Įasmeninimas

      Įasmeninimas – metaforiškai vartojamas žodis, kuriuo negyvam daiktui suteikiamos žmogaus ir kitų gyvūnų ypatybės.

      Įasmeninimo pavyzdžių jau turėjome: barzdoti pušynai, obelaičių galvos, prisigūžusios trobelės ir kt.

      Gyvų būtybių ypatybes Žemaitė duoda aušrai, žemei, saulei, miškui, namams, pvz.: Aušra, anksti pašokusi, skleidė baltą savo šviesą, budino ir judino žemę iš miego (žr. apsakymą ,,Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“); I. Simonaitytė – bokštui: Bet bokštas ir šiandien dar nežino, kad jis nebereikalingas. Jis dar, manding, nesupranta dabarties. Jis dar vis tebegyvena atminimais ir kaži ko lyg laukia (žr. ,,Aukštujų Šimonių likimą“); K. Binkis – vėjui:

          Rudenio pašėlęs vėjas

          Su eglynais glamonėjas:

          Tai, šimtu vilkų sukaukęs,

          Atsibasto į palaukes

          Ir, užpuolęs sodžių, spjaudos,

          Tai vėl ryja dangčių šiaudus.

      Miegojęs rūko patale, pradėjo ežeras raivytis.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *