Būdvardžių laipsniai

      Kokybinių būdvardžių laipsnių skirtybėmis grindžiama gramatinė gradacija, priešpastatomi vieni kitiems objektyviosios tikrovės daiktai ir reiškiniai:

      Narsus buvo Šarūnas, bet Šviedrys dar narsesnis, šveitrus buvo Šarūno kardas, bet Šviedrio dar šveitresnis, ristas buvo Šarūno žirgas, bet Šviedrio dar ristesnis.

      Tarp būdvardžių laipsnių galima sinonimika. Nelyginamosios būdvardžių formos kontekste kartais įgyja aukštesniojo ar aukščiausiojo laipsnio reikšmę:

      Miltai labiau panašus (panašesni) į pelus, ne į miltus: vienos ašakos tematyti.

      Čia bus pats gerasis (geriausias), pats tikrasis (tikriausias) šautuvas.

      Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai ne visada išreiškia didesnį ypatybės laipsnį. Tada jie turi nelyginamųjų formų reikšmę:

      Išėjau aš į gatvę kiek pavėluotai, nes jau visos geresnės (geros) vietos buvo užimtos smalsuolių.

      Darbininkai vis arčiau slinko ir glaudesniu (glaudžiu) ratu supo besiartinančius.

      Aukštesniojo laipsnio formomis reiškiamas ir didžiausias ypatybės kiekis:

      Visų vyresnysis (vyriausiasis) sūnus Ignė dvyliktus metus amžiaus savo jau ėjo.

      Kas kaltas, tas kaltas, bet ten ponas per vis kaltesnis (kalčiausias): per nemierq bešykštuodamas, mišką pats priverčia visus vogti.

      Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiais ypatybė gali būti pasakoma neapibrėžtai, kaip ir nelyginamosiomis formomis:

      Ir nors šviečia saulelė skaisčiausia (skaisti) – man rūku ji suvystyta rodos.

      Pasiuntė Kunotas šauklius į šalis plačiausias (plačiąsias), į pilis aukščiausias (aukštąsias), kvietė draugus ir gimines, kad jam pagalbos teiktų, kad talkon eitų…

      Ekspresyvios yra aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formos, einančios bendrašaknių daiktavardžių pažyminiais:

      O pats tasai Kaminskas buvo vargšas vargšiausias.

      Panašūs pasakymai, kai laipsniuojami daiktavardžiai, būdingi šnekamajai kalbai ir turi jos stilistinį atspalvį.

      Stilistinė išraiška sustiprinama į etimologines figūras sujungtomis būdvardžių formomis:

      … Iššoksta juodut juodutėlė galva, žibančių plaukų sūkurėliai, rodos, ims karstytis sienomis.

      Tiltukas švarus švarutėlis, lietaus išskalbtas, saulės išdžiovintas lyg balta drobė.

      Maža maža moterėlė dieną naktį bučiuojama.

      Nepaprastai didelis ypatybės gausumas taip pat reiškiamas aukščiausiojo laipsnio formomis, sustiprintomis nelyginamųjų kilmininku:

      Pusryčiaujant, kaip paprastai, kalbos buvo margų margiausios.

      Ir pastatė narvą, kur buvo įtupdytas Aras, gražių gražiausioje vietoje.

      Joms artimos reikšme yra aprašomosios formos iš būdvardžio ir prieveiksmio:

      Vos į kiemą įėjom, pakvipo mums lašiniai; visiems sugrįžus, padėjo mergaitės ant stalo didžiai skanų šiupinį.

      Taip dejuoti galėjo tik žmogus labai senas ir labai nelaimingas.

      Ne tik didelį ypatybės laipsnį parodo, bet ir emocinį kalbos toną sustiprina vadinamieji mažybiniai būdvardžiai:

      Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų vėjai su sparnais nuo kraiko buvo nuplėšę.

      Buvo tai jaunintelė, aukšta, liekna kaip stirna mergaitė….

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *