Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai

      Santykiniai būdvardžiai, vartojami metaforiškai, dažnai nebeišreiškia ryšio su kokia nors medžiaga, bet tampa atitinkamos reikšmės kokybinių būdvardžių sinonimais:

      Tėvas turi  geležinę (kietą) ranką. Tėvo dainosgeležinis (šiurkštus) žodis.

      Žodžiai krinta lašas po lašoakmeninę (kietą) širdį pratašo.

      Ši diena bus ilgabe varinio (geltono) saulėlydžio.

      Tokiais santykiniais būdvardžiais tik išreiškiamas subjektyvus kalbančiojo požiūris į daiktus.

      Kai kurie kokybiniai būdvardžiai savo ruožtu kartais labiau pabrėžia ne pažymimojo daikto ypatybę, o jo priklausymą tam tikrai grupei:

      Bet… ką čia, ar tu ne iš žvejų krašto, ne bėdino (vargšo) žvejo duktė?

      Čia griozdūs (kaip griozdai) šiekštai ir žabai trapūs.

      Dažniausiai santykinę reikšmę įgyja sudurtiniai būdvardžiai:

      Veltui skėstašakiai (skėstų šakų) klevai ūžė, šlamėjo, tardamiesi su giliai dūsaujančiu eglynu, dūluojančiu antroje upokšnio pusėje, slėny.

      Šimtasparnis (šimto sparnų) marių vėjas ištiesė bures.

      Toks būdvardžio vartojimas labai būdingas beletristiniam stiliui, kur glaustumas vaidina ne antraeilį vaidmenį. Viename žodyje sukoncentruodami ištiso junginio (būdvardžio ir daiktavardžio) reikšmę, rašytojai daiktus apibūdina labai raiškiai ir glaustai.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *