e ar ia rašyba

Rašome e

Rašome ia (a arba iai)

1. Lietuvių kalbos žodžių šaknyse rašome e: metai, medis, geras, senas, šeši, nešti, mesti…

Įsidėmėti. Jeknos, jerubė, ajeras, pjesė, barjeras, projektas, vinjetė.

1. Lietuvių kalbos žodžiuose rašome iau (ne eu): šiaudas, kriaušė, šiaurė, kiauras, kėliau, verčiau, vėliau

Bet: Europa, Eugenijus, eukaliptas, neurozė…

Įsidėmėti. Javai, jachta, japonas, jambas, jakutas, jakas.

2. Vardažodžių priesagose:

elis, –elė: vėjelis, kelelis, vejelė…

eklis: varveklis, tarpeklis, žarsteklis…

ena: lupena, žandena, rankena…

enybė: brangenybė, didenybė…

estis: gailestis, mokestis, rūpestis…

eivis: moksleivis, žygeivis, keleivis…

esys: liūdesys, spindesys, šnaresys…

esnis, –esnė: saldesnis, vyresnis, platesnė…

eji: dveji, treji.

eri: ketveri, penkeri, keleri…

etas: dvejetas, penketas, keletas…

ekšnis: šaltekšnis, juodekšnis

2. Vardažodžių priesagose:

iava: baudžiava, ganiava…

liava: rinkliava, vėliava…

-iacija: asimiliacija, asociacija…

iantas: briliantas, variantas…

iatorius: gladiatorius, transliatorius…

iaras: futliaras, kapiliaras…

iarija: kanceliarija, maliarija…

Veiksmažodžių ir iš jų išvestų formų priesagose:

-(i)avo: keliavo, skaičiavo, dejavo…

-iantis, -ianti (dalyvis): keliantis, verčiantis, žerianti…

ant (padalyvis): keliant, žvelgiant, piešiant

3. Veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnėse: dirbame, dirbate; kasėme, kasėte; nešdavome, nešdavote; vysime, vysite; eitume, eitute; spręskime, spręskite

 

3. Veiksmažodžių galūnėse;

a) esamojo laiko vienaskaitos ir daugiskaitos trečiajame asmenyje (ką veikia?): kelia, šeria, verkia, stumia, plečia

b) esamojo laiko daugiskaitos pirmame ir antrame asmenyje (ką veikiame? ką veikiate?): keliame, keliate, šeriame, šeriate, verkiame, verkiate, stumiame, stumiate…

4. Jei veiksmažodžių būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė ė, tai vienaskaitos antrojo asmens galūnė ei:

traukė – traukei;

šaukė – šaukei;

vedė – vedei

4. Jei veiksmažodžių būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė yra –o, tai vienaskaitos antrojo asmens galūnė  –ai:

ėjo – ėjai;

jojo – jojai;

kapojo – kapojai

5. Jei linksniuojamų žodžių vardininko galūnė , tai kur kitų linksnių galūnėse girdime e, ten ir rašome e:

lėlė – lėlei, lėlę, lėle, lėles;

varlė – varlei, varlę, varle, varles;

medinė – medinei, medinę, medine, medines;

skudurinė – skudurinei, skudurinę, skudurine, skudurines.

5. Jei linksniuojamų žodžių vardininko galūnė kitokia (as, -is, -ys, -us, -a, -i, –uo) rašome –ia arba –iai:

valia – valiai, val, valia, valias;

giria – giriai, gir, giria, girias;

sesuo – seseriai, seseria;

žalias – žaliam, žal, žaliais;

puiki – puikiai, puik, puikia, puikias;

jis – jam, jais;

ši – šiai, š, šia, šias

Išimtis. Duktė – dukteriai, su  dukteria.

6. Žodžių, kurie atsako į klausimus kur? kame? kokiame? kokioje? (vietininkas), galūnėse visada rašome -e: sode, kieme, pilyje, saujoje, medyje, gėlėje, skaidriame, plačiame, puikiame, gražioje, tvankioje, skaisčioje

 

7. Kiekybės prieveiksmiuose, sudarytuose iš skaitvardžių nuo 2 iki 9: dviese, trise, keturiese, …, devyniese.

6. Prieveiksmių, kurie atsako į klausimą kaip?, gale: sočiai, aiškiai, švariai, puikiausiai

 

7. Prieveiksmių gale rašoma -ia, jei greta to prieveiksmio yra daiktavardžio forma su -ia arba kitas prieveiksmis su -iomis: nakčia, šalia, vogčia (vogčiomis), tyčia (tyčiomis), slapčia (slapčiomis).

8. Įvardžių mane, tave, save galūnėse.

 

 

8. Sudurtiniuose žodžiuose (jungiamasis balsis tik –ia):

dalgiakotis, rugiapjūtė, grėbliakotis, šviesiaplaukė, tamsiaakis, plačiapetis…

Su ia rašomi ir sudurtiniai dešimčių pavadinimai: keturiasdešimt, penkiasdešimt,…, devyniasdešimt.

9. Kai kuriuose jaustukuose: oje, še, te, vaje, vajergau, che, ve, aje, ėje, vajetau, ajetau…

Įsidėmėti jaustuką deja.

10. Jungtukuose: jei, jeigu, jogei, bei, nes, bet.

 

 

9. Bevardės giminės galūnėse: žalia, plokščia, tuščia, šviežia, trečia

11. Prielinksniuose: dėlei, palei.

 

12. Būdinių priesagose: bėgte, nešte, eite, degte, švieste, plaukte

 

 

10. Nelietuviškos kilmės žodžiuose: aliarmas, girlianda, pliažas, Aliaska, Brianskas.

13. Kai kuriuose kituose žodžiuose: kadaise, netoliese, drauge, savaime, kolei, tolei, vėlei, šiolei, šen bei ten, beje, aure.

11. Kai kurių kitų nekaitomų žodžių gale: ketveria, čia, lia lia,

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *