Žodis, vartojamas tokia perkeltine reikšme, kuri yra priešinga tiesioginei ir išreiškia pašaipą, yra ironija:

      Gudrus kaip avinas, drąsus kaip kiškis.

      Arba:

      Kai visai mažas buvau, kambaryje prie mamos lemendavausi, darbą dirbti padėdavau: čia siūlus sumaigau, čia virbalus iš mezginio ištraukiu. Padėdavau ir vyrams: būdavo, plaktuką iš po rankos nusinešu arba peilį pasiimu pagalėliui drožinėti.

      Koks gi gudrumas, jeigu yra kaip avinas, koks drąsumas, jeigu yra kaip kiškis? Kitaip sakant, gudrus vartojamas vietoj kvailo, drąsus – vietoj bailaus, padėdavau – vietoj trukdydavau.

      Kiti pavyzdžiai: Reikalingas kaip tilte skylė. Spartus kaip atbulas jautis. Tinka kaip šuniui balnas. Myli kaip šuo katę. Sutinka kaip kirvis su akmeniu.