniu (antruoju) jų dėmeniu eina dažniausiai neišvestiniai daiktavardžio, būdvardžio ar veiksmažodžio kamienai, pirmuoju gali eiti visų kalbos dalių, turinčių savarankišką leksinę reikšmę, kamienai. Yra ir tokių sudurtinių būdvardžių, kurių antruoju sandu eina ne kamienas, o visas žodis. Dažniausiai tai būna būdvardis, padarytas su priesaga -inis, -inė, pvz.: daugianacionalinis, daugiaserijinis.

Sudurtiniai būdvardžiai gali būti sudaromi be jungiamųjų balsių (svetimšalis, pusnuogis, didpilvis, baltkriaunis, raudonveidis) arba su jungiamaisiais balsiais a, ia (aštuoniasienis, daugiavaikis, greitakojis, plačialangis, riestanosis, savanaudis). Visi jie sudaromi su galūnėmis -is, -ė.

 

I. Prijungiamieji, arba determinatyviniai, dūriniai

1. Su pagrindiniu vardažodiniu sandu (nusakomieji)

Pagrindinis sandas

Apibrėžiamasis sandas

Pavyzdžiai

I

II

I

II

 

daiktav.

būdv.

 

baltariešis (veršiukas), baltakriaunis (peiliukas)

 

daiktav.

daiktav.

 

ožkavilnė (avis), karklakarnės (vyžos)

 

daiktav.

skaitv.

 

antrametis (augalas), dvižagris (plūgas)

 

daiktav.

įv.

 

šiųmetė (telyčia)

 

daiktav.

dalyvis

 

aplėpausis (šuo), lektaragė (avelė)

 

būdv.

būdv.

 

baltmargis (šuo), juodbėris (arklys)

 

būdv.

priev.

 

pusiaužalė (mėsa), pusaklis (šuo)

2. Su pagrindiniu veiksmažodiniu sandu (valdomieji)

Pagrindinis sandas

Valdomasis sandas

Kas rodoma valdomuoju sandu

Pavyzdžiai

I

II

I

II

 

veiksmaž.

daiktav.

 

veiksmo objektas

bulviskutis (peilis), akmenvertis (vyras)

 

veiksmaž.

būdv.

(ar priev.)

 

veiksmo ypatybė

sausvirės (bulvės)

 

veiksmaž.

skaitv.

 

 

dvigulė (lova), dvilypis (pomidoras)

II. Sujungiamieji, arba kopuliatyviniai, dūriniai

I sandas

II sandas

Pavyzdžiai

daiktav.

daiktav.

šilkavilnis (avinėlis)

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *