Dviskiemenių būdvardžių yra dvi kirčiuotės, kurios beveik atitinka dviskiemenių daiktavardžių trečiąją ir ketvirtąją kirčiuotę, tad jos ir žymimos tais pačiais skaitmenimis (3, 4).
Trečiosios (3) kirčiuotės dviskiemenių būdvardžių kirtis šokinėja iš galūnės į tvirtapradę šaknį, pvz.:
Vienaskaita |
||||
V. |
báltas |
baltà |
brangùs |
brang |
K. |
bálto |
baltõs |
brangaũs |
brangiõs |
N. |
baltám |
báltai |
brangiám |
brángiai |
G. |
báltą |
báltą |
brángų |
brángią |
Įn. |
báltu |
bálta |
brángiu |
brángia |
Vt. |
baltamè |
baltojè |
brangiamè |
brangiojè |
Š. |
báltas |
baltà |
brangùs |
brang |
Daugiskaita |
||||
V. |
balt |
báltos |
brángūs |
brángios |
K. |
balt |
balt |
brangi |
brangi |
N. |
baltems |
baltóms |
brangems |
brangióms |
G. |
báltus |
báltas |
brángius |
brángias |
Įn. |
baltas |
baltoms |
brangias |
brangioms |
Vt. |
baltuosè |
baltosè |
brangiuosè |
brangiosè |
Š. |
balt |
báltos |
brángūs |
brángios |
Pagal šią kirčiuotę kirčiuojami ir tie i(u) linksniuotės tvirtapradės šaknies būdvardžiai, kurie vienaskaitos vardininke išlaiko senovinį šakninį kirtį, bet kituose linksniuose kirčiuojami galūniniu kirčiu taip kaip brangùs, –. Štai jie: áiškus, -i, lýgus, -i, smùlkus, -i, sódrus, -i, sótus, -i, tánkus, -i ir kt.
Ketvirtosios (4) kirčiuotės dviskiemenių būdvardžių kirtis šokinėja iš galūnės į tvirtagalę arba trumpą šaknį, pvz.:
Vienaskaita |
||||
V. |
leñgvas |
lengvà |
stiprùs |
stipr |
K. |
leñgvo |
lengvõs |
stipraũs |
stipriõs |
N. |
lengvám |
leñgvai |
stipriám |
stpriai |
G. |
leñgvą |
leñgvą |
stipr |
stprią |
Įn. |
lengvù |
lengvà |
stipriù |
stiprià |
Vt. |
lengvamè |
lengvojè |
stipriamè |
stipriojè |
Š. |
leñgvas |
lengvà |
stiprùs |
stipr |
Daugiskaita |
||||
V. |
lengv |
leñgvos |
stprūs |
stprios |
K. |
lengv |
lengv |
stipri |
stipri |
N. |
lengvems |
lengvóms |
stiprems |
stiprióms |
G. |
lengvùs |
lengvàs |
stipriùs |
stipriàs |
Įn. |
lengvas |
lengvoms |
stiprias |
stiprioms |
Vt. |
lengvuosè |
lengvosè |
stipriuosè |
stipriosè |
Š. |
lengv |
leñgvos |
stprūs |
stprios |