Laipsnis

      Laipsniavimas – ypatybės kiekio nustatymas lyginant. Laipsniuojami tik kokybiniai būdvardžiai, reiškiantys kintamąją ypatybę. Laipsnis yra reliatyvi sąvoka. Jam būtinas daiktų lyginimas ir supratimas, kas ir kaip lyginama. Mažas namas gali būti didesnis už patį didžiausią žmogų. Todėl lyginami daiktai tik tada, kai lyginimas yra logiškas.

Skiriami trys laipsniai: nelyginamasis (nulinis), kai ypatybė tiesiog konstatuojama, nežymint jos kiekio, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Nelyginamasis laipsnis į laipsnių formų sistemą įeina kaip jų darybos pamatas.

Aukštesnysis laipsnis padarytas iš nelyginamojo su priesagomis -esnis, -esnė. Jis turi tris reikšmes.

1. Lyginami du daiktai tos pačios ypatybės atžvilgiu ir vienas turi jos daugiau negu kitas:

Vargas sunkesnis už akmenėlį, žodis aštresnis už dagilėlį.

Likimas visados galingesnis negu žmogus. (V. K.)

2. Yra lyginama, bet su kuo lyginama, tik numanoma, sakinyje neišreikšta:

Atnešk man sausesnių malkų.

Vadinasi, jų yra visokių, ir reikia atrinkti. Šios reikšmės aukštesniojo laipsnio forma neigiamame kontekste gauna aukščiausiojo laipsnio reikšmę:

Geresnės marčios net pati nebūtų Jonukui parinkusi. (V. K)

Ir žmogui nėra didesnės laimės kaip būti sveikam ir dirbti mėgstamą darbą.

3. Daiktas lyginamas pats su savimi, tik kitomis aplinkybėmis:

Jis šiandien sveikesnis negu vakar.

Mergaitė graži ir žada būti dar gražesnė. (I. S.)

Laipsnio forma ne tik priesaga -esnis, -ė, bet ir pagalbiniai lyginamieji žodžiai – prielinksniai, dalelytės: didesnis už, kaip, negu.

Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai prie priesagos -esnis gali turėti ir mažybės elementą -ėl-. Jis laipsnio reikšmių nekeičia:

Petras aukštėlesnis už Joną.

Atnešk sausėlesnių malkų.

Jis šiandien sveikėlesnis negu vakar.

Tai aukštesniojo laipsnio mažybinė forma, nes nėra lyginimo reikšmės skirtumo.

Aukščiausiasis laipsnis daromas iš nelyginamojo su priesaga -iausias, -a. Trys reikšmės:

1. Daiktas išskiriamas iš visumos pagal didžiausią ypatybės kiekį:

Eglė laimingiausia iš visų marčių. (S. N.)

Daugel mūsų tėvynėje yra puikią ir gražių vietų, bet tarpu jų gražiausia ir garsiausia Dainavos šalis. (V. K.)

2. Visuma, iš kurios skiriamas daiktas, numanoma:

Jeigu mane kas paklaustų, kuriame žemės kampelyje žmogui gražiausias pavasaris, ramiausia vasara, spalvingiausias ruduo, balčiausias ir puriausias žiemos sniegas, – aš atsakyčiau tėviškėje. (J. B.)

3. Daiktas turi labai didelį ypatybės kiekį, kurio neįmanoma viršyti:

Kai įėjo į pilį, rado didžiausią tylą visi miegojo. (J. Blč.)

Bėkit bėkit, mūsų upės, į marias giliausias ir skambėkit mūsų dainos po šalis plačiausias. (M.)

Aukščiausiojo laipsnio formai taip pat priklauso ne tik priesaga, bet ir lyginamieji skiriamieji konteksto žodžiai: iš visų, už visus, tarp visų, visų, kuo aukščiausias. Aukščiausiojo laipsnio lyginamųjų žodžių kontekste ir aukštesniojo laipsnio forma įgyja aukščiausiojo laipsnio reikšmę:

Ė iš visų viršesnis auga baravykas. (A. B.)

Kur už visus širmesnis, kur už visus gražesnis, tai aš skirsiu tą žirgelį per laukelį joti.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *