Sudurtinių žodžių rašymas

      Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai. Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar balsiai nepaisant jų tarinio, pvz.: paukštgaudys, nusuktsprandis, šlapdriba, zuikbaravykis, puodkaitis, sausšala, puszuikis, šaukštdėžė, piktdagis, priešžiemis, šėmmargas, švarraštis, puoddangtis, tarppirštis, pusseserė; juodaakis, ilgaausis.

      Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys nebeaiškūs arba aptrupėję, rašomi pagal tarimą, pvz.: neklaužada, smaližius, kažin, kaži, dievaži.

      Keliolikos sudurtinių žodžių dėmenų sandūroje yra praleisti pirmojo dėmens priebalsiai, dažniausiai j, l, m, r, t, v, pvz.: kraugerys (plg. kraujagerys), kogalviai (plg. kojagalviai), karkvabalis (plg. karklavabalis), smaigalys (plg. smailiagalys), gyslapis (plg. gyslalapis), kirvarpa (plg. kirmvarpa), kimgrauža (plg. kirmgrauža), drausgiris (plg. draustinė giria), skaisgija (plg.: skaisti gija; skaistvaris), šalpusnis (plg. šaltapusnis), kovarnis (plg. kovavarnis), rankogalis (plg. rankovės galas), galžuda (plg.: galvžuda, galvažudys).

      Sudurtinių žodžių pirmojo dėmens galo priebalsiai t, d arba č, dž rašomi taip, kaip tariami, pvz.: katuogė, kraitkubilis, kraitvežys, briedkriaunis, didmiestis, didgalvis, medkotis; akėtvirbalis, kupečvietė, marčpietis, briedžgalvis, didžpilvis, didžpeilis.

S      udurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū, retkarčiais (daugiau tarmėse) io, pvz.: aklavietė, gandralizdis, anapus; angliakasys, saldžiabalsis, trečiadienis; saulėtekis, žemėlapis; akivaizda, blauzdikaulis, žvakigalis, abipus; darbymetis, dailyraštis; dienovidis, ledonešis, galvotrūkčiais; galudienis, medunešis, siaurukalnė, tarpuragė; galvūgalis, kojūgalis; musiomiris „musmirė“, pečiomentė. Jungiamosios balsės e nėra (yra tik ia).

      Daugelio sudurtinių žodžių jungiamoji balsė sutampa su pirmojo dėmens kamiengalio balse, bet ne visų, todėl jungiamosios balsės panašios darybos žodžiuose gali būti skirtingos ir dažniausiai rašomos pagal tarimą, pvz.: arkliaganys, arkligonė; darbastalis, darbymetis, darbovietė; šaltakraujis, šaltibarščiai, šaltymetis.

      Nosinės balsės sudurtinio žodžio dėmenų nejungia, tačiau yra sudurtinių žodžių, kurių pirmasis dėmuo baigiasi nosine balse (kai jį sudaro nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko ar daugiskaitos kilmininko forma), pvz.: anąsyk, kitąkart, šįmet, šiąnakt, pirmąkart, šiokiądien; visųpirm, šiųdienis, šiųmetis.

      Yra lygiagrečių sudurtinių žodžių su jungiamosiomis balsėmis ir be jų, pvz.: baltagalvis, baltgalvis; broliavaikis, brolvaikis; išverstaakis, išverstakis; juodaakis, juodakis; vienatūris, vienturys.

      Sudurtinių žodžių dėmenų sandūroje gali susidaryti antriniai mišrieji dvigarsiai, kurių pirmuoju dėmeniu eina ilgasis balsis arba dvibalsis, pvz.: apynkartė (plg. apynys), dūmtraukis, aštuonmetis, pienburnis.

      Veiksmažodinio antrojo dėmens šaknies balsė (ar dvibalsis) dažniausiai sutampa su atitinkamo veiksmažodžio visų ar kai kurių pagrindinių formų šaknies balsėmis, pvz.: medunešis (plg.: nešti, neša, nešė), dvisėda (plg.: sėsti, sėda, sėdo), kraujoplūdis (plg.: plūsti, plūsta, plūdo), kaminkrėtys (plg.: krėsti, krėtė), menotyra (plg. tyrė), pusiausvyra (plg. svyra), senbuvis (plg. buvo).

      Kartais veiksmažodinio antrojo dėmens šaknyje yra kitokia balsė negu atitinkamo veiksmažodžio pagrindinių formų šaknyse. Rašybai aktualūs šie balsių bei dvibalsių kaitos atvejai:

      u : ū, pvz.: galvosūkis (plg.: sukti, suka, suko);

      ei : y, pvz.: saulėlydis (plg.: leistis, leidžiasi, leidosi);

      ie : y, rečiau i, pvz.: vandensvydis (plg.: sviesti, sviedžia, sviedė), skanliža (plg.: liežti, liežia, liežė);

      au : ū, rečiau u, pvz.: kraujospūdis (plg.: spausti, spaudžia, spaudė), lentpjūvė (plg.: pjauti, pjauna, pjovė); niekdžiugis (plg.: džiaugtis, -iasi, -ėsi).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *